- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e2S-803-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01774-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- R. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei E. S. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę E. S. iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovo R. P. ieškinį visiškai ir nusprendė iškeldinti atsakovę E. S. su visais jai nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš ieškovui R. P. priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė iš atsakovės E. S. ieškovui R. P. 83 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
4. Atsakovė E. S. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė peržiūrėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir jį panaikinti, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės bei įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu A. P.. Nurodė, kad terminą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo praleido dėl netyčinės klaidos skaičiuojant terminus. Teigė, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, neįvertino aplinkybių, susijusių su panaudos sutarties sudarymu. Nurodė, kad ginčas dėl buvusių šeimos narių iškeldinimo iš būsto, turėtų būti priskirtas ginčui kylančiam iš šeimos teisinių santykių ir turėjo būti taikoma privalomoji mediacija.
Atsiliepimas
5. Ieškovas R. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė teismo atmesti atsakovės pareiškimą ir priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute neteisėtai, t. y. savavališkai užimdama butą, todėl atsakovė turi būti iškeldinta iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė trukdo ieškovui disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu butu, taip pažeisdama nekilnojamojo turto savininko teises. Į prašymus išsikelti nereaguoja. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė nėra šeimos nariai, dukra yra pilnametė, ieškovas nepretenduoja į jokius baldus ar daiktus, esančius jam priklausančiame bute, ieškovas neketina įrodinėti, kurie baldai yra jo nuosavybė, todėl sutinka, kad atsakovė pasiimtų visus daiktus ir baldus, esančius jam priklausančiame bute. Taip pat nurodė, kad mediacija šioje byloje yra neprivaloma bei nenori joje dalyvauti, nes nemato galimybės šio ginčo išspręsti taikiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovės E. S. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas konstatavo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Išnagrinėjus atsakovės prašyme peržiūrėti sprendimą už akių išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė neginčija panaudos sutarties sudarymo fakto, neneigia, kad gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, tik pažymi, kad nesitarė, jog reikės išsikraustyti iš buto pasibaigus panaudos sutartyje nustatytam terminui. Taip pat atsakovė savo nesutikimą išsikraustyti motyvuoja tuo, jog ieškovui nuosavybes teise priklausančiame bute gyvena su dukra A. P.. Teismas akcentavo, kad sprendimas už akių priimtas atsakovės E. S. atžvilgiu, taip pat, kad panaudos sutartis sudaryta tarp ieškovo R. P. bei E. S., todėl teismas nesprendžia dėl į bylą neįtraukto asmens teisių.
Atsiliepimas
8. Teismas nurodė, kad atsakovė neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsakovės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi teismas, įvertinęs aplinkybes dėl būtinųjų prielaidų ir sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimo, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pripažino, kad atsakovė nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės pareiškime išdėstytus teiginius, jog šalys nesitarė dėl išsikraustymo iš ieškovui nuosavybes teise priklausančio buto po panaudos termino sutartyje nustatymo termino. Pažymėjo, kad atsakovė neginčijo sudarytos panaudos sutarties.
11. Teismas konstatavo, jog ginčas nėra kilęs tarp sutuoktinių ar šeimos narių, kadangi šalys kartu negyvena bei nepilnamečių vaikų neturi, o ginčas dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nelaikytinas šeimos ginču, todėl privalomoji mediacija šiam ginčui netaikoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovė E. S. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu A. P.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. ieškovas privalėjo A. P. įtraukti į bylą atsakove arba trečiuoju asmeniu, tuo atveju jei neketina dukros iškeldinti iš buto, nes teismo sprendimas tiesiogiai liečia jos interesus;
12.2. ieškovas ieškinyje nenurodė, koks turtas, esantis ginčo bute, yra jo nuosavybė, o koks atsakovės, todėl teismo sprendimas toje dalyje, kur sakoma – „su visais jai nuosavybės teise priklausančiais daiktais“, yra nekonkretus ir neapibrėžtas;
12.3. atsakovė 17 metų gyveno partnerystėje su ieškovu, vedė bendrą ūkį bei turi dukrą A. P., gimusią 2001 m. 2010 m. šalims nutraukus šeimyninius ryšius, atsakovė su dukra liko gyventi ginčo bute, į kurį investavo daug asmeninių lėšų, ir gali tai įrodyti;
12.4. 2019 m. tarp ieškovo R. P. ir atsakovės E. S. pasirašyta panaudos sutartis, kurios pagrindu dabar siekiama iškraustyti buvusią sugyventinę su dukra iš buto, neatitiko tikrosios šalių valios ir pasitarnavo apgaulės įrankiu ieškovo naudai;
12.5. ginčas dėl buvusių šeimos narių iškeldinimo iš būsto turėtų būti priskirtas ginčui, kylančiam iš šeimos teisinių santykių, todėl turėjo būti vykdyta privalomoji mediacija;
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. P. prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
13.1. atsakovė gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute neteisėtai, t. y. savavališkai užimdama butą, todėl atsakovė turi būti iškeldinta iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė trukdo ieškovui disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu butu, taip pažeisdama nekilnojamojo turto savininko teises;
13.2. ieškovas numatė aplinkybę, kad atsakovė nereaguos į gautą ieškinį, nes nereaguoja į ieškovo prašymus išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, todėl prašė teismo priimti sprendimą už akių;
13.3. ieškovas ir atsakovė nėra šeimos nariai, jų dukra yra pilnametė, baigusi vidurinę mokyklą, tad gali gyventi savarankiškai. Ieškovas nesutinka dalyvauti mediacijos procese ne tik todėl, kad mediacija šioje byloje yra neprivaloma, tačiau dar ir todėl, kad nemato galimybės ginčą išspręsti taikiai;
13.4. ieškovas nepretenduoja į jokius baldus ar daiktus, esančius jam priklausančiame bute, ieškovas neketina įrodinėti, kurie baldai yra jo nuosavybė, todėl sutinka, kad atsakovė pasiimtų visus daiktus ir baldus, esančius jam priklausančiame bute.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017 kt.).
18. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovę E. S. su jai priklausančiais daiktais. Atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti ir iškeldinti atsakovę E. S. su visais jai nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš ieškovui R. P. priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Jokie kiti asmenys ar jų daiktai šiuo sprendimu nėra keldinami. Taigi, byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo ir atsakovės pilnametės dukros A. P. iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė dėl A. P., kuri byloje nebuvo dalyvaujančiu asmeniu, materialiųjų teisių ir/ar pareigų.
Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo
19. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios ginčo šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
20. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, šios aplinkybės atsakovė neginčija ir atskirajame skunde. Taigi esant įstatymo nustatytoms sąlygoms atsakovės atžvilgiu pagrįstai buvo priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
21. Siekdama sprendimo už akių panaikinimo atsakovė turėtų įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą. Taigi atsakovei, siekiančiai teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog ji negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, kaip yra šios bylos nagrinėjimo atveju, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, kad atsakovė nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-348/2020). Byloje nustatyta, kad kartu su ieškiniu ieškovas pateikė VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašą, kuris patvirtina, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2006 m. sausio 24 d. yra ieškovas R. P.. Ieškovas taip pat pateikė tarp ieškovo R. P. ir atsakovės E. S. 2019 m. vasario 26 d. sudarytą terminuotą gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, kuria ieškovas perdavė atsakovei naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Panaudos sutarties 1 punkte nurodyta, jog butas atsakovei perduotas laikinai ir neatlygintinai naudotis. 6 punkte numatyta, kad panaudos terminas baigiasi 2021 m. liepos 30 d. Tarp šalių sudaryta panaudos sutartis įregistruota VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad ieškovo atstovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. siuntė atsakovei pretenziją, kurioje nurodyta atsakovei iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. atlaisvinti ieškovui priklausantį butą, tačiau atsakovė reikalavimo nevykdė.
24. Vertinant nurodytą, yra teisinis ir faktinis pagrindas spręsti, kad atsakovės naudojimasis ginčo butu esant panaudos sutarčiai pasibaigus ir ieškovui aiškiai bei nedviprasmiškai išreiškus savo valią užbaigti su atsakove siejančius sutartinius panaudos santykius, pažeidžia ieškovo teises. Atsakovės nurodomos ir įrodinėtos byloje aplinkybės, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, koks turtas, esantis ginčo bute, yra jo nuosavybė, o koks atsakovės, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovo ir atsakovės šeimyniniais ryšiais, aplinkybių, kad į ginčo butą, kuriame gyvena, investavo daug asmeninių lėšų, neturi reikšmės byloje kilusiam ginčui išspręsti, kadangi atsakovė neginčijo ieškovo nuosavybės teisės.
25. Apeliantės argumentai, jog šalys nesitarė dėl išsikraustymo iš ieškovui nuosavybes teise priklausančio buto po panaudos sutartyje nustatyto termino šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės, nes, ieškovas vadovaujasi tuo, kad panaudos sutartis pasibaigė suėjus terminui (CK 6.629, 6.479 straipsniai).
Dėl privalomosios mediacijos taikymo
26. Mediacijos įstatymo 20 straipsnis numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Šios įstatymo nuostatos galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.
27. CK 3.1 straipsnio 1 dalis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
28. Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, kuria remiantis galima skirti šias šeimos bylų rūšis: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus II skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus III skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus IV skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus V skirsnis).
29. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas pašalinti jo, kaip gyvenamųjų patalpų savininko, teisių pažeidimus pasibaigus panaudos sutarčiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu (kai šalys daugiau nei 10 metų nebeveda bendro ūkio) šis ginčas yra šeimos ir jam privaloma ikiteisminė mediacija. Akivaizdu, kad šiuo metu ši byla nepriskirtina byloms, kurioms taikytinas CPK XIX skyrius Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šio ginčo šeimos ginču, kuriam privaloma ikiteisminė mediacija.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situaciją, konstatuoja, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindė daugiau deklaratyviais teiginiais, todėl atsakovės pateikti argumentai negali turėti ir neturi įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Ieškovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 400 Eur išlaidų, todėl, atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jos ieškovui priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.