Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-597-1060/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-12
Bylos Nr.
1-597-1060/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-597-1060/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05298-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.26.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 12 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Inetui Volungevičiui,

kaltinamajam S. K., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,nuketėjusiajam G. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė,

2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio1 dalį, šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui (bausmė neatlikta),

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. vasario 8 d. 3.00 val. apsvaigęs nuo alkoholio, D. Č. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia smogė kumščiu stovinčiam G. K. penkis smūgius į galvą, šiam rankomis užsidengus veidą, smogė kumščiu vieną smūgį į kairę plaštaką.

I. Į. ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai ir parodė, kad vasario 8 d. apie 2.00 val., tikslaus laiko neatsimena, grįžo namo pas D. ir rado ten G. K.. Dėl to, kad rado kitą vyrą kilo konfliktas, G. K. trenkė į veidą koridoriuje daugiau nei vieną kartą, kiek kartų tiksliai neatsimena, ar G. K. reagavo į jo suduotus smūgius neatsimena, ar būtų nesmurtavęs tokioje situacijoje, jeigu nebūtų vartojęs alkoholį, nežino, labai gailisi, kad taip pasielgė, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam pretenzijų neturi, toliau su juo bendrauja.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o kaltinamasis S. K., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, išreiškė pageidavimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, t. y. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2019 m. vasario 7 d. vakare su buvusia sugyventine, kuri pastaruoju metu gyveno su S. K., jos namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, tikslaus laiko nežino, su D. Č. nuėjo į kambarį miegoti. Jis ir D. Č. buvo neblaivūs. Kambaryje tamsoje išgirdo kažkokį triukšmą bei gulėdamas lovoje pajuto penkis smūgius kumščiu į galvą. Jis nesigynė, tik gulėdamas rankomis dengėsi veidą nuo smūgių. Tamsoje įžiūrėjo ir iš balso atpažino, kad jį gulintį muša D. Č. sugyventinis S. K., kuris smogė vieną smūgį į kairės rankos plaštaką. Mušdamas S. K. jį keikė, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jis buvo neblaivus. Tuo metu D. Č. jau buvo išbėgusi iš kambario, kvietė pagalbą. Jis nesigynė, nieko jam nesakė. Netrukus S. K. keikdamasis išėjo iš buto. D. S. K. smūgių į galvą ir ranką, jis keletą dienų juto fizinį skausmą, buvo patinusi kairė plaštaka, apdraskyta galva. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jį apžiūrėjo, bet į gydymo įstaigą nevežė, jokio gydymo neskyrė (b. l. 17 – 19, 21 – 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. Č. parodė, kad S. K. yra jos sugyventinis. Jis 2019 m. sausio 24 dieną buvo įpareigotas išsikelti iš jos namų, esančių (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 7 d. dieną į butą atėjo kitas jos buvęs sugyventinis G. K., su kuriuo vakare virtuvėje gėrė degtinę. Apie 20.00 val. išgirdo dūžtant savo buto balkono lango stiklą ir netrukus per balkoną į butą atėjo S. K.. Ji su G. K. buvo virtuvėje. Atėjęs į virtuvę S. K. išpylė degtinę, pradėjo rėkti, priekaištauti. Jie susikivirčijo, kilo žodinis konfliktas. Dėl žodinio konflikto ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie S. K. išgabeno. Pasibaigus alkoholiui, ji su G. K. nuėjo į kambarį miegoti. Bute nebuvo elektros, nes buvo gedimas. Naktį, tikslaus laiko nežino, gulėdama savo lovoje išgirdo, kad dar kažkas yra kambaryje, girdėjo, kad prieš tai kažkas šlamėjo buto koridoriuje. Tamsoje atsikėlė ir pasiėmusi savo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo pasišviesdavo bute, nuėjo iš kambario į prieškambarį, kur pamatė S. K. sėdintį ant batų dėžės. Buvo tamsu. Ji išsigando S. K., nors jis nieko nesakė, negrasino. Ją pamatęs, S. K. greitai puolė link kambario, kur gulėjo G. K., todėl ji iš karto išbėgo iš buto, nes suprato, kad iš pavydo S. K. gali mušti G. K.. Išbėgo į laiptinę ir skambino bendruoju pagalbos telefonu. Girdėjo, kad bute vyksta grumtynės, bet nematė kas vyksta, kas ką muša, kas kokius veiksmus atlieka, nes buvo išsigandusi ir neblaivi. G. K. sakė, kad jį sumušė S. K. (b. l. 38 – 39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. A. parodė, kad 2019 m. vasario 8 d. apie 3.00 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sumuštas vyras. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), D. Č. priklausančio buto kambaryje rastas neblaivus G. K., kuris paaiškino, kad jis buvo atėjęs pas D. Č.. Jie gėrė alkoholį, o naktį jam miegant D. Č. bute, atėjo jos sugyventinis S. K., kuris nieko nepaaiškinęs, tyčia smogė jam kumščiu apie penkis smūgius į galvą. G. K. sakė, kad jis ranka dengėsi veidą, todėl S. K. sumušė jam kairės rankos plaštaką. G. K. buvo įdrėksta kakta dešinėje pusėje, įdrėksta galva kairėje pusėje, plaukuotoje dalyje, paraudusi kairės rankos plaštaka. Galvoje įdrėskimų vietoje matėsi sukrešėjęs kraujas, žaizdelės buvo paviršinės. G. K. sakė, kad dėl S. K. smūgių jautė fizinį skausmą (b. l. 41 – 42).

