Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-1797-244/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-07-05
Bylos Nr.: Ik-1797-244/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00074-2011-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska (pran.), Irena Paulauskienė
Pareiškėjas: J. Č.
Atsakovas: valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro
Trečiasis asmuo: valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, V. A.

Kategorijos

12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1797-244/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00074-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 12.3, 15.2.1, 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Inos Kirkutienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovams G. G. ir L. L., trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Jurgitai Baltauskienei ir Jurgitai Cukanovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovėms valstybės įmonei Registrų centrui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir V. A. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 28–32) prašo panaikinti 2010-12-03 valstybės įmonės Registrų centro raštą Nr. (1.1.4)s-4968 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-11-04 atsakymo „Dėl informacijos pateikimo“ ir priteisti iš atsakovių atlyginti 42 000,00 litų žalą. Paaiškino, kad jai Kauno apskrities 1999-04-28 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,77 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Šis žemės sklypas 1999-06-21 buvo įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos ir joje esančio 2001-01-23 detaliojo pažymėjimo, kurio pagrindu buvo įregistruota V. A. nuosavybės teisė į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., paaiškėjo, kad 2001-01-13 detaliajame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog žemės sklypas neregistruotas. Nors iš pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį matyti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas 1999-04-28 J. Č. vardu, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2010-11-04 pateikė atsakymą Nr. (3.1.6.)S-5698 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė priežastis, dėl kurių 2001-01-23 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo sandoriui sudaryti, nebuvo įrašytas žemės sklypo, kuriame yra statinys, kadastro numeris, o suformuotas įrašas, kad žemės sklypas neįregistruotas. Valstybės įmonė Registrų centras, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pateikė 2010-12-03 raštą Nr. (1.1.4.)s-4968, kuriame nurodė, jog registro tvarkytojas atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, atitikimą dokumentams, kurių šie duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. 2001-02-20 Detalizuotame pažymėjime esantis įrašas: „Žemės sklypas neregistruotas“ neatitiko registrui pateiktų dokumentų apie pareiškėjos nuosavybės teises į žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistruodamas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, privalo išsiaiškinti, ar nėra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių. Tik nustatęs, jog nėra nei vienos iš anksčiau nurodytų aplinkybių, gali priimti sprendimą registruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Išduodant 2001-01-23 detalųjį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėliau registruojant statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo vykdomos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigos, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo atsakyti už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, neteisingumą. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėja patyrė žalą. Dėl klaidingo įrašo statinys už 70 000 Lt buvo perleistas tretiesiems asmenims, neaptariant pirkėjo teisių į žemės sklypą, todėl 2001-02-01 pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintoms teisės normoms. Turto vertinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypo vertė yra 112 000 Lt. Dėl neteisėto sandorio pareiškėja prarado bet kokią galimybę naudotis visu žemės sklypu, kadangi pagal žemės sklypo planą užstatyta teritorija yra 7 580 kv. m, kelias 16 kv. m, o žemės sklypo bendras plotas 7 596 kv. m. Jeigu būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, pareiškėja būtų įsigijusi statinį arba atlygintinai perleidusi žemės sklypą, kurio vertė yra 112 000 litų, dėl to pareiškėjai buvo padaryta 42 000 Lt žala, kurią pareiškėja prašo atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į skundą (b. l. 73–75) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjos atstovas kreipėsi į Kauno filialą tik dėl informacijos pateikimo, t. y. nebuvo prašoma netikslius ir klaidingus duomenis patikslinti ir ištaisyti ar neišsamius papildyti pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str., nebuvo ginčijamas registro įrašų teisėtumas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., nebuvo prašoma priimti sprendimą dėl registravimo pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. ar atlikti kitus veiksmus. Todėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas pateikė turimą informaciją apie tai, kodėl reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas įrašas: „Žemės sklypas neregistruotas“. Valstybės įmonė Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, suteikė pareiškėjai prašomą informaciją ir paaiškino, kad neturi teisės aktais suteiktos kompetencijos panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-11-04 informacinio pobūdžio raštą Nr. (3.1.6.)S-5698. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 ir 32 str. nustatyta, kad Centrinis registratorius atlieka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkciją. Esminis tokio nagrinėjimo procedūros pradėjimo ir vykdymo elementas yra teritorinio registratoriaus atitinkamo sprendimo, priimto pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, buvimas. Centrinis registratorius ginčo nagrinėjimo procedūrą gali pradėti tik esant tokiam teritorinio registratoriaus sprendimui (individualiam teisės aktui) ir dėl jo paduotam skundui. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-11-04 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ nėra individualus teisės aktas, jis nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai, tai tėra tik informacija, nes raštu nebuvo sprendžiami klausimai dėl teisinės registracijos, duomenų tikslinimo ar pakeitimo, o atsakovė pareiškėjai suteikė turimą informaciją pagal Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., todėl šis atsakymas yra vertintinas kaip individualus teisinis aktas. Valstybės įmonės Registrų centro 2010-12-04 administracinis aktas Nr. (1.1.4.)s-4968 yra teisėtas ir pagrįstas, jo priėmimo faktiniai ir teisiniai argumentai yra jame išdėstyti, jis pagrįstas galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Pareiškėja žalą kildina ir jos dydį įrodinėja 2001-02-01 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kuri, jos nuomone, yra niekinė, nes prieštarauja CK įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms. Valstybės įmonė Registrų centras nebuvo šio sandorio šalimi, taip pat kitaip nedalyvavo pasirašant ir patvirtinant šią sutartį. Atsakovė neturi duomenų, kad šis sandoris buvo pripažintas neteisėtu, negaliojančiu ar kitaip netekęs teisinės galios. Byloje nėra kitų duomenų, kad atsakovė atliko veiksmus, kurie prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėja. Todėl nėra pagrindo valstybės įmonės Registrų centro civilinei atsakomybei kilti.

