- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- e2-5414-967/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-47842-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui
atsakovo antstolio Vytauto Mitkaus atstovams advokatui K. R. ir antstolio padėjėjai D. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams antstoliui Vytautui Mitkui, A. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui AB SEB bankui, dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2016-12-05 antstolio Vytauto M. T. pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/15/01007 negaliojančiu, taikyti restituciją natūra, grąžinti ieškovei R. R. priklausantį varžytynėse parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodė, jog 2016-04-12 Patvarkymu dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. 0240/15/01007 antstolis Vytautas Mitkus, paskelbė pirmąsias ieškovei priklausančio turto: buto, unikalus Nr. 1098-8007-2017:0023, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau - butas) ir žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0243-0815, su pastatais: unikalus Nr. 6291-9001-1018; 6291-9001-1029; 6291-9001-1036; 6291-9001-1040; 6291-9001-1050, adresu (duomenys neskelbtini). Vengrių k. (toliau – žemės sklypas su pastatais). Siekiant nustatyti realią areštuoto turto vertę, vykdomojoje byloje patvarkymu paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti ekspertui Taurui A. T.. Ekspertizę atlikęs turto vertintojas nustatė, jog įkeisto buto rinkos vertė – 94 000 Eur, todėl pradinė kaina – 75 200 Eur (80 proc. turto vertės), žemės sklypo su pastatais – 19 200 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis Ekspertizės aktu Nr. 1602/03-1 vizualinė ir faktinė buto vidaus patalpų apžiūra neįvyko. Ieškovė ne kartą antstoliui teikė prašymus sustabdyti (atšaukti) varžytynes įstatyme numatytais pagrindais, tačiau antstolis Vytautas Mitkus varžytynių nesustabdė ir ignoruodamas teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – stabdyti vykdymo veiksmus, 2016-05-13 10 val. 13 min. varžytynes dėl buto pardavimo buvo baigtos – butą įsigijo atsakovė A. K. už 75 200 Eur. Varžytynės dėl žemės sklypo su pastatais paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. 2016-12-05 antstolis Vytautas Mitkus priėmė skundžiamą Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/15/01007, kuriuo patvirtino buto pardavimo atsakovei A. K. už 75 200 Eur faktą. Nagrinėjamu atveju antstolio veiksmai, parduodant ieškovės butą iš varžytynių pažeidė esmines ieškovės teises, visų pirma teisę į nuosavybės neliečiamumą. 2016-05-02 Patvarkyme antstolis, nustatė 2016-04-22 Skundo trūkumus, nurodė, kad išaiškino skolininkei, jog šis patvarkymas neužkerta kelio nustatyta tvarka pateikti antstoliui skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007, atitinkančio šio procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus. Ieškovė pabrėžė, kad 2016-05-02 antstolio Patvarkymą gavo tik 2016-05-17, t. y. po varžytynių dėl buto pardavimo pabaigos (2016-05-13), vadinasi: pirma, nebuvo informuota, jog 2016-04-22 Skundas neatitiko formos reikalavimų; antra, ieškovei nebuvo išaiškinta teisė pakartotinai kreiptis su tinkamo turinio skundu; trečia, vertinant tai, kad ieškovė nežinojo apie 2016-04-22 Skundo netinkamumą, pastaroji negalėjo apskritai pasinaudoti teise skųsti antstolio veiksmus, t. y. antstolis pradinio skundo nelaikė skundu, savo ruožtu ieškovė galvojo, jog skundas paduotas, užregistruotas, apie trūkumus nepranešta, todėl yra tinkamas; galiausiai, antstoliui jau po 2016-05-02 Patvarkymo buvo įteikta 2016-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis c. b. Nr. 2YT-21004-868/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, o ieškovė 2016-05-13 8 val. 11 min. (t. y. iki varžytynių pabaigos) pakartotinai su 2016-05-12 Pranešimu – prašymu stabdyti