Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Valdo Petro Meidaus ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 21 d., 16.50 val., iki 2021 m. rugsėjo 22 d., 15.16 val. (1 para), 1 parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyta, kad A. M. neatlikta bausmės dalis yra 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta A. M. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, iš A. M. konfiskuotas automobilis Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su registracijos liudijimu, saugomu baudžiamojoje byloje, valstybės nuosavybėn.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Išieškota iš A. M. 31,36 Eur (trisdešimt vienas euras 36 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Priteista iš A. M. 106,48 Eur (vienas šimtas šeši eurai 48 ct) proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jo saugojimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. pripažintas kaltu už tai, kad jis, 2021 rugsėjo 21 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės, taip pat ir neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iki kol 2021 m. rugsėjo 21 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) 14,4 kilometre, įvažiuodamas į griovį sukėlė eismo įvykį, po ko buvo patikrintas policijos pareigūnų bei jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0444, metrologinės patikros Nr. 1487518, 16.28 val., jam buvo nustatytas 2,85 promilių neblaivumas, o 16.47 val. – 2,87 promilių neblaivumas, tai yra jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir prašo jį išteisinti. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepašalino kilusių abejonių, turinčių įtaką teisingo sprendimo priėmimui ir nepagrįstai rėmėsi priešiškai nusiteikusių liudytojų V. S. bei K. V. parodymais, o kitų liudytojų - S. P., D. Z. parodymų iš vis nevertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltumo.

6. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Šių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat pati atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis A. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ją tinkamai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Visi duomenys, kuriais Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apylinkės teismas tyrė ir analizavo tiek A. M. teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo A. M. kaltę, aptarė nuteistojo gynybos versijas ir jas motyvuotai atmetė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama A. M.kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

9. Nors A. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neigė, tvirtindamas, kad automobilio jis nevairavo, kad automobilį vairavo ir iš įvykio vietos pasišalino asmuo, kuriam jis ketino parduoti automobilį, o jis tik sėdėjo keleivio vietoje, kad neatsimena kaip važiavo ir kas įvyko, atsibudo tik po įvažiavimo į griovį, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiuos A. M.parodymus vertino kaip jo gynybinę versiją, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tokia versija atsirado tik teisme, be to, ją paneigia policijos pareigūnų V. S. bei K. V. parodymai, liudytojų S. P., D. Z., A. P. parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Todėl priešingai, nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad byloje surinktų įrodymų visuma visiškai patvirtina tai, kad būtent A. M. kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021-09-21 15.37 val. į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) buvo gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) į griovį įlėkęs vairuotojas su mašina. BPC darbuotojai pasiteiravus ar vairuotojas sužeistas, vyriškas atsako, kad „ne viskas ten tvarkoje, įlėkęs griovin, tik tiek, kad girtas“. Nurodo, kad nelauks pareigūnų, nes laiko nelabai yra „ <...> jis tenai snaudžia beveik, tai kaip ir ...