Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-07-18 · Byla Nr. M1-103-282/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-07-18Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-18
Bylos Nr.
M1-103-282/2013
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00801-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Irena Ivanovienė
Nukentėjusysis
G. B., A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-103-282-2013Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00801-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14.; 1.2.3.2.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.8.9.; 2.8.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui,gynėjui adv. Rimvydui Kairiui,ekspertei Nadeždai Mačiūnienei,nukentėjusiesiems G. B., A. K., jų atstovui adv. Mindaugui Perminui,E. D. atstovei D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvei, LR pilietei, vidurinio išsilavinimo, netekėjusiai, nedirbančiai, neįgaliai (nustatytas 45 proc. darbingumo lygis), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistai, registruotai psichikos sveikatos centro registre, už pavojingos visuomenei veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 str. 2 d. 1 p., padarymą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. 2012-09-04, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą mažametės S. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. surišdama virve jai rankas ir kojas bei įstumdama ją į vandenį, nužudė mažametę S. K..

E. D., apklausus ją kaip įtariamąją, prisipažino nužudžiusi savo kaimynę S. K. ir parodė, kad ji nuo kovo mėnesio pradėjo matyti baltai apsirengusius žmones, su kuriais ji kalbėdavosi, ir jie jai pasakė, kad ji turinti su kažkuo susidoroti, t. y. atimti gyvybę. Paaiškino, kad rugsėjo 4 d. sutikusi S. paklausė jos, ar eis ieškoti jos meškiuko, kurį ji prieš kelias dienas buvo įmetusi į tvenkinį. S. sutiko ir jos nuėjo link tvenkinio. Pakeliui prie jų privažiavo kaimynės dukra J., kuriai ji pasakė, kad neis su ja grybauti. Tada J. nuvažiavo, o ji su S. miškelyje, esančiame toliau už tvenkinio, rinko grybus. Begrybaudamos jos su S. nuėjo prie tvenkinio. Ten ji S. pasiūlė pažaisti žaidimą ir įtikino, kad ji duotų surišti savo rankas. Ji surišo S. rankas iš anksto su savimi turėta skiaute, taip pat užrišo jos akis ir po to ji ją pastūmė į vandenį, kur ji krito ant nugaros. S. parplaukė iki kranto ir pasakė, kad jai ryt reikia į mokyklą. Tada ji iš vandens išsitraukė S. kojas, jas surišo ir vėl ją nustūmė į vandenį. Tačiau S. vėl parplaukė į krantą. Tada ji paėmusi už kaklo panardino S. galvą į vandenį ir laikė tol, kol ji nustojo spurdėti. Po to ji grįžo namo. Paaiškino, kad taip pasielgė, nes tie balti žmonės liepė taip pasielgti, kitu atveju žadėjo išlesti jos smegenis. Po to karto jie ją ne kartą aplankė ir pasakė, kad gerai padarė (1 t., 172–174, 177 b. l.).

E. D. atstovė D. D. parodė, kad ji yra E. D. mama. Dar kai E. buvo maža, jai buvo nustatyta kurčnebylystė. Teko nuolat ją gydyti. Vėliau klausa atsistatė. Nuo mažumės E. teko vartoti raminamuosius vaistus nuo nervų. Ji būdavo nervinga, užeidavo pykčio priepuoliai. Pyktį ji išliedavo ant savęs, draskydavo drabužius, iškarpydavo sau plaukus. Pykčio ant kitų ji neišliedavo. Nėra buvę, kad ji kažką užsipultų, sumuštų. E. lankė (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, buvo mokoma individualiai. Mokslai jai sekėsi sunkiai. E. mokymo programa buvo palengvinta, ji baigė vidurinę mokyklą. E. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, jai buvo nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Vėliau buvo nustatytas neįgalumas. Kai E. baigė vidurinę mokyklą, liko gyventi namuose. Profesijos nesimokė, nedirbo. Namuose ji padėdavo nudirbti ūkio darbus. Laisvalaikiu ji žaisdavo su jaunesniais už save vaikais, piešdavo. 2012 m. kovo mėnesį E. gulėjo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Ji skundėsi, kad blogai miega naktį, negali užmigti, todėl jai buvo paskirti vaistai. E. nuolat vartojo migdomuosius vaistus. Po gydymosi ligoninėje iki jos sulaikymo E. elgesys nebuvo pakitęs. E. bendraudavo su šeimos nariais, su sesių, brolių vaikais. Savo amžiaus draugų ji neturėjo, su kaimynais sutarė gerai, pykčių, barnių nėra buvę. Rugsėjo 4 d. grįžusi namo apie pusę septynių E. rado namuose. Jos suaugusios dukterys R. ir I. tą dieną nuo 12.30 val. iki 14 val. buvo kartu su E., vėliau E. nuėjo namo. Tvirtina, kad E. su S. K. grybavo diena anksčiau.

