Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ restruktūrizavimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB ,,Pajūrio mėsinė“ 2016 m. birželio 7 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi palikta nepakeista, iškelta restruktūrizavimo byla. 2016 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtinti RUAB „Pajūrio mėsinė“ kreditorių reikalavimai, sutampantys su bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, kreditorių reikalavimų, kurie nesutampa su bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, patvirtinimo nagrinėjimas atidėtas. 2016 m. spalio 31 d. gautas AB Šiaulių banko prašymas atnaujinti bylos dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Pajūrio mėsinė“ procesą ir, įvertintus naujai paaiškėjusias aplinkybes, atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą UAB „Pajūrio mėsinė“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo.Teismas nurodė, kad nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą yra vienas iš juridinių asmenų restruktūrizavimo etapų. 2016 m. birželio 7 d. nutartimi, kuria UAB ,,Pajūrio mėsinė“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo byla nebuvo baigta – sprendimas patvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą nepriimtas, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:CPK 366 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai proceso atnaujinimas yra negalimas, restruktūrizavimo bylose ribojimo atnaujinti procesą nėra. Juo labiau, kad klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ginčo esmės požiūriu baigtas nagrinėti iš esmės. Restruktūrizavimas pats savaime nėra ginčas, o procedūra, kurios metu atskiromis nutartimis ginčai išsprendžiami iš esmės.Teismų praktikoje analogiški prašymai dėl proceso atnaujinimo restruktūrizavimo bylose yra priimami ir nagrinėjami, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis c. b. Nr. 2-840-798/2016.Teismo argumentas, kad proceso atnaujinimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra galimas tik užbaigus restruktūrizavimo procesą, yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes užbaigus restruktūrizavimą nebebūtų tikslo atnaujinti procesą.RUAB ,,Pajūrio mėsinė“ administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad trečiasis asmuo nepaneigė teismo argumentų, jog nėra pagrindo spręsti dėl proceso atnaujinimo, kadangi byla nėra išnagrinėta iš esmės. Priešingai nei teigia trečiasis asmuo, teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčas iš esmės baigiamas ne nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą, o nutartimi atsisakyti iškelti bylą arba sprendimu patvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą.RUAB ,,Pajūrio mėsinė“ direktorius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pritaria teismo bei administratoriaus atsiliepime išdėstytiems argumentams.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti prašymą atnaujinti restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Pajūrio mėsinė“ procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu motyvuodamas tuo, kad, teismui priėmus nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą, byla nebuvo baigta, o proceso atnaujinimas galimas tik įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad restruktūrizavimo byloje, atliekant atskirus restruktūrizavimo veiksmus, dėl atitinkamais klausimais priimtų ir įsiteisėjusių nutarčių galimas proceso atnaujinimas, kadangi šiomis nutartimis ginčai išsprendžiami iš esmės.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-686/2016 pasisakydama dėl galimybės atnaujinti įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo procesą išaiškino, kad teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą vertintina kaip teismo procesinis dokumentas, kuriuo restruktūrizavimo byla iškeliama, konstatavus įstatyme nustatytų kriterijų jai iškelti egzistavimą, o ne užbaigiama, todėl ji neatitinka CPK 365 straipsnio 1 dalies sąlygos, kuriai esant gali būti sprendžiama dėl proceso atnaujinimo. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas be kita ko pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo galimybės įmonės restruktūrizavimo byloje pagal analogiją gali būti remiamasi ir kasacinio teismo nutartyse dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje suformuluotais išaiškinimais, pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, kurioje išaiškinta, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą nėra teismo procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama byla, todėl byla negali būti laikoma baigta CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme; atsiradus būtinybei ginti bankrutuojančios įmonės savininko, dalyvio ar kito asmens teises, pažeistas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, jos turi būti ginamos siekiant bankroto bylos nutraukimo ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Kadangi apelianto atskirojo skundo argumentai, jog proceso atnaujinimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra galimas, neatitinka aptartos kasacinio teismo formuojamos praktikos, jie apeliacinės instancijos teismo pripažįstami nepagrįstais ir atmestinais. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsiliepime į skundą bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų, susijusių paties prašymo atnaujinti procesą pagrįstumu, kadangi tai nėra apeliacine tvarka nagrinėjamo ginčo dalykas.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.