- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- I2-1327-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03807-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Atsakovas
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. Z. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 21R-687-(AG622/04-2019) (toliau – Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Seimo kontrolierės, pavaduojančios Lygių galimybių kontrolierių, M. V. 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (19) SN-145) S-515 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – Sprendimas).
2. Pareiškėjas savo skundo reikalavimus grindžia šiais argumentais:
2.1. Paaiškino, kad Sprendimu buvo nuspręsta pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. skundo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje nenagrinėti, nes jo skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai ir skundas tuo klausimu turėtų būti nagrinėjamas teisme. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Sprendimu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri Komisijos sprendimu pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas mano, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
2.2. Nurodo, kad Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas lygių galimybių įgyvendinimas vartotojų teisių srityje – būsto nuomotojui (šiuo atveju – Kauno miesto savivaldybei) nustatyta pareiga visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti aprūpinimą būstu, todėl asmenų, kaip būsto nuomos paslaugos vartotojų, lygių teisių būsto nuomos ir iš būsto nuomos sutarties kilusios teisės gauti nuomojamo būsto rinkos vertės dydžio valstybės garantiją lygių galimybių įgyvendinimas yra lygių galimybių kontrolieriaus kontrolės objektas ir laikytinas priklausančiu atsakovės kompetencijai. Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnis numato, kad atsisakius skundą nagrinėti dėl to, kad skundas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas skundas turi būti perduotas viešojo administravimo subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus nagrinėti skundą, ir apie tai pranešama pareiškėjui.
2.2.1. Pasak pareiškėjo, tik informuojant pareiškėją, kad skundas tuo klausimu turėtų būti nagrinėjamas teisme, kontrolierius pažeidė Lygių galimybių įstatymo reikalavimus, todėl Sprendimas yra vertintinas kaip kontrolieriaus neteisėtas vengimas vykdyti įstatymu kontrolieriui pavestas pareigas. Tokiu būdu pareiškėjas yra diskriminuojamas kitų nuomininkių atžvilgiu. Sprendimas yra prieštaraujantis logikai, nes, pasak pareiškėjo, lygių galimybių ir lygių teisių pažeidimai, kurie Baudžiamojo kodekso laikomi diskriminacija, yra nusikaltimai, kurie turi būti tiriami teismo.
2.3. Taip pat teigia, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nenurodė pareiškėjui, kur konkrečiai jis turėtų kreiptis ir iškreipė pareiškėjos skundo esmę, nes pareiškėjas į pastarąją kreipėsi dėl lygių galimybių turto vertinimo procese pažeidimo, o ne dėl neteisingo nekilnojamojo turto vertinimo (ploto sumažinimo).
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.
3. Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į skundą (b. l. 48–53) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėstytą poziciją grindžia šiais nurodytais argumentais:
3.1. Nurodo, kad pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas netiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant gali atsirasti, atsiranda ar galėtų atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas tam tikros lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos asmenims. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje tiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Dėl nurodytų aplinkybių, pasak atsakovės, tiriant galimos diskriminacijos fakto buvimą ar nebuvimą, yra lyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar panašiomis aplinkybėmis jie traktuojami vienodai.
3.2. Pabrėžė, kad Tarnyboje pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjo skundo Nr. (19)SN-145 turinį buvo atlikta situacijos analizė ir nustatyta, kad šis skundas nepriskirtinas lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, nes iš skundo turinio nebuvo įmanoma nustatyti nė vieno draudžiamo diskriminacijos pagrindo, įtvirtinto pirmiau minėtuose antidiskriminaciniuose įstatymuose. Taip pat atkreipė dėmesį, kad įsitikinimų ir pažiūrų sąvoka nėra įtvirtinta Lygių galimybių įstatyme, todėl, aiškinantis įsitikinimų ir pažiūrų sąvoką, vadovaujamasi teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog asmens ankstesnis kreipimasis į teismą arba pasirinkimas ginti savo teises neleidžia priskirti asmens konkrečiai įsitikinimais ir pažiūromis apibrėžiamai asmenų grupei, taigi toks veiksmas negali būti laikomas įsitikinimais arba pažiūromis.