“ (1 t., b. l. 153-155). Tuoj netrukus po to, t. y. 15.47 val., į BPC buvo gautas dar vienas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) rajone čia prie (duomenys neskelbtini) automobilis ką tik nulėkė į griovį ir matosi vairuotojas girtas. BPC darbuotojai pasiteiravus, ar nereikia gelbėtojų, ar nėra prispaustų žmonių, vyriškis atsako, kad „gelbėtojų, ne, ne, ne...jis per keleivio pusę, kadangi mašina griovy, jis per keleivio pusę jau beveik išlipęs, bet jis girtas matosi ar vaistų prisivalgęs, nežinau ko...“. BPC darbuotojai pasiteiravus „o tenais nu ten greitosios nereikia ne kruvinas jisai, daugiau žmonių nėra?“ - vyriškis atsako, kad „ne, nekruvinas, bet klausiau ar nieko, ai ranka numojo, žodžiu matosi, kad nesiorientuoja“ (2 t., b. l. 161-165). Analogiškas įvykio aplinkybes teismo posėdyje parodė ir liudytoju apklaustas D. Z., kuris patvirtino, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pamatė mašiną griovyje bei šalia gulintį žmogų (A. M.). Krūmai buvo aukštesni už mašiną ir jie buvo vairuotojo pusėje. Jis gulėjo keleivio pusėje, pusiau ant žemės – kojos iki kelių buvo automobilio viduje, padėtos ant kilimėlio, durelės pradarytos, o pats gulėjo ant žemės. Pasirodė, kad jis išgėręs, susikalbėti buvo sunku, todėl nieko neklausinėjo. Aplink daugiau asmenų nebuvo. Įvykio vietoje užtruko apie 10 minučių. Tuo laiku niekas nepravažiavo, paskui važiuodamas prasilenkė su viena mašina. Liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad važiavo iš sodybos nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini). Maždaug 13 kilometrų nuo (duomenys neskelbtini) pamatė griovyje automobilį Volvo. Kitų žmonių aplink nebuvo, tik sutiko vieną mašiną ties (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš mašinos perėjo į kitą pusę ir nuėjo tiesiai prie gulinčio žmogaus. Buvo atidarytos priekinės automobilio Volvo keleivio durelės ir šalia gulėjo žmogus. Žmogus gulėjo ant šono, galva prie galinio rato, veidu į ratą, o kojos į kelio pusę ant žolės. Priėjęs pajudino tą žmogų. Šis kažką sumurmėjo, todėl suprato, kad jis gyvas. Nuėjo iki mašinos pasiimti telefono tam, kad galėtų paskambinti Bendrajam pagalbos centrui, bet tuo metu atvažiavo policija. Dar padėjo pareigūnams tą žmogų pakelti, pasodinti. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė V. S. parodė, kad su kolega gavo iškvietimą į eismo įvykį dėl nuo kelio į griovį nuvažiavusio automobilio. Nuvykę į įvykio vietą rado automobilį, įvažiavusį į griovį. Keleivio pusės durelės buvo pradarytos, o žmogus gulėjo keleivio pusėje ant žemės šalia automobilio prie galinio rato. Žmogus atrodė be sąmonės, todėl iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Bandė žmogų kalbinti ir dar prieš atvykstant medikams jis prabudo. Pasakė, kad yra sveikas, bet greitosios nebeatšaukė. Žmogus sunkiai orientavosi, kažką nerišliai kalbėjo, matėsi, kad yra neblaivus. Nepasirodė keista, kad kaltinamasis nebandė bėgti, nes sunkiai jį pakėlė, o paskui reikėjo prilaikyti, kad nueitų iki policijos automobilio. Klausė kaltinamojo, kas vairavo, ar dar kas važiavo kartu, bet šis tik kartojo, kad nieko blogo nepadarė. Paskui sakė, kad važiavo vienas, paskui vėl sakė, kad nevairavo. Kaltinamasis nieko nesakė, kad važiavo ne vienas. Nebuvo jokios kalbos, kad vienas asmuo yra pabėgęs. Nekilo abejonių, kad vairavo būtent tas asmuo: asmuo įvykio vietoje buvo vienas, nebuvo išlipimo požymių iš vairuotojo pusės, jis pats sakė, kad važiavo vienas. Kaltinamasis nieko neaiškino apie automobilio pardavimą ar panašiai. Neatsimena jokios moters su šviesiu automobiliu, kuri būtų sakiusi, kad vienas asmuo pabėgo. Kaltinamąjį rado gulintį be gyvybės požymių, paskui jis vos prakalbėjo. Nemano, kad jis būtų atsiminęs kažkokią moterį ir tuo labiau atsiminęs, ką ji sakė. Nieko aplink nebuvo, nes ten miškas. Nežino, ar toli artimiausia gyvenvietė nuo tos vietos. Gal ir galėjo kažkas pabėgti iš įvykio vietos, bet tik mišku, nes kelias vienas, o aplink miškas. Nekalbėjo apie sraigtasparnį. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas – policijos pareigūnas K. V., kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad gavo pranešimą apie į griovį įvažiavusį automobilį ir galimai neblaivų vairuotoją. Vykdami į įvykio vietą gavo du pranešimus apie įvykį: iš pradžių, kad įvykis (duomenys neskelbtini) rajone, o paskui – kad (duomenys neskelbtini) rajone. Kadangi buvo nebetoli, todėl vyko patys. Į įvykio vietą nuvyko maždaug per pusvalandį. Nuvykę į vietą kairėje kelio pusėje rado į griovį nuvažiavusį automobilį. Priekyje automobilio, prie vairuotojo durelių, buvo šakos, nes negalėjo net gerai prieiti. Kairėje automobilio pusėje rado gulintį žmogų – A. M.. Bandė kaltinamąjį kalbinti, bet šis tik po kelių minučių pradėjo reaguoti. Iškvietė medikus ir kol jie atvyko, vyriškis kažkiek atsigavo, pradėjo kalbėti bei pasakė, kad medikų pagalba jam nereikalinga. Klausė, kas vairavo, bet iš pradžių buvo labai sunku su kaltinamuoju susikalbėti, paskui vieną kartą paminėjo, kad vairavo jis, tada pradėjo viską neigti. Kaltinamasis nesakė, kad vairavo kažkas kitas. Neatsimena, ar A. M. sakė, kad tą dieną pardavė automobilį. Kai atvyko į vietą, buvo sustojęs asmuo, kuris įvykio nematė, bet pamatė griovyje automobilį ir gulintį žmogų bei iškvietė pagalbą. Daugiau asmenų kol buvo vietoje, neatsimena, kad būtų, moters jokios irgi neatsimena. Apie sraigtasparnio pakėlimą kalbos taip pat neatsimena. Nebuvo nuo vairo nuimti pirštų atspaudai, nes nekilo abejonių, kas vairavo, nors asmuo ir neigė. Automobilyje buvo pirkimo-pardavimo sutartis, kitų asmenų aplink nebuvo.

12. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys – BPC pranešimai, kuriuose užfiksuota, jog buvo gauti du pranešimai apie ką tik į griovį įlėkusį vairuotoją su mašina, kad vairuotojas snaudžia, girtas, kad per keleivio pusę jau beveik išlipęs, liudytojo D. Z. parodymai, kad vėliau jau matė jį (A. M.) pusiau gulintį ant žemės (jo kojos iki kelių buvo automobilio viduje, padėtos ant kilimėlio, durelės pradarytos, o pats gulėjo ant žemės), taip pat liudytojo A. P. ir policijos pareigūnų V. S. ir K. V. parodymai, kad jiems atvykus maždaug po 30 min., žmogus (A. M.) jau gulėjo keleivio pusėje ant žemės šalia automobilio prie galinio rato, paties A. M. pasakymai, kad važiavo vienas, kad „biški“ įvažiavo, kad apie kitus važiavusius asmenis nieko neminėjo (tik teisme iškėlė tokią versiją) bei minėtų liudytojų parodymai, jog nei vienas iš jų kitų asmenų aplinkui nematė, jokių išlipimo požymių iš vairuotojo pusės taip pat nebuvo, aplink tik miškas, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, Body kamerų įrašais) sudaro loginę įvykių seką, kuri neabejotinai patvirtina, kad būtent A. M., o ne kas kitas vairavo automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Nors apeliaciniame skunde apeliantas liudytojų V. S. ir K. V. parodymus įvardija kaip nenuoseklius ir nenuoširdius, siekiant nepagrįstai apkalbėti apeliantą, tačiau sutikti su tokiais nuteistojo A. M.teiginiais, įvertinus šių liudytojų duotų parodymų visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Visų pirma pažymėtina, kad apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu minėti liudytojai, priešingai nei nuteistasis, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kas neabejotinai sustiprina jų duotų parodymų patikimumą ir objektyvumą. Be to, jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, sutapo esminėse detalėse ir atitiko nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines analizuojamo įvykio aplinkybes. Nors tarp liudytojo K. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant apylinkės teisme buvo tam tikrų neatitikimų (apklausos metu 2021-12-10 nurodė, kad atidaryti vairuotojo pusės priekinės durelės trukdė krūmų šakos, o papildomos apklausos metu 2022-03-14 ir teisme 2022-06-07– dar papildomai nurodė ir tai, kad galimai vairuotojo durelės buvo užsikirtusios), tačiau įvertinus tai, kad parodymus minėtas liudytojas davė praėjus nemažam laiko tarpui po įvykio, todėl kai kurių detalių galėjo tiksliai ir neatsiminti, neatitikimai nėra esminiai, todėl pagrindo abejoti liudytojo parodymais nėra. Be to, abejoti minėtų liudytojų objektyvumu nėra pagrindo dar ir dėl to, kad teisme nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jos šie liudytojai turi suinteresuotumą bylos baigtimi ar apkalbėtų A. M.. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėti liudytojai iki įvykio A. M. nepažinojo, A. M. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jokių konfliktinių situacijų su policijos pareigūnais nebuvo, aptariamo įvykio metu tiek K. V., tiek V. S. su A. M. elgėsi mandagiai, pagarbiai, jokio priešiškumo nei iš policijos pareigūnų nei iš A. M. pusės nebuvo. Todėl manyti, kad liudytojai siekia nepagrįstai apkaltinti A. M., nėra jokio pagrindo. Nors apeliantas liudytojų parodymus ginčija ir tuo aspektu, kad nebuvo pateikti policijos pareigūnų Body kameromis užfiksuoti vaizdai nuo 16.26.42 val. iki 16.35.53 val., tačiau čia atkreiptinas dėmesys, kad patys policijos pareigūnai nurodė, jog Body kameras įjungia vos atvykus į įvykio vietą ir išjungia pabaigus darbą. Liudytojų K. V. ir V. S. teigimu, šiuo atveju kameros buvo išjungtos po to, kai buvo atlikti procesiniai veiksmai ir A. M. buvo patalpintas į laikino sulaikymo vietą automobilyje, o jie laukė atvažiuojant automobilio nugabenimo. Įrašas susideda iš atkarpų dėl to, kad taip įrašinėja kamera. Jie įrašomi ir išsaugomi, o po to duomenys automatiškai persikelia į serverį, jie nieko nedaro. Taigi, nors iš tiesų byloje nėra pateikta apelianto nurodomo vaizdo įrašo duomenų, o prokurorui papildomai kreipiantis dėl įrašų pateikimo, buvo gautas atsakymas, jog Body kamerų vaizdo įrašų gauti nepavyko, nes jie saugomi 6 mėn. (2 t., b. l. 156), tačiau tai taip pat nesuteikia pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu, juo labiau, kad kaip nurodė ir patys liudytojai, visi procesiniai veiksmai buvo atlikti (A. M. buvo patalpintas į tarnybinį automobilį) ir akivaizdu, kad daryti įrašą tuo metu, kol jie laukė atvykstant transporto, skirto nugabenti vairuotą automobilį, nebuvo jokios būtinybės. Todėl nurodytų argumentų pagrindu laikytina, kad liudytojų V. S. ir K. V. parodymai yra patikimi ir jais abejoti nėra pagrindo, juo labiau, kad, kaip minėta anksčiau, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, be to, byloje nėra nustatyta ir A. M.taip pat nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko šie liudytojai galėtų būti suinteresuoti duoti neobjektyvius parodymus.

14. Kaip matyti, apeliantas savo nekaltumą grindžia ir tuo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepatikėjo jo nurodomomis įvykio aplinkybėmis, t. y. kad automobilį vairavo būsimas automobilio pirkėjas. Tačiau teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas, tokią apelianto versiją vertina kaip jo gynybinę versiją. Šiuo atveju vertinant apelianto pasakojamas įvykio aplinkybes labai svarbu įvertinti ir paties nuteistojo A. M. parodymus, kurie teisėjų kolegijos vertinimu yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Visų pirma pažymėtina tai, kad kaip jau minėta anksčiau, versiją apie kitą, automobilį vairavusį, asmenį, kuriam jis ketino parduoti automobilį, nuteistasis A. M. pateikė tik apklausiamas apylinkės teismo posėdyje, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nei vienoje iš apklausų apie tokį asmenį nieko nesakė. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, A. M. parodė, kad policijos pareigūnams nieko nesakė apie automobilio pirkėją, nes jie jo neklausė, tačiau tokius jo parodymus vienareikšmiškai paneigia policijos pareigūnų V. S. bei K. V. parodymai bei Body kamerų įrašai. Be to, prieštaringi apelianto parodymai ir apie patį automobilio pardavimą bei jo pirkėją. Nors apeliantas tvirtino, kad automobilį Volvo jis pirko pardavimui, norėjo paremontuoti ir jį parduoti, kad automobilis stovėjo namo kieme, juo nevažinėjo, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esanti įrodymų visuma - liudytojo E. Z. parodymai, kad automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pardavė A. M. sūnui M. M., kuris nurodė