vykdymo veiksmus asmeniškai antstoliui įteikė 2016-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl jau nutarties gavimo metu (2016-05-10) antstoliui turėjo būti aišku, kad 2016-05-02 Patvarkymo dėl Skundo trūkumų negavo nei ieškovė, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas. Tokiu būdu buvo pažeistos esminės ieškovės teisės į nuosavybės neliečiamumą: antstolis Vytautas Mitkus netaikė 2016-05-06 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti vykdymo veiksmus iki 2016-04-22 Skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, dėl ko 2016-05-13 varžytynių metu buvo parduotas ieškovės turtas (butas), be pagrindo priimti pinigai iš pirkėjos, todėl toks pardavimas pažeidė esmines ieškovės teises, todėl 2016-12-05 antstolio Vytauto M. T. pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/15/01007 prašė pripažintinas negaliojančiu. Taip pat nurodė, kad nesutinka su antstolio paskirto eksperto nustatyta jos turto rinkos verte, teigia, jog faktinė buto rinkos kaina yra ženkliai didesnė. Ekspertizės aktu Nr. 1602/03-1 vizualinė ir faktinė buto vidaus patalpų apžiūra neįvyko. Atsižvelgiant į tai, kad faktinė buto vidaus patalpų apžiūra nebuvo įvykdyta, darytina išvada, jog tinkamas lyginamojo metodo taikymas nebuvo įmanomas, nes negalėjo būti lyginamos ieškovei priklausančio buto vidinės charakteristikos su lyginamaisiais objektais. Eksperto taikomas pajamų metodas be vizualios vidinės buto apžiūros taip pat neįmanomas. 2016-12-05 antstolio Vytauto M. T. pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0240/15/01007 pripažintinas negaliojančiu, nes Ekspertizės aktu Nr. 1602/03-1 nustatyta 94 000 Eur buto rinkos vertė yra ženkliai mažesnė nei faktinė analogiško nekilnojamojo turto kaina. 2016-05-13 varžytynių metu parduotas ieškovės turtas (butas), už kurį nepagrįstai priimti pinigai iš pirkėjos, antstoliui netaikius Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių sustabdyti vykdymo veiksmus, pažeidė esmines ieškovės teises į nuosavybės neliečiamumą; Ekspertizės aktu Nr. 1602/03-1 nustatyta 94 000 Eur buto rinkos vertė yra ženkliai mažesnė nei faktinė analogiško nekilnojamojo turto kaina. Todėl ieškovė prašė taikyti restituciją natūra: grąžinant butą iš naujos turto savininkės – atsakovės A. K., kaip vienintelį restitucijos būdą, galėsiantį užtikrinti pažeistų ieškovės teisių gynimą: skųsti antstolio veiksmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, apskritai ginčyti buto realizavimo iš varžytynių pagrindą, galiausiai realizuoti butą iš varžytynių už didesnę faktinę rinkos kainą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ji yra gyvenamųjų patalpų, esančių Sakalų g. 33-27, Vilniuje, savininkė ir iki šiol negali jomis naudotis ir valdyti, nes ieškovė nesutinka gera valia atlaisvinti jai nuosavybės teise nepriklausančių patalpų. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą dėl faktinių bylos aplinkybių. Ieškovei priklausęs turtas buvo parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą. Ieškovė pateikė 2016-04-12 patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. 0240/15/01007, kuriame nurodoma, kad dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės vykdomosios bylos šalys per nustatytą terminą prieštaravimų nepareiškė. Vadovaujantis CPK 21 straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Konstatuotina, kad ieškovė žinojo ginčo objekto teisingai nustatytą turto vertę, todėl jos neginčijo kaip ir šiuo metu neginčija patvarkymo Nr. 0240/15/01007. Ieškovė pateikė 2007-01-17 ir 2007-11-29 Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, motyvuojant, kad ginčo objekto kaina turėjo būti tokia, kokia nustatyta įvertinimo ataskaitoje ar dar didesnė. Įkeitimo tikslu vertinimas darytas siekiant gauti didesnę paskolą už turimą nekilnojamąjį turtą, kurį atliko vertintojas (Š. V.), kuris nėra ekspertas.