Specialisto išvada Nr. G146/2019(06) konstatuota G. K. kairės rankos V piršto, veido sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma tik esant bylos medžiagos duomenimis, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b. l. 29).

Specialisto išvadoje Nr. G274/2019(06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenimis (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai) patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 32).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas S. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo pasitvirtino. S. K. veikdamas tyčia, būdamas neblaivus, 2019 m. vasario 8 d. 3.00 val., D. Č. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia smogė kumščiu stovinčiam G. K. penkis smūgius į galvą, šiam rankomis užsidengus veidą, smogė kumščiu vieną smūgį į kairę plaštaką. Nukentėjusysis G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad pas buvusią sugyventinę namuose S. K. sudavė penkis smūgius kumščiu į galvą. Nors buvo tamsu iš balso atpažino, kad jį gulintį muša D. Č. sugyventinis S. K., kuris jį keikė, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Tai, kad pas ją namuose buvo atėjęs S. K. parodė liudytoja D. Č.. Specialisto išvadoje Nr. G274/2019(06) nurodoma, kad G. K. nustatytas kairės rankos V piršto, veido sumušimas. Kaltinamojo parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis trauminį poveikį patyrė dėl kaltinamojo smūgiu, dėl ko nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. K. fizinį skausmą, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

Kaltinamojo S. K. parodymais, kuriuos patvirtino nukentėjusiojo G. K. paaiškinimai, duoti teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad S. K. sudavė smūgius D. Č. ne priklausančio gyvenamojo namo kambaryje gulinčiam lovoje nukentėjusiajam, o buto koridoriuje stovinčiam nukentėjusiajam G. K., dėl to tikslinamos kaltinime nurodytos aplinkybės, susijusios su veika ir vieta, konstatuojant, kad S. K. 2019 m. vasario 8 d. 3.00 val. apsvaigęs nuo alkoholio, D. Č. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia smogė kumščiu stovinčiam G. K. penkis smūgius į galvą, šiam rankomis užsidengus veidą, smogė kumščiu vieną smūgį į kairę plaštaką.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai yra tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, būtina įrodyti subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčią. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad S. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam G. K. penkis smūgius į galvą ir tokiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam G. K. sumušė kairės rankos V pirštą ir veidą, dėl ko nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgius kumščiu), taip pat sužalojimo lokalizaciją (sumuštas veidas), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiojo fizinio skausmo sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš jį panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad G. K. patirtas fizinis skausmas yra S. K. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo suduoti 5 smūgiai kumščiu į veido sritį, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, šį veiksmą atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Prokuroras, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, bausmė neatlikta, baustas administracine tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, prašo skirti jam viešųjų darbų bausmę, ją subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalies pridedant ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę ir paskirti galutinę 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, kad jis šią veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, teismo vertinimu, neturėjo įtakos jos padarymui ir ši aplinkybė nesunkina atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. pripažino, kad nežino, ar alkoholis turėjo įtakos tokių veiksmų padarymui, kai grįžęs namo pas savo sugyventinę rado kitą vyrą. Kitų S. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta žmogaus sveikatą, žmogaus kūno neliečiamumą. Bylos duomenimis kaltinamasis teisiamas jau 3 kartą (b. l. 49 – 51, 52 – 54, 96 – 98), kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 55 – 58), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 61). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių terminas mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Kaltinamasis sutikimą dirbti viešuosius darbus pareiškė baigiamųjų kalbų metu.

Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir S. K. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio1 dalį, šešių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui. S. K. naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas neatlikęs šios bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimis, subendrinama su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalies pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę.

Į bausmės laiką įskaitomas S. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 8 d. 3.00 val. iki 2019 m. vasario 9 d. 17.48 val. (viena para) (BK 65 – 66 straipsniai) (63 – 65), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

V. Kiti proceso klausimai

S. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki bausmės vykdymo pradžios paliekama galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus vykdyti, panaikinama (b. l. 74 – 75).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalies pridedant Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtos bausmės laiką S. K., laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 8 d. 3.00 val. iki 2019 m. vasario 9 d. 17.48 val. (viena para), prilyginant vieną laikino sulaikymo parą šešioms viešųjų darbų valandoms.

Palikti galioti S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

Informuoti S. K. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė