- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1-1307-1033/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- I. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ninos Raugienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 8 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Č. nuo 2014-10-01 iki 2015-02-17 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste) fiktyviu direktoriumi, nuo 2014-10-21 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje) fiktyviu direktoriumi ir todėl iš anksto suvokdamas ir žinodamas, kad jis nebus UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. sav.) direktoriumi, kad šios bendrovės vardu jokios realios veiklos nevykdys, prekių ir paslaugų nepirks ir neparduos, pinigų nemokės ir jų negaus, asmens N. G., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00031-15 prašymu, už piniginį atlygį sutiko tapti UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviu direktoriumi, savo parašu patvirtino dokumentuose jo paties pateiktus objektyvios tiesos neatitinkančius duomenis, t. y. suklastojo tikrus dokumentus ir juos pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir AB DNB bankui, o būtent:
- 2015-08-22 Vilniaus mieste, AB „DNB bankas“ Vilniaus Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (šiuo metu „Luminor Bank“ AB), žinodamas, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) nevadovaus, šios bendrovės vardu jokių ūkinių ar finansinių operacijų nevykdys ir sąskaitomis nesinaudos, o jo atidarytos sąskaitos kito asmens bus naudojamos nusikalstamiems tikslams įgyvendinti, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pasirašė bei apvaliu bendrovės spaudu patvirtino 2015-08-22 prašymą atidaryti ir valdyti sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, 2015-08-22 susitarimą su AB „DNB bankas“ dėl naudojimosi banko paslaugomis internete Nr. IL-5-7012795-0-1 bei patvirtino, kad gavo pirminio slaptažodžio kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir slaptažodžių generatorių Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų valdymo sutartis Nr. 2015/08/22, ir taip savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančiais duomenis, kad vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas yra jis pats, ir 2015-08-22 pateikė šiuos žinomai suklastotus dokumentus AB „DNB bankas“ Vilniaus Akropolio klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai I. R.;
- 2015-08-24 tęsdamas nusikalstamą veiką, Vilniaus mieste, vykdydamas asmens N.G., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00031-15 nurodymą, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu veiklos nevykdys, dokumentų elektroniniu būdu neteiks, su Vilniaus apskrities VMI, atstovaujamos vyresniosios specialistės D. J., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas pasirašė dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį 2015-08-24 Nr. 27.374-SE-61569 ir 2015-08-24 sutarties priedą Nr. 27.374-SE-61570 bei tuo patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu veiklos nevykdys, dokumentų elektroniniu būdu neteiks, po ko panaudojo šiuos suklastotus dokumentus 2015-08-24 pateikdamas juos Vilniaus apskrities VMI esančiai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis I. Č. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir apklaustas 2016-03-08 parodė, kad prieš kurį laiką, apie 2012 metus, su draugu Ž., kurio pavardės nežino, buvo įkūręs įmonę (duomenys neskelbtini), kurios veiklą realiai vykdė, atliko apdailos darbus - apšiltino darželį. Apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė I., bet įmonės veikla nesisekė ir leido draugui su įmone daryti ką nori, tad šiuo metu nežino, kam įmonė priklauso, kas vadovas, ar ji veiklą vykdo. Jis perdavė įmonės apskaitą Ž. ir veikloje nedalyvavo. Tad tai yra vienintelė įmonė, su kuria tiesiogiai ir iš tikrųjų buvo susijęs. Visos kitos buvo atstovaujamos fiktyviai. Prieš porą metų, apie 2014 m. sutiko pažįstamą, pravarde „P.