Antstolis Vytautas Mitkus atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog Atliekant vykdymo veiksmus iš ieškovei priklausančio turto ir siekiant nustatyti realią turto rinkos vertę, 2015-09-15 patvarkymu buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. Šis patvarkymas ieškovei faktiškai buvo įteiktas 2015-10-09. Vykdomosios bylos šalys nušalinimo ekspertui nepateikė. Ekspertas nustatė, jog ieškovei priklausančio buto rinkos vertė yra 94 000 Eur, o žemės sklypo sus statiniais- 19 200 Eur. Antstolis pranešimą apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę šalims išsiuntė 2016-02-29, kurį ieškovei faktiškai įteikė 2016-04-05 per jos darbovietę. Per nustatytą terminą šalys prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės nepateikė, todėl laikytina, kad šalys sutinka su ekspertizės metu nustatyta turto verte. 2016-04-12 patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, patvarkymas ieškovei buvo įteiktas 2016-04-12, ir šio patvarkymo ieškovė neskundė. 2016-04-18 ieškovė pateikė antstoliui prašymą sustabdyti varžytynes, kol bus išspręstas jos ieškinys dėl kreditavimo sutarties nutraukimo. Šis ieškovės prašymas nebuvo tenkintas, išaiškinant, kad ieškinio pateikimas vykdymo veiksmų nesustabdo. 2016-04-28 skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris įvertinus skundo turinį buvo laikytas ne skundu, o prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi skolininkė dokumente nenurodė, kokius antstolio veiksmus ji skundžia ir pareiškė tik vienintelį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2016-05-02 patvarkymu antstolis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, kuris skolininkei įteiktas buvo 2016-05-17. Nepaisant to, skolininkė skundo dėl antstolio veiksmų nepateikė. 2016-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-21004-868/2016 teismas sustabdė antstolio Vytauto Mitkaus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007 iki skolininkės 2016-04-22 skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Kadangi šios teismo nutarties gavimo dieną antstolis neturėjo jokio skundo, kurį galėtų nagrinėti, antstolis laikė, kad yra išnykęs minėtos nutarties numatytas privalomasis vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007. 2016-10-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1740-656/2016, teismas tenkino AB SEB banko atskirąjį skundą - panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-06 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės - R. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. 2016-05-13 VĮ Registrų centras antstolį informavo, jog 2016-04-12 patvarkymu paskirtas varžytynes laimėjo A. K. pasiūliusi didžiausią kainą – 75 200 Eur. Skolininkė 2016-05-16 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė skelbti pakartotines pirmąsias varžytynes, kurio antstolis 2016-05-20 patvarkymu netenkino bei išsiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui kartu su vykdomąją byla. Antstolis savo iniciatyva sustabdė vykdymo veiksmus, įskaitant ir turto perdavimą varžytynių laimėtojai A. K. iki skundo išnagrinėjimo. 2016-07-04 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi skolininkės skundą atmetė, kuri 2016-11-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo palikta nepakeista. Išnykus vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindui, 2016-12-05 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo nuosavybės teisės į skolininkei nuosavybės teise priklausantį butą perleista varžytynių laimėtojai A. K.. Taigi ieškovė nepagrindė nei vieno įstatyme numatyto varžytynių akto negaliojimo pagrindo. Ieškinyje ieškovė iš esmės pakartotinai skundžia antstolio veiksmus - varžytynių vykdymą neva galioj ant laikinosioms apsaugos priemonėms ir turto įkainojimą. Antstolio veiksmus, atliktus realizuojant ieškovei priklausantį turtą iš varžytynių, dėl kurių ieškovė prašo pripažinti varžytynų aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, ieškovė jau yra apskundusi teismui ir dėl šių veiksmu jau yra priimti ir yra įsiteisėję teismo sprendimai netenkinti skolininkės skundo ir jame išdėstytų reikalavimų. Antstolis įkainodamas turtą laikėsi įstatyme numatytos tvarkos, todėl ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad turtas parduotas už mažesnę kainą, nei turėjo būti parduotas. Ieškovė nepateikia jokių argumentų, kurie sudarytų prielaidas abejoti ekspertizės metu nustatyta turto verte ar įrodytų ekspertizės akto neteisingumą ar nepagrįstumą.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, jog savo nesutikimą su Buto ekspertizės metu nustatyta kaina ieškovė reiškia šiame ieškinyje, tai yra 2016-12-28, praėjus beveik vieneriems metams nuo ekspertizės atlikimo. Ieškovė nepateikia duomenų, kad būtų skundusi antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo ir/arba ekspertizės aktą, negavusi minėtų dokumentų, minėtų dokumentų faktinis įteikimas ieškovei ir skundų iš ieškovės negavimas įstatymo nustatytais terminais yra antstolio konstatuotas vykdomojoje byloje. Šioje byloje ieškovės keliami su netinkama buto verte susiję reikalavimai bei naudojami argumentai yra pavėluoti griežtų įstatymo numatytų apskundimui terminų prasme ir nenagrinėtini. Antra, savo pavėluotą nesutikimą su eksperto nustatyta buto verte ieškovė grindžia 2007 metais atliktais buto rinkos vertės nustatymo dokumentais ir naudoja beveik prieš 10 metų nustatytą buto vertę, prilygindama ją dabartinei, o tokiai išvadai nėra nei ekonominio, nei loginio pagrindo, kadangi paneigiami visi įvykę rinkos pokyčiai ir buto kaip nekilnojamojo turto natūralaus būklės pablogėjimo rodikliai. Būtent dabartinei, priverstinio realizavimo meta aktualiai buto vertei nustatyti ir buvo paskirta bei atlikta ekspertizė. Ieškinyje be kita ko teigiama, jog esminis ieškovės teisių pažeidimas įvyko antstoliui neinformavus ieškovės apie pateikto antstoliui skundo turinio netinkamumą (procesinius trūkumus), ieškovei tokią informaciją iš antstolio gavus pavėluotai, be to, varžytynėms nepasibaigus antstoliui buvo perduota teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, jog būtent ieškovė pasirenka savo teisių įgyvendinimo būdus: aktyviai ar pasyviai dalyvauti vykdymo procese, skųsti ar neskusti kiekvieną antstolio patvarkymą, veiksmą ar neveikimą. Jei ieškovė buvo pateikusi skundą ar skundus, kurių turinys neatitiko įstatymo numatytų reikalavimų, ji gali tikėtis (ir reikalauti, kaip šioje byloje) ne savo teisių apgynimo, o tik atitinkamų neigiamų pasekmių. Vykdomasis procesas nenumato antstoliui pareigos konsultuoti skolininką įstatymų taikymo klausimais ginant skolininko teises ar aiškinti teisės normas, todėl netinkamo teisės normų reikalavimų įgyvendinimo teisines pasekmes turėtų prisiimti pati ieškovė. Svarbu pažymėti ir tai, jog antstolio varžytynių neatšaukimas ir leidimas joms pasibaigti, nepaisant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių gavimo, jau buvo išnagrinėtas ir įvertintas teismų. Dėl aukščiau išvardintų teisinių motyvų, o taip pat susipažinęs su antstolio pateikto atsiliepimo argumentais bei juos palaikydamas bei atsižvelgdamas į procesinę padėtį šioje byloje, trečiasis asmuo mano ieškovės ieškinį esant nepagrįstą ir todėl netenkintiną.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007, 2015-09-15 antstolis Vytautas Mitkus areštavo skolininkei R. R. priklausantį butą, unikalus Nr. 1098-8007-20J 7:0023, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2016-05-13 10 val. 13 min. varžytynes dėl buto pardavimo buvo baigtos – butą įsigijo atsakovė A. K. už 75 200 Eur. 2016-12-05 antstolis Vytautas Mitkus priėmė skundžiamą Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/15/01007, kuriuo patvirtino buto pardavimo atsakovei A. K. už 75 200 Eur faktą. Ieškovės teigimu, šis aktas yra negaliojantis keliais pagrindais – CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto pagrindo.
CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. CPK 718 straipsnyje nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Siekdamas nustatyti realią areštuoto turto vertę, vykdomojoje byloje 2015-09-15 patvarkymu antstolis Vytautas Mitkus paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti ekspertui Taurui A. T. (vykdomosios bylos 64 psl.). Patvarkymu šalims išaiškinta, kad pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (esant CPK 67, 65 straipsnyje įtvirtintiems nušalinimo pagrindams). Šis patvarkymas skolininkei faktiškai įteiktas 2015-10-09 (vykdomosios bylos 87, 88 psl.). Vykdomosios bylos šalys nušalinimo ekspertui nereiškė. Ekspertizę atlikęs turto vertintojas 2016-02-24 pateikė antstoliui ekspertizės aktus, kuriuose nustatė, jog įkeisto skolininkei R. R. priklausančio buto, unikalus Nr. 1098-8007-2017:0023, adresu Sakalų g. 33-27, Vilnius, rinkos vertė – 94 000 Eur (ekspertizės aktas Nr. 1602/03-01). Pranešimą apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę antstolis šalims išsiuntė 2016-02-29 (vykdomosios bylos 113 psl.). 2016-02-29 pranešimu dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės antstolis vykdomosios bylos šalis informavo apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę, informavo, kad su turto ekspertizės aktu vykdomosios bylos šalys gali susipažinti antstolio kontoroje bei paaiškino, kad išieškotojas ir skolininkas turi teisę per 3 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos raštu pareikšti antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Vadovaujantis CPK 604 straipsniu šis procesinis dokumentas laikytas įteiktu po 5 dienų nuo išsiuntimo. Registruotas laiškas, kuriuo skolininkei siųstas 2016-02-29 pranešimas grįžo neįteiktas su žyma, kad skolininkė nerasta namie ir registruotos pašto siuntos pagal paliktą pranešimą neatsiėmė (vykdomosios bylos 121, 122 psl.). Dėl šios priežasties, atsakovo teigimu, siekdamas užtikrinti, kad skolininkė faktiškai sužinotų apie ekspertizės metu nustatytą jai priklausančio turto vertę, 2016-02-29 pranešimas pakartotinai išsiųstas skolininkei per jos darbovietę Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ muzikos mokyklą. Darbovietė procesinius dokumentus skolininkei faktiškai įteikė 2016-04-05 (vykdomosios bylos 123-126 psl.). Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės vykdomosios bylos šalys per nustatytą terminą prieštaravimų nepareiškė, todėl teismas daro išvadą, kad antstolis turėjo pagrindą laikyti, kad vykdomosios bylos šalys sutinka su ekspertizės metu nustatyta turto verte.
Visgi ieškovė mano, kad ginčo buto rinkos kaina yra žymiai didesnė nei nustatyta ekspertizės akte. Tokią savo nuomonę ieškovė grindžia aplinkybe, jog atliekant ekspertizę vizualinė ir faktinė buto vidaus patalpų apžiūra neįvyko, nors taikant lyginamąjį metodą tai padaryti buvo privalu. Kalbėdama apie pajamų metodą, kurį ekspertas taip pat taikė, ieškovė pažymėjo, jog jo esmė – skaičiuojama turto teikiama nauda, įtraukiant pajamas numatomos gauti nuolat naudojant turtą, remonto ir eksploatavimo išlaidas ir t. t., vadinasi šio metodo taikymas be vizualios vidinės buto apžiūros taip pat neįmanomas. Ieškovė, teigdama, kad ekspertizės aktu Nr. 1602/03-1 nustatyta 94 000 Eur buto rinkos vertė yra per maža, į bylą pateikė analogiško buto pardavimo kainos pavyzdį iš interneto skelbimų portalo, kur objektas įkainotas 109 900 Eur. Taip pat ieškovė pateikė 2007-01-17 ir 2007-11-29 Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, pagal kurią jos butas tuo metu įkainotas 455 000 Lt (131 777,11 Eur) ir atitinkamai 500 000 Lt (144 810 Eur).
Pasisakydamas dėl buto vidaus apžiūros teismas pažymi, kad buto apžiūra neįvyko dėl pačios ieškovės veiksmų ar neveikimo. Kaip jau minėta, vykdomojoje byloje 2015-09-15 patvarkymu antstolis Vytautas Mitkus paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti ekspertui Taurui A. T. (vykdomosios bylos 64 psl.), šis patvarkymas skolininkei faktiškai įteiktas 2015-10-09 (vykdomosios bylos 87, 88 psl.). Tuo metu galiojo laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1722-235/2016. Ši nutartis buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo 2015-12-14. Ieškovė nurodo, kad sausio mėnesį ji sirgo ir neturėjo galimybės leisti ekspertui apžiūrėti buto. Iš į bylą išreikalautos Sodros pažymos matyti, jog ieškovė sirgo nuo 2016-01-18 iki 2016-02-19, todėl teismas sprendžia, kad nuo 2015-12-15 iki 2016-01-17 jai nebuvo jokių kliūčių sudaryti ekspertui galimybę apžiūrėti ginčo buto. Be to, ieškovė paaiškino, kad jos liga buvo susijusi su skausmu rankoje, todėl teismas sutinka su atsakovų atstovų nuomone, jog tokia ieškovės liga nėra pakankamas pagrindas nepriimti antstolio siųstų dokumentų ar eksperto būsto apžiūrai ir toks ieškovės pasyvumas neatitinka bendradarbiavimo sampratos. Pažymėtina ir tai, kad iš į bylą pateikto bei vykdomojoje byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad ligos metu ieškovė prašė savo darbovietės grąžinti siųstus raštus kaip nereikšmingus (vykdomosios bylos 105-110 b. l.). Toks ieškovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu – akivaizdu, jog ji nebuvo linkusi bendradarbiauti, todėl antstolis ar ekspertas negalėjo tikėtis, jog ieškovė ateityje sudarys galimybę ekspertui pateikti į patalpas ir jas apžiūrėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad ekspertizės akte nurodyta, jog esamas vertinamojo turto panaudojimas atitinka geriausią , o turtas vertinamas su prielaida, kad jo techninės charakteristikos vertinimo dieną atitiko archyvinėje pastato byloje nurodytas pastato vidaus patalpų charakteristikas, o bendra patalpų būklė 2016-02-03 buvo gera. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis ekspertas būtų galėjęs padaryti kitokią išvadą, sąlygojusią didesnės turto vertės nustatymą.
Pasisakydamas dėl į bylą pateikto skelbimo, kuriame panašaus būsto kaina nurodyta 109 000 Eur, teismas atkreipia dėmesį, jog panašaus buto pardavimo skelbimas ar kiti nekilnojamųjų objektų skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimo interneto portalų negali paneigti ekspertizės akto išvadų, kadangi tai nėra reali sudarytų sandorių kaina (CPK 185 str.).