Tretysis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą (b. l. 44–47) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad pareiškėja, prašydama panaikinti ir pripažinti neteisėtu valstybės įmonės Registrų centro 2010-12-03 raštą Nr. (1.1.4)s-4968, nenurodo jokių argumentų, kodėl šis raštas pažeidžia jos teises bei kokių teisės aktų reikalavimų nesilaikė atsakovė, rengdama minėtą raštą. Kitą reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėja grindžia tuo, kad 2001-02-01 sudarant pastato 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sandorį 2001-01-23 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, jog žemės sklypas neįregistruotas, nors nuo 1999-04-28 žemės sklypas po minėtu pastatu jau buvo įregistruotas pareiškėjos vardu. Pastatas 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teisės į jį pirmą kartą buvo įregistruoti žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 1994-09-02. Po 1998-01-01 visi Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure sukaupti duomenys buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Kadangi registruojant nuosavybės teises į šį pastatą nebuvo įteikta jokių dokumentų apie žemės sklypą, kuriame stovi aptariamas pastatas, registre Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrašytas žemės sklypo kadastrinis numeris. Suvedant duomenis į tuometinę duomenų bazę ir nenurodant žemės sklypo kadastrinio numerio, atspausdintame registro pažymėjime ar pažymoje atsirasdavo nuoroda: „Žemės sklypas neįregistruotas“. Toks įrašas patvirtindavo faktą, kad registro tvarkytojas neturi duomenų apie tai, kokiame žemės sklype yra statiniai. 2001-01-23 valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas Raimondo Šeštoko, kuris tuo metu nuosavybės teise valdė pastatą 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prašymu išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą pateikti notarui. Pažymos išdavimo metu galioję Nekilojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti 1998-01-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 85, nenumatė draudimo išduoti pažymą sandoriui atlikti tuo atveju, kai statinių registre nėra duomenų apie žemės sklypą, kuriame šie statiniai yra. Be to, pažymos išdavimo metu registre Nr. (duomenys neskelbtini) kaupiami duomenys apie pastatą 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal savo turinį visiškai atitiko dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Tai patikrinęs Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas išdavė teisingą dokumentą, t. y. pažymą nekilnojamojo turto sandoriui atlikti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas prieš išduodamas minėtą pažymą neprivalėjo savo iniciatyva rinkti duomenų apie žemės sklypą, kuriame yra pastatas 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes dokumentuose, kurių pagrindu buvo įrašyti duomenys registre Nr. (duomenys neskelbtini), tokių duomenų nebuvo. Išduodamas pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sandoriui atlikti ir įregistruodamas nuosavybės teises į pastatą 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas vadovavosi tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, o pareiškėja nurodo šiuo metu aktualios Nekilnojamojo turto registro įstatymo redakcijos nuostatas. Be to, pareiškėja dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio negaliojimo remiasi LR CK šeštosios knygos straipsniais, tačiau minėtas LR CK įsigaliojo nuo 2001-07-01 (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str.). Tai reiškia, kad pareiškėja savo reikalavimą grindžia teisės normomis, kurios 2001-02-01 sudarant sandorį negaliojo. Sandorio sudarymo metu galiojęs LR CK nenumatė žemės sklypo savininko pirmumo teisės pirkti jo sklype esantį kitam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį daiktą. Taip pat sandorio sudarymo metu J. Č. nuosavybės teise priklausiusiame 6,6530 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2000-11-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo nustatytas servitutas, t. y. teisė naudotis sklypo dalimi (5,213 ha) kitiems asmenims. Šis servituto plotas yra visų tuometiniame žemės sklype (6,6530 ha) esančių statinių užstatyto ploto bei visų kelių ploto suma. Tai reiškia, jog naujieji statinio savininkai ir toliau galėjo naudotis žemės sklypo dalimi privažiuodami prie įgyto pastato, net ir neįgiję nuosavybės teisių į šį žemės sklypą. Pareiškėja negalėjo parduoti 7 596 kv. m ploto žemės sklypo, nes 2001-02-01 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu 6,6530 ha ploto žemės sklypas dar nebuvo padalintas. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu. Nesant visų įstatyme nustatytų privalomųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2010-10-25 pareiškėjos atstovas kreipėsi į Registrų centro Kauno filialą su prašymu informuoti, kodėl 2001-01-23 detaliajame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruotas, nors žemės sklypas 1999-04-28 buvo registruotas J. Č. vardu (b. l. 65).

Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2010-11-04 raštu Nr. (3.136)s-5698 informavo pareiškėją, kad dėl duomenų nesutapimo ir jų trūkumo teritorinis registratorius negalėjo nustatyti, kokiame ir kam priklausančiame žemės sklype yra pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl 2001-01-23 pažymoje, išduotoje statinio perleidimo sandoriui sudaryti, nebuvo įrašytas žemės sklypo, kuriame yra statinys, kadastro numeris, o buvo suformuotas įrašas, kad žemės sklypas neregistruotas (b. l. 15).

Pareiškėja 2010-11-12 kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą prašydama panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-11-04 atsakymą Nr. (3.136)s-5698 ir pateikti informaciją nurodant, kodėl 2001-01-23 pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad „žemės sklypas neregistruotas“, nors žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo registruotas 1999-04-28 J. Č. vardu (b. l. 10–11).

Valstybės įmonė Registrų centras 2010-12-03 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (1.1.4)s-4968, kuriame konstatavo, kad valstybės įmonė Registrų centras neturi teisės aktais suteiktos kompetencijos panaikinti Kauno filialo 2010-11-04 informacinio pobūdžio raštą Nr. (3.136)s-5698. Skundžiamame sprendime atsakovas nurodo, kad registro tvarkytojas atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, atitikimą dokumentams, kurių šie duomenys buvo įrašyti. 2001-01-23 statinių Nekilnojamojo turto kadastro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie žemės sklypą, kuriame yra statiniai, nebuvo. Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymai nenumato pareigos registro tvarkytojui pačiam rinkti duomenis, patvirtinančius tam tikro fakto buvimą, jei pateiktame dokumente tokių duomenų nepakanka ar nėra pateikti kartu su prašymu visi įrodymai. Tokia pareiga tenka pačiam nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, daiktinę teisę, juridinius faktus įregistruoti prašančiam pareiškėjui (b. l. 6–7).

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 ir 32 str. Centrinis registratorius atlieka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkciją. Esminis tokio nagrinėjimo procedūros pradėjimo ir vykdymo elementas yra teritorinio registratoriaus atitinkamo sprendimo, priimto pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, buvimas. Centrinis registratorius ginčo nagrinėjimo procedūrą gali pradėti tik esant tokiam teritorinio registratoriaus sprendimui (individualiam teisės aktui) ir dėl jo paduotam skundui. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-11-04 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ nėra individualus teisės aktas, jis nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai, tai tėra tik informacija, nes raštu nebuvo sprendžiami klausimai dėl teisinės registracijos, duomenų tikslinimo ar pakeitimo. O atsakovės pareiškėjai suteikta turima informacija pagal Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., todėl šis atsakymas yra vertintinas kaip individualus teisinis aktas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos atstovas kreipėsi į Kauno filialą tik dėl informacijos pateikimo, t. y. nebuvo prašoma netikslius ir klaidingus duomenis patikslinti ir ištaisyti ar neišsamius papildyti pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str., nebuvo ginčijamas registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų teisėtumas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., nebuvo prašoma priimti sprendimą dėl registravimo pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 str. ar atlikti kitus veiksmus, todėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas pateikė turimą informaciją apie tai, kodėl buvo suformuotas įrašas: „Žemės sklypas neregistruotas“.

Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras skundžiamame sprendime (rašte) pagrįstai konstatavo, kad suteikė pareiškėjai prašomą informaciją ir kad neturi teisės aktais suteiktos kompetencijos panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-11-04 informacinio pobūdžio raštą Nr. (3.1.6.)S-5698.

Valstybės įmonės Registrų centro 2010-12-04 sprendimas (raštas) Nr. (1.1.4.)s-4968 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos reikalavimas panaikinti 2010-12-03 valstybės įmonės Registrų centro raštą Nr. (1.1.4)s-4968 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-11-04 atsakymo „Dėl informacijos pateikimo“ netenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl 42 000 Lt turtinės žalos priteisimo pareiškėjai

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Nurodytos (prašomos atlyginti) žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su, jo manymu, atsakovės darbuotojų padarytais įstatymo nuostatų pažeidimais.

Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėja grindžia tuo, kad 2001-02-01 sudarant pastato 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sandorį Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo 2001-01-23 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 68) buvo nurodyta, jog žemės sklypas neįregistruotas, nors nuo 1999-04-28 žemės sklypas po minėtu pastatu jau buvo įregistruotas pareiškėjos vardu. Pareiškėja teigia, kad dėl neteisėtų Kauno filialo darbuotojų veiksmų patyrė žalą, nes pastatas, kuris stovėjo ant jos žemės sklypo, buvo parduotas jai nežinant, ji pati galėjo įsigyti pastatą, o po to, kai pastatą nupirko kiti asmenys, sumažėjo jos žemės sklypo vertė.

Atsakovė teigia, kad pastatas 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teisės į jį pirmą kartą buvo įregistruoti žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 1994-09-02. Po 1998-01-01 visi Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure sukaupti duomenys buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Kadangi registruojant nuosavybės teises į šį pastatą nebuvo įteikta jokių dokumentų apie žemės sklypą, kuriame stovi aptariamas pastatas, registre Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrašytas žemės sklypo kadastrinis numeris. Suvedant duomenis į tuometinę duomenų bazę ir nenurodant žemės sklypo kadastrinio numerio, atspausdintame registro pažymėjime ar pažymoje atsirasdavo nuoroda: „Žemės sklypas neįregistruotas“. Toks įrašas patvirtindavo faktą, kad registro tvarkytojas neturi duomenų apie tai, kokiame žemės sklype yra statiniai.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad pažymos išdavimo metu galioję Nekilojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti 1998-01-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 85, nenumatė draudimo išduoti pažymą sandoriui atlikti tuo atveju, kai statinių registre nėra duomenų apie žemės sklypą, kuriame šie statiniai yra.

Byloje nėra duomenų, kad 2001-02-23 Kauno filialui išduodant pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sandoriui atlikti ir įregistruojant nuosavybės teises į pastatą 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesivadovavo tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad 2001-01-23 Kauno filialo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta negaliojančia ar neteisėtai išduota.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad sandorio sudarymo metu galiojęs CK nenumatė žemės sklypo savininko pirmumo teisės pirkti jo sklype esantį kitam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį daiktą. Taip pat sandorio sudarymo metu J. Č. nuosavybės teise priklausiusiame 6,6530 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2000-11-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo nustatytas servitutas, t. y. teisė naudotis sklypo dalimi (5,213 ha) kitiems asmenims. Atsakovė pagrįstai teigia, kad naujieji statinio savininkai ir toliau galėjo naudotis žemės sklypo dalimi privažiuodami prie įgyto pastato, net ir neįgiję nuosavybės teisių į šį žemės sklypą.

Nagrinėjamuoju atveju byloje įrodymų, kad atsakovės tarnautojai atliko pareiškėjos atžvilgiu neteisėtą veiksmą arba neveikė taip, kaip įpareigojo įstatymai, nėra.

Nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti atlyginti turtinę žalą netenkintinas ir, remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundo dalis dėl žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas netenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjos J. Č. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėIrena PaulauskienėLiudmila Zaborovska