3.3. Paaiškino, kad pats pareiškėjas nurodo, jog nuomojamo būsto rinkos vertės nustatymas buvo atliktas siekiant nustatyti valstybės garantijos dydį. Tokią informaciją pareiškėjas teikė ir Tarnybai, ir teismui, tačiau, pasak atsakovės, būsto rinkos vertės nustatymas nebuvo įprasta paslauga, bet valstybės garantijos dydžio nustatymo procedūros dalis.
3.4. Akcentavo, kad šiuo atveju, atsakovei nustačius, kad skundas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, nebuvo (nėra) kito viešojo administravimo subjekto, kurio kompetencijai būtų priskirta valstybės garantijos dydžio nustatymo procedūros kontrolė, todėl, atsakovės teigimu, pareiškėjo skundas nebuvo persiųstas. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantijos dydžio nustatymas yra ypatinga procedūra, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, jeigu jis nesutinka su nustatyta būsto verte. Pabrėžė, kad asmuo į teismą turi kreiptis pats tiesiogiai, tuo tarpu viešojo administravimo subjektai negali atstovauti asmenį teisme arba juo labiau persiųsti asmens skundo teismui.
3.5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikė Tarnybai skundą dėl diskriminavimo įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu. Jame nurodė, kad skundžiamas veiksmas yra gyvenamosios patalpos rinkos vertės sumažinimas, sumažinus gyvenamosios patalpos vertinamąjį plotą turto vertinimo ataskaitose dėl pareiškėjo įsitikinimų ir pažiūrų sąlygoto nuomininko pilietiškumo, pasireiškusio neteisėtų Kauno miesto savivaldybės veiksmų (duomenų apie pastatą ir jo konstrukcijas suklastojimo ir jų panaudojimo turto vertinimo ataskaitose) apskundimu teismui pagrindu. Nuomininkai, kurie vedini kitokių įsitikinimų ir pažiūrų, dėl neteisėtų Kauno miesto savivaldybės veiksmų nesiskundė, gyvenamųjų patalpų plotai jų nuomojamų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės nustatymo ataskaitose, sumažintos nebuvo. Prašė ištirti jo įsitikinimų ir pažiūrų, pasireiškusių pilietiškumu, pagrindu prieš pareiškėją įvykdytą diskriminacijos aktą ir perduoti tyrimo medžiagą tyrimo įstaigai ar prokurorui (Lietuvos administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-622/04-2019 (toliau – ten pat), b. 1. 7–10).
4.2. Lygių galimybių kontrolierius 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (19)SN-145)S-515 nusprendė, kad neturi kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skundą dėl to, kad asmens ankstesnis kreipimasis į teismą arba pasirinkimas ginti savo teises negali būti laikomas įsitikinimais arba pažiūromis, kaip tai nurodyta įstatyme ir suformuota teismų praktikos. Dėl neteisėtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą (ten pat, b. 1. 3–6).
4.3. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Seimo kontrolierės, pavaduojančios Lygių galimybių kontrolierių, M. V. Sprendimą, nes mano, kad asmenų, kaip būsto nuomos paslaugos vartotojų, lygių teisių būsto nuomos ir iš būsto nuomos sutarties kilusios teisės gauti nuomojamo būsto rinkos vertės dydžio valstybės garantiją, lygių galimybių įgyvendinimas yra lygios galimybių kontrolieriaus kontrolės objektas. Be to, Sprendimas yra laikytinas lygių galimybių kontrolieriaus neteisėtu vengimu vykdyti lygių galimybių kontrolieriui pavestas pareigas.
4.4. Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nagrinėjimas nėra priskirtas viešojo administravimo institucijoms, o dėl neteisingo nekilnojamojo turto vertinimo (ploto sumažinimo) pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą. Nuspręsta, kad lygių galimybių kontrolierius pareiškėjui jo teises išaiškino tinkamai, todėl panaikinti Sprendimo nebuvo jokio pagrindo.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnis numato atsisakymo nagrinėti skundą tvarką. Pagal Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį lygių galimybių kontrolierius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: 1) neįmanoma pradėti tyrimo dėl duomenų trūkumo arba jeigu skundo tekstas neįskaitomas, o pareiškėjas lygių galimybių kontrolieriaus prašymu per nustatytą terminą jų nepateikia ar nepatikslina; 2) skundas pateiktas praėjus šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytam terminui; 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai; 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas, yra nagrinėjamas arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme; 5) dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą; 6) pakartotinai pateiktas skundas tuo pačiu klausimu jau buvo išnagrinėtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų.
