Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2000 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. gegužės 15 d. nutartimi, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio l dalį, 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2001 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-10-30 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2001-05-15 nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003-08-27 nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į 2000 m. BK 178 straipsnio l dalį, ir 2000 m. BK 284 straipsnio l dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

3) 2004 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, areštu 30 parų;

5) 2005 m. vasario 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio l dalį, 187 straipsnio l dalį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio l, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-10-05 bei 2004-10-08 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas l metams l mėnesiui;

6) 2005 m. kovo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-02-04 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui 20 dienų;

7) 2005 m. gegužės 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio l dalį, laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-02-04 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;

8) 2005 m. liepos 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-02-04 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas l metams 2 mėn.;

13) 2010 m. vasario 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-27 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

14) 2011 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-04 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams;

15) 2014 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-11 nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams; bausmė atlikta;

16) 2017 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta aštuoniolikos parų arešto bausmė;

17) 2017 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta trisdešimties parų arešto bausmė;

18) 2017 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskirta penkiasdešimt dviejų parų arešto bausmė;

19) 2017 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (trys savarankiški epizodai), 178 straipsnio 1 dalį (du savarankiški epizodai), paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

20) 2018 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį (4 epizodai), paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

21) 2018 m. vasario 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, subendrinta su 2017 m. gruodžio 1 d., 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiais, jam paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. sausio mėn. 24 d., apie 08:53 val., iš parduotuvės UAB „Rimi Lietuva SM“, esančios Šilutės pl. 62, Klaipėdos m., alkoholio skyriuje, nuo lentynos, pagrobė alkoholinių gėrimų: viskį „Tullamore“, vieno litro talpos, 29.99 eurų vertės, viskį „Tullamore“ 0.7 litrų talpos, 22.99 eurų vertės, viskį „Jameson“ vieno litro talpos, 29.99 eurų vertės ir tris vienetus viskio „Jameson“ 0.7 litrų talpos, vieneto kainą 22.99 eurų, viso už 68.67 eurų. Tokiu būdų A. S. pavogė UAB „Rimi Lietuva SM “ priklausančio turto už 151.94 eurų.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

2018 m. sausio 25 d. policijoje gautas UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimas dėl iš parduotuvės, esančios Šilutės pl. 62, Klaipėdoje, pabrobtų prekių už 151,94 Eur vertės (1 t., b. l. 1).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę – tyčinį neteisėtą neatlygintiną svetimo turto užvaldymą ir jo pasisavinimą (pagrobimą). Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta paprastoji vagystė (pagrobto svetimo turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL). Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamąjį nusižengimą kaltinamasis A. S. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailėjimasis. Norint pripažinti šią Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, ir nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nors A. S. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus, tačiau teismo vertinimu, A. S. nuoširdžiai nesigailėjo dėl padarytos savo nusikalstamos veikos. Priešingai, A. S. buvo abejingas, nenuoširdus, tik formaliai atsiprašė parduotuvės atstovės, padarytos žalos neatlygino. A. S. kritiškai savo elgesio nevertino bei nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmių. Taigi, nors A. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nuoširdžiai nesigailėjo dėl jos padarymo, todėl ši aplinkybė nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7–452/2012). Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusio asmens (fizinio ar juridinio) interesų pusiausvyros užtikrinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis A. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Jis anksčiau daug kartų teistas (netgi 21 kartą), daugiausiai už svetimo turto vagystes, teistumai neišnykę, daug kartų baustas administracine tvarka, susijusius su svetimo turto pagrobimu, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 52–130). Paskutinį kartą teistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. S. nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, kaip matyti, teigiamų išvadų nedaro ir toliau elgiasi nusikalstamai. A. S. vedęs, oficialiai niekur nedirba. Šiuo metu jis atlieka bausmę. Nors civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau kaip matyti žala parduotuvei padaryta ir yra neatlyginta. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties A. S. gyvenimo būdą – nedirba, nuolat daro administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto vagystėmis, kas suteikia pagrįsto pagrindo teismui spręsti, jog jo pragyvenimo šaltinis yra pajamos, gaunamos už svetimo turto pasisavinimą, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti A. S. paskyrus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą šios bausmės dydį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis A. S. 2018 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, jam paskirta bausmė – trisdešimties parų areštas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jam paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Šis nuosprendis šiai dienai nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir 2018 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinamos, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.

Kaltinamasis A. S. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta bausmė – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, subendrinta su 2017 m. gruodžio 1 d., 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 31 d. Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką A. S. įvykdė iki minėto nuosprendžio priėmimo, todėl abu nuosprendžiai yra bendrintini dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu - prie didesnės 2018 m. vasario 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalis. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2018 m. vasario 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį. Bausmė kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 172–174), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas, pridėtas prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. vasario 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, t.y. prie didesnės 2018 m. vasario 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 20 (dvidešimčiai) dienų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2018 m. vasario 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną, pridėtą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajam– per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jai įteikimo dienos – gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Kaltinamajam išaiškintina, jog apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.