“. Jo vardas A. ar A., pavardės nežino. Pažinojo iš to, kad prieš kurį laiką buvo daręs jo namuose remontą. Tiksliai adreso nepamena, bet gali parodyti. Tas vyras pasiūlė jam būti įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jis sutiko, nors iškart žinojo, kad nebus tikras direktorius, o bus fiktyvus, formalus. Jokios veiklos nevykdė ir nieko apie įmonės veiklą nežinojo, pasirašinėjo ant visų dokumentų, kuriuos pateikdavo „P.“. Dokumentų turinio neskaitydavo, į juos nesigilindavo. Jam sumokėdavo už tai, kad pasirašinėja, todėl tai ir darė. Mokėdavo jam kas mėnesį iki 100 litų, o už dieną, kai pasirašydavo kokius nors dokumentus - dar 20-30 litų. Po šios įmonės atsirado dar apie 5-6 įmones, kurių direktoriumi jis tapo: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei dar kažkokia, susijusi su pavadinimu „pramogos“ ir dar kelios, kurių pavadinimų nebepamena. Apie UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Ar pasirašė ant kokių nors dokumentų su šios įmonės rekvizitais nepamena, bet atrodo nepasirašė, gal prisimintų, todėl negali paaiškinti jokių aplinkybių apie įtarime nurodytus sandorius. Jis nepažįsta M. Ž., nežino įmonės UAB (duomenys neskelbtini). Apie dokumentus, rastus namuose kratos metu paaiškina, kad „P.“ buvo davęs visus šiuos dokumentus, liepė juos turėti namuose, todėl juos ir laikė. Nepamena apie ką, kokiu tikslu buvo atliktas mokėjimas į Estiją EVP39***721. Dėl darbo sutarties 2014-12-22 Nr. 129, pagal kurią kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius įdarbino asmenį J. G. - nepažįsta šio asmens, pasirašė, nes taip liepė. Dėl banko sąskaitos sutarties paaiškina, kad „P.“ buvo nuvežęs į Šiaulių banką, Vilniaus skyrių, ties viešbučiu (duomenys neskelbtini) ir liepė atidaryti sąskaitą. Jis atidarė. Tada jis nurodė, kad įmonės veikla bus statyba. Banke „P.“ buvo šalia, faktiškai jis kalbėjo su banko darbuotoja. Pamena, kad sakė, jog statybos bus Lietuvoje, nurodė adresą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, bet jis net nežino kokiame tai rajone, mano, kad „P.“ banko darbuotojai nurodė šį adresą. G. Z. yra krikštatėvis. Dėl pranešimo jam, kad laimėjo konkursą, nepamena. Kiek žino, G. Z. yra pažįstamas su „P.“, bet nieko daugiau apie jų ryšius nežino. Ant šio dokumento pasirašė bendrai, kaip ir ant kitų pateiktų pasirašymui. Spaudo UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, jo nenaudojo. Neturėjo nė vienos įmonės spaudo, visus dokumentus pateikdavo pasirašyti jau su uždėtais antspaudais. Buvo keletą kartų 2015 metais nuvykęs į Registrų centro padalinį priduoti kažkokių dokumentų, bet nepamena kada, kokios įmonės. „P.“ yra apie 185-180 cm ūgio, stamboko kūno sudėjimo, be plaukų, plikas. „P.“ mašinoje visada būdavo daug dokumentų. Su juo matėsi paskutinį kartą 2015 m. vasaros pabaigoje, gal rugpjūčio mėnesį. Neturi jo mobilaus ryšio telefono numerio. Jis pats paskambindavo, kai jam reikėdavo. Telefone nebuvo įsivedęs numerio, turėjo užsirašęs, tačiau neberanda. Pamena, kad numerio pabaiga buvo „900“. Dar paaiškina, kad 2016-03-04 įtariamąjį apklausė liudytoju kažkokioje byloje FNTT Vilniaus skyriaus tyrėja ir klausinėjo apie įmonę UAB (duomenys neskelbtini), rodė atpažinimui „P.“ ir jis jį atpažino (2 t., b. l. 60-62)
