Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 136 straipsnį, BK 214 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir 1 000 litų bauda, bausmės vykdymą atidedant – 2 (dvejiems) metams. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 20 d. nutartimi baudos vykdymas nutrauktas;

2) Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 18 d.-nuosprendžiu pagal BK 118 straipsnio 3 dalį, BK 227 straipsnį – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį – 44 MGL (5500 litų) dydžio bauda;

4) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. ir Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 17 d. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme ir 40 MGL (5000 litų) bauda. 2012 m. sausio 11 d. atliko laisvės atėmimo bausmę;

5) Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 15 (penkiolikos) parų arešto bausme. 2016 m. lapkričio 29 d. atlikta arešto bausmė;

6) Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme;

7) Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę;

8) Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 286 straipsnį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas – 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme – dvi paros. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 21 d.;

9) Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas – 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmė 2019 m. gruodžio 20 d. atlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G., per 5 kartus, tai yra 2023 m. vasario 7 d. 19.11 val., 2023 m. vasario 23 d. 19.27 val., 2023 m. kovo 6 d. 20.54 val., 2023 m. kovo 12 d. 16.05 val., 2023 m. kovo 13 d. 20.13 val. (duomenys neskelbtini), į automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš viso sukrovė 1m3 ąžuolo medienos ir ją išvežė, tai yra pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį – 1500 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra civilinio ieškovo atstovo ir liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Daiktų pateikimo protokole matyti, kad ikiteisminiam tyrimui (duomenys neskelbtini) pateikė fiksuoto vaizdo įrašų medžiagą (b. l. 42, 45).

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobtas turtas laikytinas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Pažymėtina, jog nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami, kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-51-719/2023). Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, kad įgyvendina vieną sumanymą, kuriuo gali būti ir noras toliau daryti nusikalstamas veikas. Toks sumanymas – nusikalstamų veikų darymas – yra kartotinio pobūdžio, todėl įgyvendinamas per kelis etapus, nebūtinai iš to paties šaltinio ir atskleidžiamas per nusikalstamo elgesio motyvus, intensyvumą ir kt. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. G., ką pats pripažino teisiamojo posėdžio metu, vagystes įvykdė turėdamas tą patį tikslą – namų šildymui, pavogtą medieną deginant, kadangi niekur nedirbo, legalaus pajamų šaltinio neturėjo, todėl nusikalstamų veikų darymas tapo pagrindiniu jo tikslu apšildyti namus, kadangi juose gyvena mama ir dvi dukros. Taigi, šiuo atveju kaltinamasis veikė turėdamas bendrą nusikalstamą sumanymą – daryti naujas nusikalstamas veikas – ir 2023 m. vasario 7 d. 19.11 val., 2023 m. vasario 23 d. 19.27 val., 2023 m. kovo 6 d. 20.54 val., 2023 m. kovo 12 d. 16.05 val., 2023 m. kovo 13 d. 20.13 val. būdamas (duomenys neskelbtini), į automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš viso pavogė 1m3 ąžuolo medienos ir ją išvežė, tai yra įvykdė vagystę, pagrobdamas svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį – 1500 eurų vertės turtą. Atsižvelgiant į tai ir ištyrus baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus liudytojų ir kaltinamojo parodymus darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka vienos nusikalstamos veikos požymius ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys išsamūs civilinio ieškovo atstovo parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietų, vaizdo įrašų ir kitų objektų apžiūros protokolai bei paties kaltinamojo parodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis L. G., per 5 kartus, tai yra 2023 m. vasario 7 d. 19.11 val., 2023 m. vasario 23 d. 19.27 val., 2023 m. kovo 6 d. 20.54 val., 2023 m. kovo 12 d. 16.05 val., 2023 m. kovo 13 d. 20.13 val. (duomenys neskelbtini), į automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš viso sukrovė 1m3 ąžuolo medienos ir ją išvežė, tai yra pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį – 1500 eurų vertės turtą. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei, dėl vagystės patvirtinti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, BK 60 straipsnis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. G. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad praeityje L. G. teistas 9 kartus (1 t., b. l. 123-145, 146-149), bausta už administracinių nusižengimų padarymą (1 t., b. l. 121-122), Sodros duomenimis, nedirbantis (1 t., b. l. 120), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 119). Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (1 t., b. l. 113), VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos neregistruotas (1 t., b. l. 114).

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu manytina, jog siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų darymas, turint tikslą pasipelnyti ne tik pinigine išraiška, taip pat atsižvelgiant, kad augina dvi dukras, todėl kaltinamajam L. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) padarymą parinktina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimu. Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir motyvus, kaltinamajam nustatytinas sankcijoje numatytos bausmės vidutinis dydis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant įprastinį įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę iš dalies, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį nemažintina.

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas pateikė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur turtinės žalos, patirtos dėl per penkis kartus nuo 2023 m. vasario 7 d. 19.11 val., 2023 m. vasario 23 d. 19.27 val., 2023 m. kovo 6 d. 20.54 val., 2023 m. kovo 12 d. 16.05 val., iki 2023 m. kovo 13 d. 20.13 val., (1 t., b. l. 28, 32, 33).

Kaltinamasis su jam pareikštu civiliniu ieškiniu, kuriame detaliai pagrindžiama bendra (duomenys neskelbtini) padaryta 1500 Eur turtinė žala, nesutiko, tačiau šioje byloje aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų (duomenys neskelbtini) patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą. PVM sąskaita-faktūra (t. 1, b. l. 16) patvirtina ąžuolo medienos, kurią (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi, kainą, o vaizdo įrašai ir civilinio ieškovo atstovo parodymai teisme sudaro pagrindą manyti, kad L. G. per kelis kartus išsivežgė būtent tokį kiekį medienos, koks yra nurodytas civiliniame ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas visiškai iš kaltinamojo L. G. priteisiant 1500 Eur bendrai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam L. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Baudžiamojoje byloje voke esantis kompaktinis diskas (1 t., b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Gynėjo dalyvavimas nagrinėjant šią bylą buvo būtinas pagal įstatymą, dėl kaltinamojo žinių stokos (BK 51 straipsnio 2 dalimi), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teismo nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, Kęstučio g. 37, Kaunas.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo L. G. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje voke esantį kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.