perkantis automobilį tėvui važinėti, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikti minėto automobilio draudimą patvirtinantys duomenys (6 mėn.) bei techninės apžiūros istorijos duomenys, kuriuose užfiksuota, kad nuo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki pirminės techninės apžiūros ėjimo buvo pravažiuota daugiau nei 3000 km, o po techninės apžiūros praėjimo dar beveik 300 km (3 t., b. l. 10-18). Būtent automobilio įsigijo aplinkybės, techninės apžiūros atlikimo eigos duomenys, automobilio apdraudimo faktas bei A. M. apibūdinantys duomenys (moka vairuoti, turėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau (duomenys neskelbtini) jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą esant neblaiviam) liudija apie tai, kad A. M. automobilį pirko jam pačiam naudotis, o ne pardavimui. Tai, kad automobiliu naudojosi pats A. M., o ne sūnus (M. M.), kaip teigė apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, leidžia pagrįstai manyti ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. M., kuris pirmosios instancijos teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, parodymai, kad su tėvais kartu nebegyvena virš 3 metų, o kai gyveno - buvo išvykęs ir į Norvegiją dirbti, pas tėvus grįždavo tik atostogauti (1 t., b. l. 136-139). Šiuo atveju abejoti nuteistojo iškelta versija leidžia ir tai, kad visiškai nelogiška būtų manyti, jog asmuo pirkdamas automobilį siekiu parduoti (gauti pelno), pirkdamas jį už pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sumą - 150 Eur bei investuodamas į jo remontą, mokėdamas mokestį už technines apžiūras, būtų sutikęs parduoti už 450 Eur, kai tuo tarpu rinkoje šio automobilio vidutinė kaina yra tris kartus didesnė – 1540 Eur.

15. Kaip minėta, prieštaringi bei bylos duomenimis paneigti ir apelianto parodymai apie patį automobilio pirkėją. Kaip matyti, apeliantas apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad pas jį atvažiavo du pirkėjai, su kuriais jis išgėrė, o kadangi jie nebuvo atsivežę visų pinigų, pasiūlė nuvažiuoti iki jų namų paimti likusių pinigų ir jis sutiko. Visi kartu važiavo ir atsidūrė griovyje. Tuo tarpu vėlesnių parodymų metu apeliantas jau tvirtino, kad jis gėrė tik su vienu pirkėju (vairuotojas išvažiavo) ir jie dviese važiavo. Nors kaip matyti iš A. M. parodymų, jis tvirtino, kad pirkėjus matė du kartus (penktadienį ar šeštadienį ir antradienį), tačiau detaliai apibūdinti tų vyrų ar nurodyti jų vardus, pavardes bei kontaktus, teismui negalėjo. Taip pat negalėjo niekaip paaiškinti ir to, kodėl jo telefono numerio analizėje laikotarpiu 2021-09-20 18.00 val. iki 2021-09-21 18.00 val. nėra nustatyta jokių kontaktų (skambučių) su galimais automobilio pirkėjais (1 t., b. l. 174-175, 192-194), kai tuo tarpu jis pats tvirtino, kad pirkėjai jam skambino pirmadienį (2021-09-20 vakare) ir susitarė, kad jie jį paims iš darbo ryt 14 val. Taigi, atsižvelgiant į tokį nuteistojo A. M. parodymų prieštaringumą, akivaizdu, kad apeliantas nuo pat parodymų davimo pradžios, tiek apie automobilio pardavimą, tiek apie neva buvusį automobilio pirkėją, nebuvo nuoširdus, jis painiojosi aplinkybėse įvykių, kiekvieną kartą nurodydamas vis skirtingas įvykio aplinkybes, o tai, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, kurių visumoje nuteistojo keliama versija buvo pagrįstai atmesta kaip nepagrįsta, pasikliauti vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais, prieštaringais A. M. parodymais nėra jokio pagrindo. Nors nuteistasis taip pat teigia, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) parduotuvėje jį labai girtą kartu su pirkėju matė parduotuvės pardavėja ir gali paliudyti, kad jis nevairavo automobilio, o sėdosi į keleivio vietą, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina liudytosios S. P. parodymai. Priešingai, liudytoja S. P. parodė, kad atvykusius į parduotuvę A. M. su kitu vyru labai girtą matė šiais metais, t. y. 2022 metais, rugpjūčio mėnesį, gal 20 dieną, bet tikrai ne pernai, t. y. ne 2021 metais.