Apklaustas 2017-05-09 įtariamasis Į. Č. parodė, kad dėl jo dalyvavimo UAB (duomenys neskelbtini) veikloje jau yra davęs parodymus 2016 metų kovo mėnesį ir juos patvirtina bei parodė, kad, kaip minėjo, jis buvo kelių bendrovių, kurių vardu jokios veiklos nevykdė direktorius - tai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat jam girdėtas UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimas, tačiau nežino, ar buvo šios bendrovės direktoriumi, ar tik pasirašinėjo jam pateiktus dokumentus. Tapti šių bendrovių direktoriumi ir taip užsidirbti pinigų jam pasiūlė N. G., pravarde "P.", su kuriuo apie 2014 m. rugsėjo mėnesį susitiko Vilniaus mieste. Šį asmenį jau yra atpažinęs pagal fotonuotrauką. Kadangi su juo buvo iš matymo pažįstamas, jis pasiūlė užsidirbti tampant fiktyviu direktoriumi ir pasirašant pateiktus dokumentus. Taigi, N. pasiūlė būti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jis sutiko, nors iškart žinojo, kad nebus tikrasis direktorius, o bus fiktyvus, formalus. Jokios veiklos jis nevykdė, darbuotojų nesamdė ir nieko apie įmonės veiklą nežinojo. Kartais, maždaug kartą per mėnesį N. jam atveždavo pluoštą dokumentų, tarp kurių būdavo kasos pajamų ir išlaidų orderiai, PVM sąskaitos-faktūros ir kažkokie kiti dokumentai. Jis pasirašinėjo ant visų dokumentų, kuriuos pateikdavo N.. Dokumentų turinio neskaitydavo, į juos nesigilindavo. Jam sumokėdavo už tai, kad pasirašinėja, todėl tai darė. Mokėdavo kas mėnesį iki 100 litų, o už tą dieną, kai jis pasirašydavo dokumentus – dar 20-30 litų. Viso iš N. yra gavęs gal apie 1000 litų. Po šios įmonės atsirado dar kelios įmones, kurių direktoriumi tapo. Jų pavadinimų nebepamena. Apie UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežino ir negali paaiškinti kokiomis aplinkybėmis tapo šios bendrovės direktoriumi. Neprisimena, kad dėl tapimo šios bendrovės fiktyviu direktoriumi būtų su kuo nors taręsis. Šios bendrovės vardu nevykdė jokios veiklos, nesamdė žmonių. Ar pasirašė ant kokių nors dokumentų su šios įmonės rekvizitais – nepamena, bet atrodo nepasirašė. Apklausos metu jam buvo parodyta UAB (duomenys neskelbtini) 19 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų, kurios išrašytos M. Ž., UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Nori pasakyti, kad šiose PVM sąskaitose-faktūrose esantys parašai ties jo pavarde yra panašūs į jo, tačiau mano, kad tai ne jo parašas, kažkoks kitas asmuo vietoje jo pasirašė. Jis tapęs fiktyviu direktoriumi neturėjo ir nenaudojo jokių bendrovių apvalių antspaudų, išskyrus UAB (duomenys neskelbtini), nes ši bendrovė buvo jo įsteigta ir vykdė realią veiklą, jis su kitais 4 darbuotojais renovavo namą (2 t., b. l. 65-66).
Apklaustas 2019-02-26 įtariamuoju I. Č. parodė, kad visiškai prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių parodė, kad 2014 - 2015 metais jis neturėjo darbo, versdavosi atsitiktiniais uždarbiais. Vieno iš tokių darbų metu, kai darė remontą (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, susipažino su A., kurio pavardės nežino. Vadino jį "P.". Būtent jis pasiūlė tapti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), o galiausiai ir UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviu direktoriumi. Kadangi jam labai reikėjo pinigų, todėl sutiko su N. (prieš tai klaidingai nurodė, kad jo vardas A.) pasiūlymu tapti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, po ko suklastojo visus pranešime apie įtarimą išvardintus dokumentus ir juos pateikė Vilniaus mokesčių inspekcijai ir DNB bankui. Tai reikėjo padaryti, nes N. nurodymu turėjo tapti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei atidaryti sąskaitą. Gautą kodų generatorių ir slaptažodžių kortelę iš karto perdavė N., kuris jam už buvimą direktoriumi ir pateiktų dokumentų suklastojimą buvo pažadėjęs mokėti po 100 litų kas mėnesį, tačiau iš jo gavo tik 100 litų iš viso. Jis visada sakydavo, kad pinigų neturi. Pilna apimtimi prisipažįsta dėl 2019-02-20 pranešime apie įtarimą nurodytos veikos padarymo, nes tapdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi žinojo, kad juo bus fiktyviai, jokios veiklos šios bendrovės vardu nevykdys. Dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirti piniginę baudą, kurią sumokės, nes turi pastovų darbą ir pragyvenimo šaltinį. Jis išlaiko nepilnametį vaiką, žmona gauna nedideles pajamas (2 t., b. l. 74-76).