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad ji yra nužudytosios S. K. mama. 2012 m. rugsėjo 4 d., apie 8 val., ji dukrą palydėjo į mokyklą. Palikusi dukrą mokykloje ji su savo vyru A. K. išvyko kasti bulvių. Namo grįžo apie 20.30 val. Iš savo sūnaus E. ji sužinojo, kad S. išėjo pas pusseserę K.. Kadangi S. pas K. yra ėjusi viena pati ne vieną kartą, tai rūpesčio, kad S. galėjo kas nutikti, jai tuo metu nekėlė. Kitą rytą, apie 5 val., ji išėjo į darbą bei galvojo, kad S. ryte į mokyklą nuveš K. tėvai. Rugsėjo 5 d. vakare ji grįždama į namus sužinojo, kad S. nebuvo mokykloje, o vyras pranešė, kad dukters niekur neranda. Dėl dukters mirties paaiškino patyrusi didelius išgyvenimus, dėl to kartu su vyru A. K. pareiškė 200 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Taip pat kartu su vyru A. K. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro laidojimo ir transporto išlaidos kurui. Prašo žalą priteisti iš E. D..

Nukentėjusysis A. K. davė analogiškus parodymus, kaip ir G. B..

Liudytoja J. V., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad praeitais metais, tikslios datos neatsimena, po pamokų grįžtant iš mokyklos, ji sutiko E. D. ir S. K., jos ėjo pėsčiomis, o ji važiavo dviračiu. Jas pasivijusi, paklausė, kur jos eina, o E. atsakė, kad eina grybauti. Važiuodama iš lėto ji lydėjo E. su S., kalbėjosi apie grybus. Bekalbėdamos priėjo iki tvenkinio, ten ji nulipo nuo dviračio ir pamačiusi grybą jį paėmė ir atidavė E.. E. ir S. krepšelių neturėjo. E. iš jos paėmė grybą ir liepė važiuoti namo. Ji nuo tvenkinio nuvažiavo, o E. su S. nuėjo toliau ir pasuko keliuku lik miškelio. Vėliau, važinėdamasi dviračiu, pamatė E., sėdinčią prie savo namų ant laiptų ir peiliu valančią grybus. Ji vilkėjo tais pačiais rūbais, kaip ir eidama grybauti. Po to karto kitą dieną S. mokykloje nebuvo, todėl ji paklausė S. pusseserės K., kur yra S.. K. atsakė, kad S. pas ją nebuvo. Parėjusi iš mokyklos, kieme sutiko E., jos paklausė, kur yra S.. Jos klausė todėl, kad jas abi paskutinį kartą matė kartu. E. jai atsakė, kad S. išėjo pas K. (1 t., 122–123 b. l.).

Ekspertė Nadežda Mačiūnienė patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir nurodė, kad E. D. būtinas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Taip pat paaiškino, kad tiriant E. D., pastaroji papasakojo tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir parodė ikiteisminio tyrimo metu, bei nupiešė piešinį, kuriame pavaizdavo vaiką surištomis kojomis ir rankomis. Ekspertė taip pat nurodė, kad E. D. pagal savo sveikatos būklę aplinką suvokia realiai ir gali papasakoti faktines aplinkybes.

2012-09-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), prie vandens telkinio, kuriame buvo rastas bei į krantą iškeltas skenduolės, kaip nustatyta, S. K. kūnas, kurį apžiūrėjus užfiksuota, jog jos rankų delnai sukryžiuoti vienas su kitu bei per riešus surišti raudonos-bordinės spalvos medžiagine skiaute, kuri surišta mazgu. Taip pat mazgu su kilpele šviesios spalvos medžiagine skiaute surištos ir jos kojos. Aplink minėtą vandens telkinį buvo rasti bei paimti: žydros spalvos medžiaginis žaislas – meškiukas; nedidelė kartono dėžutė su joje esančiais grybais (1 t., 24–43 b. l.).