16. Atmestina ir nuteistojo pateikta versija, kad įvykio vietoje buvusi moteris nurodė policijos pareigūnams mačiusi, kaip vienas žmogus nubėgo į mišką ir pabėgo, todėl policijos pareigūnai nurodė kelsiantis sraigtasparnį. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šias aplinkybes apeliantas nurodė tik apklausiamas teismo posėdyje. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, liudytojai policijos pareigūnai K. V., tiek ir V. S. paneigė apelianto parodymus, parodydami, kad jokios moters įvykio vietoje nematė, apie sraigtasparnį jokios kalbos taip pat nebuvo. Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir Body kamerų įrašai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto versija ne tik, kad nelogiška, tačiau ir praktiškai neįtikima, juo labiau, kad kaip teigė pats apeliantas, jis buvo labai girtas ir daug ko neprisimena, todėl manyti, kad praėjus gana ne mažam laiko tarpui jis būtų prisiminęs nurodomas aplinkybes, nėra pagrindo. Kita vertus, net jei ir būtų buvusi apelianto nurodoma moteris, ji neabejotinai būtų užfiksuota policijos pareigūnų Body kamerų padarytuose vaizdo ir garso įrašuose, juo labiau, kaip teigia apeliantas, ši moteris atvyko policijos pareigūnams jau esant įvykio vietoje, tačiau, kaip matyti, tokių duomenų minėtuose įrašuose nėra užfiksuota.

17. Atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai, kad jam nebuvo jokio reikalo lipti iš automobilio per keleivio pusę, kadangi vairuotojo pusės durelės nebuvo užsikirtusios, jos atsidarė sklandžiai be papildomų pastangų. Nors iš tiesų pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai bei 2022 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokolas (2 t., b. l. 148-152) patvirtina, kad vairuotojo durelės atsidaro sklandžiai be papildomų pastangų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad dėl neblaivumo ir automobilio buvusios pozicijos, A. M. nebūtų galėjęs išlipti iš automobilio per vairuotojo pusę. Kaip jau minėta, A. M. buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (pirmu putimu jam nustatytas 2,85 promilių neblaivumas, o antru– 2,87 promilių neblaivumas), be to, liudytojų parodymais, A. M. nesiorientavo aplinkoje, atrodė lyg be sąmonės, nereagavo į kalbinimus, raginimus keltis nuo žemės, savarankiškai negalėjo atsistoti nuo žemės, o visa tai, įvertinus kartu su įvykio vietoje užfiksuota automobilio lokalizacija - automobilis griovyje, vairuotojo pusės durelės labai arti krūmų, kurie aukštesni už patį automobilį, tuo tarpu prie keleivio pusės durelių jokių kliūčių nebuvo, leidžia pagrįstai teigti, kad A. M. dėl buvusios savo fiziologinės būsenos taip pat ir automobilio pozicijos, nebūtų sugebėjęs savarankiškai išlipti iš automobilio per vairuotojo pusę, todėl lipo per keleivio vietą. Tokią išvadą sustiprina ir A. M. poza po įvykio- kojos automobilyje, o pats šalia automobilio ant žemės. Jei asmuo būtų sėdėjęs keleivio vietoje ir būtų norėjęs išlipti, tai jis pirma dėtų kojas ir po to žengtų žingsnį, o ne atvirkščiai, kaip, kad šiuo atveju A. M. bando įtikinti teismą.

18. Taigi, apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę ir patvirtina apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvadas, kurių niekaip nepaneigia apeliaciniame skunde pateikti motyvai ir argumentai.

19. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu A. M.paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nenustatė A. M.atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir A. M.charakterizuojančios aplinkybės – praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 75-76), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 73-74), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 77-78), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (2 t., b. l. 64, 67). Visos šios aplinkybės leidžia sutikti su apylinkės teismo jam parinkta bausmės rūšimi – bauda, kurios dydis nustatytas šiek tiek didesnis nei minimumas. Tokia apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis yra teisinga ir ne per griežta, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnio ir 54 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, sutinka ir su apylinkė teismo nuosprendžiu nuteistajam A. M. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – jam priklausančio turto - automobilio Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu bei uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

20. Esant šių duomenų visumai spręstina, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o A. M. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.