Specialiuoju liudytoju apklaustas N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. Č. jis pažįsta apie 10 metų. Su juo susipažino, kai užsiėmė automobilių remontu. Jis gyvena netoli nuo jo. Vilniaus mieste nuo 2012 iki 2015 metų užsiimdavo veikla, kurią gali įvardinti kaip pagalba atsikratant probleminėmis įmonėmis. Tai pasireiškė tuo, kad į jį tiesiogiai ar per tarpininkus kreipdavosi asmenys, kurie norėdavo parduoti problemiškas įmones. Jis surasdavo asmenis, kurie sutikdavo už piniginį atlygį perimti tokių įmonių akcijas, skolas. Tada jie perrašydavo įmonę tokio asmens vardu. Kartais naujajam savininkui būdavo perduodami dokumentai, kartais jų nebūdavo. I. Č. buvo vienas iš tokių asmenų, kuris tariamai buvo įsigijęs kelių tokių įmonių akcijas ir tapęs jų direktoriumi. Jis už tai gaudavo 200-300 litų, o po to, t. y. 2015 metais - 100 Eur. Tapdamas bendrovių direktoriumi I. Č. žinojo, kad jokios realios veiklos nebevykdys, o pinigus gauna už tai, kad pasirašytų jam pateiktuose dokumentuose. I. Č. nėra asocialus asmuo. Jis buvo gana imlus ir po to, kai pirmus kelis kartus su juos apvažinėjo įstaigas, kuriose reikalinga apsilankyti, norint perregistruoti įmones, sekančius kartus I. į Registrų centrą, į banką važiuodavo savarankiškai. Jis (N. G.) pats neužsiėmė naujų bendrovių steigimu, nes jo specializacija buvo padėti parduoti jau veikiančias problemiškas įmones. Jam negirdėta UAB (duomenys neskelbtini) ir jis tikrai nesusijęs su šia bendrove, tai yra jis nekalbino I. Č., kad sutiktų tapti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir niekur su I. nevažinėjo šios bendrovės steigimo reikalais. Jei bendrovės registravimo dokumentuose ar buhalteriniuose dokumentuose yra I. Č. parašai, mano, kad kažkas galėjo tiesiogiai, jam netarpininkaujant susirasti I. Č. ir jį padaryti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Nepažįsta G. Š., Ž. K., o M. Ž. pavardė girdėta, nes 2015 metų vasarą jam į rankas buvo patekęs kažkoks dokumentas, kuriame paminėtas M. Ž., tačiau su šiuo asmeniu nėra bendravęs ir jo nepažįsta (1 t., b. l. 85-86).
Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotrauką protokolas patvirtina, kad I. Č. atpažino N. G., kaip asmenį, apie kurį buvo davęs parodymus 2016 m. kovo mėnesį (1 t., b. l. 87-90).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko B. V. 2015-08-13 sprendimo matyti, kad jis nuo 2015-08-14 UAB (duomenys neskelbtini) vadovu paskyrė I. Č., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 t., b. l. 113).
Prašymas registruoti juridinių asmenų registre patvirtina, kad nuo 2015-08-14 UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir visų akcijų savininkas yra I. Č. (1 t., b. l. 115-116).
AB DNB banko pateikti dokumentai patvirtina, kad I. Č. 2015-08-22 pateikė bankui prašymą atidaryti ir valdyti sąskaitą bei 2015-08-22 pasirašė banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo sutartis, taip pat Susitarimą dėl naudojimosi banko paslaugomis internetu Nr. IL-5-7012795-0-1. Pasirašytus dokumentus patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu (1 t., b. l. 122-125).
