Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo

L. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1 500 Eur (vienas tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo L. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausme, taip pat su priteistu civiliniu ieškiniu, o būtent su jo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl L. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, skirdamas bausmę ir išspręsdamas civilinio ieškinio klausimus, padarė BPK pažeidimų, todėl skundžiamas nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl civilinio ieškinio

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. G. nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, nurodydamas, jog pagrobta mediena buvo tik išmestos atliekos. Iš tikrųjų žalos dydis turi esminę reikšmę kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl būtina itin atidžiai vertinti civiliniame ieškinyje nurodytos žalos dydį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, žalos dydžio ir teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.

7. Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 28). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl pagrobtos medienos padaryta 1 500 eurų turtinė žala. Byloje esanti 2023 m. sausio 16 d. sąskaita-faktūra patvirtina, kad įmonė 2023 m. sausio 16 d. buvo įsigijusi atitinkamą kiekį ąžuolo medienos už 3 071,22 Eur (1 t., b. l. 16). Civilinio ieškovo atstovas D. G. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje detaliai nurodė, kuo grindžiama pagrobtos medienos kaina, kokia produkcija iš jos gaminama ir kaip apskaičiuotas pavogtos medienos kiekis. Atstovas nurodė, kad įmonė gamina aukštos pridėtinės vertės produktus. Tai mediena, pusgaminis, skirtas baldinėms plokštėms apkaltuoti. Tai yra ne atraižos, o pusgaminiai. Apie 1,20 metro ilgio gaminiai, storis nuo 45 iki 22 milimetrų. Pateikė filmuotą medžiagą, kaip per penkis kartus vykdomos vagystės, pateikė medienos įsigijimo dokumentus. Nurodė, kad mediena sandėliuojama dėžėse. Dėžėje yra daugiau nei kubas medienos. Pagal vaizdo įrašą matyti, kad buvo imama iš kelių tarų. Suskaičiavus iš kokios, kiek buvo paimta, bendras kiekis – pilna taros dėžė, kuri yra 1m3 medienos. Apskaičiuojant rėmėsi tuo ką matė jie ir kas buvo matoma vaizdo įrašuose, nes tara nebuvo judinama, ji buvo tose pačiose vietose (2 t., b. l. 16-18). Aptarti duomenys ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (mediena pagrobta iš įmonės aikštelės, per penkis kartus, daugiausiai tamsiu paros metu), suteikia pagrindą išvadai, kad žala įrodyta ir padaryta tyčiniais neteisėtais L. G. veiksmais. Todėl teisingai ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai.

8. Nustačius, jog pagrobtos medienos vertė yra 1 500 Eur, nėra pagrindo L. G. nusikalstamos veikos perkvalifikuoti į baudžiamąjį nusižengimą ar kitaip švelninti jo teisinę padėtį.

Dėl bausmės individualizavimo

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam L. G. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, yra adekvati.

12. Vertinant L. G. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į stadiją – nusikalstama veika baigta, į kaltės formą – tiesiogine tyčia. L. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir L. G. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – jis anksčiau teistas 9 kartus, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, Sodros duomenimis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad L. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų darymas, turint tikslą pasipelnyti ne tik pinigine išraiška, taip pat įvertino, kad augina dvi dukras ir parinko BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus. Teismas nustatydamas straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydį atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir motyvus.

13. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad L. G. nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Nors ankstesni teistumai yra išnykę, tačiau jis anksčiau teistas devynis kartus, iš kurių ne kartą už vagystes, jam buvo skirtos įvairios bausmės (bauda, areštas, laisvės apribojimo bausmė, laisvės atėmimas). Šios aplinkybės susiję su ankstesniu nusikalstamu elgesiu vertinamos kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Teismas įvertina ir tai, kad L. G. 2023 m. gegužės 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2023 m. kovo 20 d. įmonės kieme į savo automobilį susidėjo įmonei priklausantį metalą (140 eurų vertės), tačiau pastebėjus įmonės darbuotojui jį iš automobilio iškrovė (2 t., b. l. 121-122), informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Tuo tarpu vertinant analizuojamojoje byloje L. G. inkriminuojamus veiksmus, matyti, kad jis nuo 2023 m. vasario 7 d. iki 2023 m. kovo 13 d., per penkis kartus pavogė 1m3 ąžuolo medienos. Taigi, nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, savo elgesio nekeitė, jam skirtos bausmės nepaskatino imtis realių veiksmų ir daugiau nenusikalsti. Aptartų duomenų visumoje sprendžiama, kad L. G. paskirta laisvės apribojimo bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, yra teisinga ir ne per griežta.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis turi dvi dukras ((duomenys neskelbtini) metų), taip pat mamą (1 t., b. l. 118). Tačiau duomenų patvirtinančių, jog paskirta laisvės apribojimo bausmė (įpareigojant būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos) sudaro nuteistajam realias kliūtis rūpintis artimaisiais, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikaltusiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, tuo tarpu vien asmens pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Todėl tokių pasekmių atsiradimas negali būti laikomas per griežta bausme.

15. Apibendrinant išdėstytus argumentus sprendžiama, kad L. G. paskirta laisvės apribojimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, ji padės užtikrinti bausmės paskirtį, švelninti nuteistojo padėtį nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

16. 2024 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 108,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam L. G. apeliacinės instancijos teisme.

17. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. G. buvo nuteistas, o jo apeliacinis skundas šia nutartimi netenkinamas. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad, kad jis nedirba, byloje duomenų apie jo gaunamas pajamas ir nuosavybės teise valdomą turtą nėra, nurodo, kad augina vaikus, prižiūri mamą, taip pat į skundžiamu nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio sumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nebuvo priteistos ir skundžiamu nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. G. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo L. G. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.