2013-03-06 daiktų apžiūros protokole užfiksuota S. K. rūbų, avalynės, virvutės, kuriomis buvo surištos jos rankos, ir kitų daiktų apžiūra (1 t., 78–89 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2012-09-07 specialisto išvadoje Nr. M 520/12(03) nurodyta, kad mažametė S. K. mirė nuo prigėrimo vandenyje (asfiksinis prigėrimo tipas). S. K. mirė 2012-09-04 antroje pusėje ir po mirties iki aptikimo mirusiosios kūnas mirko vandenyje. Ištyrus mirusiosios kūną, rasti sužalojimai: 1) paviršiniai odos nubrozdinimai ir įdrėskimai kaktos kairėje pusėje, kairės akies viršutiniame voke, kairiame paakyje ir apatinės lūpos kairėje pusėje; 2) išrauti galvos skliauto kairės pusės-viršugalvio ir smilkinio srities plaukai; 3) daugybinės smulkios taškinės kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose; 4) nedidelės kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose-raumenyse, gerklų srities minkštuosiuose audiniuose bei limfmazgiuose. Visi rasti sužalojimai yra švieži – padaryti netrukus prieš mirtį ar mirties metu. Kairės veido pusės paviršiniai odos nubrozdinimai ir įdrėskimai atsirado nuo aplinkinių bukų daiktų poveikio, juos galėjo padaryti krūmų šakos, nulaužtų augalų stiebai ar pan. Smulkios taškinės kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose galėjo atsirasti tempiant už galvos plaukų, tokios kraujosruvos taip pat būdingos hipoksijai (asfiksinei mirčiai). Nedidelės kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose galėjo atsirasti spaudžiant kaklą ranka (rankomis), taip pat galėjo atsirasti prigėrimo metu – traukulių metu. S. K. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. S. K. kūne narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio nerasta (1 t., 46–60 b. l.).

Mokinio pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis nustatyta, kad S. K. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. nužudymo dieną jai buvo 7-eri metai. Tuo metu ji lankė (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą (1 t., 11 b. l.).

2012 m. gruodžio 5 d.–2013 m. sausio 22 d. VTPT prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-64/2012 nurodyta, kad E. D. įtariamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. E. D. šiuo metu taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl to ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ji dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvauti teismo posėdyje. Duomenų, kad E. D. simuliuotų psichikos sutrikimus, nėra. E. D. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jai rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (1 t., 195–199 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji E. D. prisipažino surišusi S. K. rankas bei kojas ir ją paskandinusi. Pažymėtina, kad ekspertė-psichiatrė N. Mačiūnienė paaiškino, jog E. D. aplinką suvokia realiai ir gali papasakoti faktinius įvykius. Be to, E. D. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos J. V., nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, specialistų išvados. E. D. atstovės D. D. teiginį, kad E. D. įvykio dieną, t. y. 2012-09-04 buvo namuose su savo seserimis, o su S. K. grybavo diena anksčiau, paneigia liudytojos J. V. bei pačios E. D. parodymai. Taigi visuma teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina, kad E. D., surišdama S. K. rankas ir kojas, įstumdama ją į tvenkinį ir panardindama jos galvą į vandenį, nuskandino S. K.. Tokia E. D. veika atitinka BK 129 str. 2 d. 1 p. numatytą visuomenei pavojingą veiką, nes ji nužudė mažametį asmenį (įvykio metu S. K. buvo 7 metų amžiaus).

Atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, E. D. padarytos veikos pobūdį, pasekmes, daroma išvada, jog ji yra pavojinga, ir S. K. nužudė būdama nepakaltinama, todėl jai taikytinas stacionarus stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (LR BK 98 str. 1 d. 4 p., 5 d.).

G. B. ir A. K. pareiškė 202 000 litų ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas, ir toks asmuo nėra kaltinamasis. Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju E. D. nėra kaltinamoji, jos atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog E. D. tiek pavojingos veikos padarymo, tiek dabartiniu metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, ji yra nepakaltinama, todėl E. D. veika padarytos žalos išieškojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. Dėl paminėtų priežasčių G. B. ir A. K. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo paliktinas nenagrinėtas.

Nukentėjusiesiems A. K. ir G. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. D. neišieškotinos, nes pagal BPK 106 straipsnį tokias išlaidas teismas gali išieškoti tik iš kaltinamojo, kurio atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Daiktai, turintys reikšmės bylai, sunaikintini kaip beverčiai, nes nukentėjusieji ir E. D. atstovė prašė visus daiktus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 str.,

nutarė:

pripažinti, kad E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą visuomenei pavojingą veiką, ir E. D. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.

G. B. ir A. K. ieškinį dėl 202 000 litų turtinės ir neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., kartono dėžutę, medžiagines skiautes, žaislą, kojines, 2 vnt. juostelių su kilpomis, pėdkelnes, pilką palaidinę, golfą, kelnes, kelnaites, 1 porą batelių, du sąsiuvinius, megztinį, džinsines kelnes, raudoną palaidinę, 5 vnt. žirklių, 2 vnt. popierinių dėžučių, du receptus, 1 porą guminių šlepečių sunaikinti.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos. E. D. šią nutartį gali apskųsti per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Virginija ŽindulienėTeisėjos Irena IvanovienėNijolė Matuzevičienė