Iš 2015-08-24 dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarties Nr. 27.374-SE-61569 ir 2015-08-24 sutarties priedo Nr. 27.374-SE-61570 dėl duomenų apie elektroninio deklaravimo informacinės sistemos vartotoją matyti, kad I. Č., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas pasirašė minėtus dokumentus ir pateikė juos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis yra faktinis UAB (duomenys nesklebitni) vadovas ir įmonė yra mokesčių mokėtoja (1 t., b. l. 130-131).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-02-03 ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. 5-4/11 patvirtina, kad nuo 2015-08-14 iki 2016-03-07 UAB (duomenys neskelbtini) dirbo du darbuotojai: iki 2015-08-21 B. V. ir nuo 2015-08-14 iki 2016-01-13 – I. Č.. Šiems darbuotojams nebuvo mokamas darbo užmokestis, UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo (nenuomojo) nekilnojamojo turto, transporto priemonių, nebuvo sudariusi sutarčių su kitais ūkio subjektais dėl transporto paslaugų teikimo, taip pat dėl prekių pirkimo-pardavimo. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo 2015-07-24 – 2015-08-20, vykdė B. V., nuo 2015-08-20 vykdė I. Č., kuris UAB (duomenys neskelbtini) dirbo laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2016-01-13. Jeigu pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, tame tarpe tyrimui pateiktus įtariamųjų/liudytojų apklausos protokolų duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu pirkėjams: M. Ž. pagal IDV, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) prekių nepardavė, tai dėl dokumentų (PVM sąskaitų-faktūrų, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos) išrašymo ir įrašymo į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą (PVM deklaracijas) apie prekių pardavimo ūkines operacijas iš viso už 4 630 422,70 Eur su PVM (3 826 795,60 Eur ir 803 627,10 Eur PVM), nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 13 str. 1 d. reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti asmens – uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015-08-17 iki 2016-03-07. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose įformintos prekių pardavimo ūkinės operacijos M. Ž., prekių nepardavė, tai M. Ž. žinodamas, kad tos ūkinės operacijos neįvyko ir įtraukęs į buhalterinę apskaitą prekių įsigijimo ūkines operacijas iš viso už 969 610,00 Eur ir 203 618,10 Eur PVM, nepagrįstai į 2015 m. 08-10 mėn. PVM atskaitą įtraukė 203 618,10 Eur pirkimo PVM, išskirtą išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos ir UAB (duomenys neskelbtini) savo bendrovės vardu įformindama neįvykusias pardavimo ūkines operacijas sudarė sąlygas M. Ž. padidinti PVM atskaitą ir sumažinti 203 618,10 Eur mokėtiną į biudžetą PVM. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu M. Ž. prekių nepardavė, tai M. Ž. žinodamas, kad tos ūkinės operacijos neįvyko ir įtraukęs į buhalterinę apskaitą prekių įsigijimo ūkines operacijas iš viso už 969 610,00 Eur ir 203 618,10 Eur PVM, nepagrįstai į 2015 m. 08-10 mėn. buhalterinę apskaitą įrašė prekių įsigijimo sąnaudas už 969 610,00 Eur, t. y. minėta suma nepagrįstai padidino prekių įsigijimo sąnaudas ir už 2015 m. sumažino 48 480,50 Eur mokėtiną pajamų mokestį. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintos prekių pardavimo ūkinės operacijos bendrovei (duomenys neskelbtini), prekių nepardavė, tai UAB (duomenys neskelbtini) žinodama, kad tos ūkinės operacijos neįvyko ir įtraukusi į buhalterinę apskaitą prekių įsigijimo ūkines operacijas iš viso už 2 547 659,50 Eur ir 535 008,51 Eur PVM, nepagrįstai į 2015 m. 08-09 mėn. PVM atskaitą įtraukė 535 008,51 Eur pirkimo PVM, išskirtą išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos ir UAB (duomenys neskelbtini) savo bendrovės vardu įformindama neįvykusias pardavimo ūkines operacijas UAB (duomenys neskelbtini), sudarė sąlygas bendrovei (duomenys neskelbtini) padidinti PVM atskaitą ir sumažinti 535 008,51 Eur mokėtiną į biudžetą PVM. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu bendrovei (duomenys neskelbtini) prekių nepardavė, tai UAB (duomenys neskelbtini) žinodama, kad tos ūkinės operacijos neįvyko ir įtraukusi į buhalterinę apskaitą prekių įsigijimo ūkines operacijas iš viso už 2 547 659,50 Eur ir 535 008,51 Eur PVM, nepagrįstai į 2015 m. 08-09 mėn. buhalterinę apskaitą įrašė prekių įsigijimo sąnaudas už 2 547 659,50 Eur, t. y. minėta suma nepagrįstai padidino prekių įsigijimo sąnaudas ir už 2015 m. sumažino 382 148,93 Eur mokėtiną pelno mokestį. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintos prekių pardavimo ūkinės operacijos bendrovei (duomenys neskelbtini), prekių nepardavė, tai UAB (duomenys neskelbtini) žinodama, kad tos ūkinės operacijos neįvyko ir įtraukusi į buhalterinę apskaitą prekių įsigijimo ūkines operacijas iš viso už 309 526,10 Eur ir 65 000,49 Eur PVM, nepagrįstai į 2015 m. 0 mėn. PVM atskaitą įtraukė 65 000,49 Eur pirkimo PVM, išskirtą išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos ir UAB (duomenys neskelbtini) savo bendrovės vardu įformindama neįvykusias pardavimo ūkines operacijas UAB (duomenys neskelbtini), sudarė sąlygas bendrovei (duomenys neskelbtini) padidinti PVM atskaitą ir sumažinti 65 000,49 Eur mokėtiną į biudžetą PVM. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu bendrovei (duomenys neskelbtini) prekių nepardavė, tai UAB (duomenys neskelbtini) žinodama, kad tos ūkinės operacijos neįvyko ir įtraukusi į buhalterinę apskaitą prekių įsigijimo ūkines operacijas iš viso už 309 526,10 Eur ir 65 000,49 Eur PVM, nepagrįstai į 2015 m. 10 mėn. buhalterinę apskaitą įrašė prekių įsigijimo sąnaudas už 309 526,10 Eur, t. y. minėta suma nepagrįstai padidino prekių įsigijimo sąnaudas ir už 2015 m. sumažino 46 428,92 Eur mokėtiną pelno mokestį (1 t., b. l. 147-161).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja, todėl veikai kvalifikuoti neturi reikšmės, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra patvirtinami neteisingi juridiniai faktai. Ši veika pavojinga tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-7-19-942/2017, 2K-251-1073/2018 ir kt.). Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pvz., melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys Nr. 2K-387/2008, 2K-7-175-303/2015).
