Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. balandžio 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį;

2) 2018 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

3) 2018 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, arešto bausme 20 parų. Paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – areštas 35 paroms, bausmė atlikta 2018 m. spalio 24 d.;

4) 2020 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, arešto bausme 40 parų, bausmė atlikta 2020 m. rugsėjo 16 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2020 m. balandžio 29 d., apie 16.25 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,80 promilių girtumas, vairavo L. Š. priklausantį automobilį „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. G. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, liudytojų parodymų yra neginčytinai įrodyta ir kitais įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais:

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,80 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo ir liudytojų parodymai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. V. G. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu Alcotest 6810, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu V. G. neblaivumu teismas neturi. Pats kaltinamasis jam nustatyto neblaivumo neginčija.

Teismui nekyla jokių abejonių dėl V. G. kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. vairavus transporto priemonę neblaiviam, kai nustatytas 2,80 promilių neblaivumas. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tris bausmės rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo V. G. teismas vertina tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas už kitas nusikalstamas veikas, neatlikęs paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, vairavo transporto priemonę esant sunkiam (2,80 promilės) neblaivumui, teistumas neišnykęs, yra nedirbantis, už anksčiau padarytą administracinį nusižengimą paskirtos baudos nesumokėjęs, todėl kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus baudą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis), teismo vertinimu būtų tinkama bausmė kaltinamajam, nes kaltinamajam anksčiau, už kitas nusikalstamas veikas, paskirtos švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau vykdo nusikalstamas veikas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios terminas nustatytinas tarp įstatyme nustatyto bausmės minimalaus termino ir bausmės vidurkio, skiriamo padarius nusikaltimus (BK 49 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis V. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus esant sunkiam girtumo laipsniui, tačiau tai darė ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones bei vežė dar tris neblaivius asmenis, ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyventinta uždraudžiant V. G. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus ir šešis mėnesius. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2020 m. gegužės 4 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones, sustabdymas (b. l. 119-120), draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skaičiuotinas nuo 2020 m. gegužės 4 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. G. vairavo automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis, žinodamas, kad negalima vairuoti automobilio neblaiviam, to nepaisė – būdamas neblaivus, esant sunkiam girtumo laipsniui, kartu su transporto priemonės savininku ir kitais asmenimis, išgėręs didelį kiekį alkoholio sugalvojo nuvažiuoti pas savo seserį, nuvažiavo apie 12-15 km, kol juos sustabdė policijos pareigūnai. Taigi, V. G. sąmoningai elgėsi pavojingai su kitais eismo dalyviais, suvokė tokios savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis, t. y., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, panaudodamas automobilį.

Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. T.y. sprendžiant ar konfiskuotini turtą, kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, ar konfiskuoti turto vertę turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje.

Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017).

Šiuo atveju nustatyta, kad transporto priemonės savininkas L. Š., nesielgė su savo turtu – transporto priemone Audi A8, apdairiai ir atsakingai, kad su ja nebūtų galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas, nes važiavo su ja pirkti alkoholio ir atvyko su ja į girtavimo vietą, be to perdavė transporto priemonę vairuoti neblaiviam V. G. Nors L. Š. neigė perdavęs jam priklausantį automobilį vairuoti neblaiviam V. G., nes tuo metu jau miegojo automobilyje, teismas šiuos teiginius atmeta kaip gynybinę transporto priemonės savininko poziciją, kad nebūtų konfiskuota jam priklausanti transporto priemonė. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimi paliko nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gegužės 20 d. nutarimą, kuriuo L. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad perdavė vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui – V. G. (b. l. 188-196). Analogiškos nuomonės laikėsi ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje, atmesdamas apeliacinį L. Š. skundą dėl priimtos nutarties ir nurodęs, jog L. Š. kartu važiavo savo - V. G., kuris buvo neblaivus ir neįgijęs teisės vairuoti - vairuojamu automobiliu ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelio, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti ir visiškai įrodyti administracinio nusižengimo byloje užfiksuotais duomenimis (b. l. 176-184).

Byloje nustačius, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo V. G., nors ir priklauso L. Š., buvo panaudota nusikalstamai veikai vykdyti, transporto priemonė Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausanti L. Š. konfiskuotina. Tai, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, teismas nelaiko išimtine aplinkybe, draudžiančia konfiskuoti pačią transporto priemonę, nes transporto priemonės savininkas L. Š., nesielgė atsakingai ir apdairiai su savo turtu, atvykdamas su transporto priemone į girtavimo vietą, palikdamas ją atrakintą ir su rakteliais pačioje transporto priemonėje, be to, ir perduodamas transporto priemonę neblaiviam ir teisės vairuoti neturinčiam V. G. ją vairuoti, t. y. sąmoningai sudarė galimybę V. G. vykdyti nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio raktelis, automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, konfiskuotini kartu su automobiliu ir perduotini turtą konfiskuojančiai institucijai; įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, kurio galiojimas yra pasibaigęs – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

V. G. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 staipsnio 5, 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti arešto bausme 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. G. atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti V. G. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2020 m. gegužės 4 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio raktelį, automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, konfiskuoti kartu su automobiliu ir perduoti turtą konfiskuojančiai institucijai; įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, kurio galiojimas yra pasibaigęs – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti V. G., kad jog jis privalo per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti V. G., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.