Pasisakydamas dėl į bylą pateiktų dviejų UAB ,,Butas tau“ 2007 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų, kuriose ginčo turtas įvertintas 455 000 Lt ir 500 000 Lt, teismas pažymi, jog šie įrodymai patvirtina, kad, tikėtina, tokia ginčo buto vertė atitinkamai buvo 2007 m. pradžioje ir 2007 m. pabaigoje, tačiau jokiu būdu negali leisti daryti išvados, jog 2016 m. vasario mėn. atlikta ekspertizė galėtų būti atlikta netinkamai, dėl ko galėjo būti nustatyta pernelyg maža ginčo turto kaina. Atkreiptinas dėmesys, jog, visų pirma, praėjo devyneri metai nuo ieškovės pateiktų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų iki ekspertizės akto sudarymo, antra, ekspertizės aktas laikytinas gilesniu ir įvairiapusiškesniu, lyginant jį su vertinimo ataskaita.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo antrame straipsnyje nustatyta, kad turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Varžytynės gi yra viešos, čia dalyvauja visi norintys asmenys, ir jei parduodamo iš varžytynių turto kaina būtų žemesnė nei reali rinkos vertė, būtų atsiradę suinteresuotų turto įsigijimu asmenų, kurie būtų dalyvavę varžytynėse ir kėlę kainą iki realios turto rinkos vertės. Nagrinėjamu atveju iš varžytynių parduodamu turtu susidomėjo tik viena dalyvė – atsakovė A. K., kuri vienintelė pasiūlė savo kainą ir dėl šios priežasties varžytynes laimėjo. Šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad reali turto rinkos vertė tuo metu buvo didesnė, nei antstolio nustatyta šio turto rinkos vertė ar kad turtas buvo parduotas iš varžytynių už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su atsakovų teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, kad vykdymo procese skolininkui (įkaito davėjui) keliama pareiga būti aktyviam, bendradarbiauti su antstoliui ir padėti jam kuo operatyviau ir ekonomiškiau įvykdyti sprendimą. Todėl jeigu ieškovė manė, jog jai priklausantis turtas yra didesnės vertės, ji turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų ir iki varžytynių pradžios pati surasti turto pirkėją, kuris pirktų turtą už skolininkui priimtiną kainą CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka.
Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo.
Byloje nustatyta, kad 2016-04-12 patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios varžytynės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklausančio R. R.. Turto vertė 94 000 Eur. Pradinė kaina 75 200 Eur (80 proc. turto vertės). Buvo nustatyta, kad varžytynės įvyks elektroniniu būdu interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt. Varžytynių pradžia 2016-04-12, pabaiga - 2016-05-12 10:48:59 val.
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad antstolis nepagrįstai nesustabdė varžytynių esant galiojančiai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to jos (varžytynės) laikytinos negaliojančiomis. Su tokia ieškovės nuomone sutikti nėra pagrindo.
Skolininkė (ieškovė R. R.) 2016-04-18 antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje pateikė prašymą sustabdyti varžytynių vykdymą, kol bus išspręstas skolininkės ieškinys išieškotojui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo (vykdomosios bylos 154 psl.). Šį skolininkės prašymą antstolis 2016-04-20 patvarkymu atsisakė tenkinti (vykdomosios bylos 155 psl.), nurodydamas, kad, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ieškinio pateikimas vykdymo veiksmų nesustabdo, bei paaiškindamas skolininkei, kad ji turi teisę kreiptis į teismą, nagrinėjantį civilinę bylą pagal skolininkės ieškinį kreditoriui AB SEB bankas, su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Skolininkė 2016-04-28 antstolio Vytauto Mitkaus kontorai pateikė savo 2016-04-22 skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007 (vykdomosios bylos 158, 159 psl.), kurį, įvertinęs jo turinį, antstolis laikė ne skundu, o prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nenurodė kokius antstolio veiksmus ir kokiu pagrindu skundžia bei pateikė tik vienintelį reikalavimą - taikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti skolininkei priklausančio turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007 iki skolininkės ieškinio AB SEB bankas išnagrinėjimo. T. y., 2016-05-02 patvarkymu, antstolis, išnagrinėjęs dokumento turinį, patvarkė nelaikyti skolininkės R. R. 2016-04-28 pateikto dokumento skundu dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų vykdomojoje byloje, kadangi šis dokumentas neatitinka įstatyme nustatytų skundo turinio reikalavimų (vykdomosios bylos 160, 161 psl.). Šis patvarkymas, 2016-05-02 išsiųstas vykdomosios bylos šalims registruota pašto siunta ir, vadovaujantis CPK 604 straipsniu, laikytas įteiktu 2016-05-07. Faktiškai skolininkei registruota pašto siunta su 2016-05-02 patvarkymu įteikta 2016-05-17, t. y. jau pasibaigus varžytynėms. Nėra ginčo tarp šalių dėl to, jog 2016-05-12 antstolio kontoroje buvo gauta Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-21004-868/2016, kuria teismas nutarė sustabdyti antstolio Vytauto Mitkaus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007 iki skolininkės 2016-04-22 skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo (vykdomosios bylos 165-167 psl.). Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovo antstolio Vytauto Mitkaus atstovai paaiškino, jog šios teismo nutarties gavimo dieną antstolis neturėjo jokio skundo, kurį galėtų nagrinėti, todėl antstolis laikė, kad yra išnykęs Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-06 nutartyje Nr. 2-30963-861/2015 numatytas privalomasis vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas vykdomojoje byloje Nr. 0240/15/01007. Iš bylos duomenų matyti, kad AB SEB bankas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-06 nutartis Nr. 2YT-21004-868/2016 (vykdomosios bylos 193-232 psl.), ko pasėkoje Vilniaus apygardos teismo 2016-10-06 nutartimi civ. byloje Nr. 2S-1740-656/2016 apeliacinės instancijos teismas tenkino atskirąjį skundą - panaikino Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-06 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės - R. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė (vykdomosios bylos 262 - 263 psl.), nurodydamas, jog nors pareiškėja 2016-04-22 procesinį dokumentą ir įvardijo kaip skundą, tačiau jame yra išdėstytas tik reikalavimas sustabdyti jai priklausančio turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje, nėra nurodytas joks antstolio skundžiamas veiksmas, t. y. nesuformuluotas reikalavimas CPK 511 straipsnio 1 dalies prasme, todėl apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad teismui iš esmės buvo pateiktas tik prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikiant skundo dėl antstolio veiksmų. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties priėmimo metu antstoliui nebuvo pateiktas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagristai.
Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkė skundė ir kitus antstolio veiksmus, tačiau iš vykdomosios bylos matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-11-07 nutartyje Nr. 2S-2074-565/2016, kuria teismas paliko nepakeistą Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-07-04 nutartį Nr. 2YT-25302-807/2016, kuria nutarta skolininkės R. R. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (vykdomosios bylos 265-268 psl.), konstatuota, kad antstolis teisėtai vykdymo veiksmų nestabdė ir paskelbtų varžytynių neatšaukė, kadangi Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-05-06 nutarties gavimo dieną, t. y. 2016-05-13, skolininkės skundo nebuvo gauta, nes pareiškėjos 2016-04-22 pateiktame skunde nebuvo skundo dalyko ir pagrindo, todėl tokio skundo iš esmės nebuvo galima išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Taigi, atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sutinka su teismo posėdžio metu išsakytais antstolio padėjėjos paaiškinimais, išsakytais atsakant į klausimą, dėl kokių priežasčių antstolis nevykdė 2016 m. gegužės 6 d. nutarties, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, jog 2016 m. gegužės 12 d. gavęs 2016 m. gegužės 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių veikė atsižvelgdamas į šios nutarties turinį, t. y. nesant skundo nebuvo pagrindo stabdyti atitinkamų vykdymo veiksmų.
Teismas sprendžia, kad visos nurodytos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas pagrindas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Juo labiau, kad šioje normoje taip pat numatyta, jog turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.
Apibendrinant pažymėtina, kad CPK 602 straipsnis nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriais teismas gali turto iš varžytynių pardavimo aktą pripažinti negaliojančiu. Vadovaujantis teismų praktika, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 str. nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais ir visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Išanalizavus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame nurodytais pagrindais. Nepripažinus turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojančiu, nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomos restitucijos natūra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinio netenkinus, iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 7 Eur (CPK 88, 92, 96 straipsniai, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis (6,53 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus)).
Išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos 2017-01-06 ir 2017-01-20 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Panaikinti 2017-01-06 ir 2017-01-20 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš ieškovės R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7 Eur (septynis eurus) teismo pašto išlaidų, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.