Šioje byloje teismas, ištyręs ir įvertinęs esančius įrodymus, konstatuoja, kad I. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2015-08-22 pasirašydamas sutartis su AB DNB banku dėl sąskaitų atidarymo ir jų valdymo, taip pat 2015-08-24 sudarydamas sutartį su Valstybine mokesčių inspekcija dėl dokumentų teikimo elektroniniu būdu, pateikė tikrovės (objektyvios tiesos) neatitinkančią informaciją, t. y., nurodė, kad jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nors gerai žinojo ir suprato, kad tėra tik formalus (fiktyvus) vadovas ir šiai įmonei nevadovauja ir nevadovaus, jos vardu jokios veiklos nevykdys, todėl tokiais savo veiksmais suklastojo pasirašytus dokumentus ir juos panaudojo - pateikė AB DNB bankui ir Vilniaus apskrities VMI.
I. Č. kaltę patvirtina jo paties duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, spec. liudytojo N. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad I. Č. buvo ne vienos įmonės fiktyvus direktorius ir tą aplinkybę žinojo, gaudavo už tai pinigų; ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nors formaliai I. Č. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, tačiau jam darbo užmokestis nebuvo mokamas, įmonė turto neturėjo, sutarčių su kitais ūkio subjektais nebuvo sudariusi, t. y. realiai nevykdė faktinės veiklos; taip pat į bylą pateiktos I. Č. pasirašytos sutartys su AB DNB banku ir VMI bei kita bylos medžiaga.
I. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus.
Kaltinamojo I. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
I. Č. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (2 t., b. l. 77-79).
Skirdamas bausmę I. Č., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau teistas 8 kartus, tačiau nusikaltimo padarymo metu teistumo neturėjo, administracine tvarka nebaustas), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis ženkliai mažesnis už tokios bausmės vidurkį už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas; akto redakcija, galiojusi nuo 2015-07-15 iki 2015-10-28).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. Č. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kaltinamojo nurodytą šeimyninę padėtį (išlaiko mažametį vaiką, žmona gauna nedideles pajamas), baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu I. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini), Vilnius), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikintina (2 t., b. l. 63-64).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) iš Šiaulių apskrities VMI ir iš „Luminor Bank“ AB išreikalautų dokumentų originalai, laikomi pakete Nr. 2, kuris prisegtas prie bylos 2 tomo galinio viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini juos pateikusioms institucijoms; 2) kratos metu pas I. Č. 2016-03-08 rasti dokumentų originalai (1 t., b. l. 96-100), laikomi pakete Nr. 1, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 102 MGL (3 841,32 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 68 MGL (2 560,88 Eur) baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama dalimis) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka per antstolį. Tokiu atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) iš Šiaulių apskrities VMI ir iš „Luminor Bank“ AB išreikalautų dokumentų originalus, laikomus pakete Nr. 2, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - grąžinti juos pateikusioms institucijoms; 2) kratos metu pas I. Č. 2016-03-08 rastus dokumentų originalus, laikomus pakete Nr. 1, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti I. Č., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.