Pagal Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, atsisakant nagrinėti skundą, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas skundas turi būti perduotas viešojo administravimo subjektui, turinčiam reikiamus įgaliojimus nagrinėti skundą, ir apie tai pranešama pareiškėjui.
7. Viešojo administravimo institucijų (šiuo atveju – Tarnybos) funkcijos yra griežtai apibrėžtos įstatymuose, todėl tokios institucijos negali veikti viršydamos įstatymuose nustatytų įgaliojimų.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikė Tarnybai skundą galimai dėl diskriminavimo įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu, teigdamas, kad lygių galimybių kontrolierius padarė nepagrįstą išvadą, jog vertinant turtą sumažintas turto plotas dėl to, kad jis anksčiau bylinėjosi su savivaldybe, nėra diskriminacija, nors kitiems turto naudotojams plotas tokiu pat būdu nebuvo mažintas, nes jie anksčiau su savivaldybe nesibylinėjo. Taip pat pareiškėjas prašė ištirti jo įsitikinimų ir pažiūrų, pasireiškusių pilietiškumu, pagrindu prieš pareiškėją įvykdytą diskriminacijos aktą ir perduoti tyrimo medžiagą tyrimo įstaigai ar prokurorui. Susipažinusi su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, atsakovė nustatė ir skundžiamame Sprendime konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas savo teises dėl nuomos ar turto vertinimo teisinių santykių yra gynęs teisme ir byla buvo išnagrinėta jo naudai, negali būti laikoma jo įsitikinimais ir pažiūromis. Atsakovė padarė išvadą, kad kreipimasis į teismą nėra išskirtinė kurios nors asmenų grupės, turinčias skirtingas pažiūras ar įsitikinimus, teisė. Tuo pačiu kreipimosi į teismą atvejai nesuformuoja asmeniui kokių nors skirtingų pažiūrų ar įsitikinimų nei kitiems asmenims, kurie ta teise nepasinaudoja. Skundžiamame atsakovės Sprendime pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pareiškėjo skunde nurodytuose argumentuose nėra diskriminacijos požymių Lygių galimybių įstatymo prasme, taip pat nurodyta, kad skundas Tarnyboje negali būti nagrinėjamas, nes jame nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai bei akcentuota, kad skundas tuo pačiu klausimu jau buvo nagrinėtas arba turėtų būti nagrinėjamas teisme. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo pateiktą skundą dėl Sprendimo teisėtumo, taip pat pritarė šioms Tarnybos padarytoms išvadoms, konstatuodama, jog Lygių galimybių kontrolierius pareiškėjui jo teises išaiškino tinkamai, jog pareiškėjo nurodytų pažeidimų nagrinėjimas nėra priskirtas viešojo administravimo institucijoms, o dėl neteisingo nekilnojamojo turto vertinimo (ploto sumažinimo) pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą.
8. Pats pareiškėjas skunde Tarnybai buvo nurodęs, kad jos skundo pagrindas - diskriminavimas dėl pažiūrų ir įsitikinimų. Skunde teismui pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba nepagrįstai remiasi diskriminavimo samprata pagal baudžiamąjį kodeksą. Tarnyba skundžiamame sprendime, aiškindama diskriminavimo įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu rėmėsi ne tik teismų praktika baudžiamosiose bylose, bet ir civilinėse bylose bei Konstitucinio Teismo doktrina. Tarnybos sprendime aptartoje teismų praktikoje pateikto aiškinimo esmė – kad pažiūros ar įsitikinimai yra apibūdinami kaip politiniai ir ekonominiai, kurių neatskleidus teismas neturi pagrindo spręsti apie diskriminavimą šiuo aspektu, o pareiškėjo ginčas dėl turto vertės negali būti laikomas įsitikinimais arba pažiūromis. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl toks aiškinimas būtų neteisingas.
9. Skunde teismui pareiškėjas kelia klausimą ir dėl galimo jo diskriminavimo kaip nuomos sutarties vartotojo. Visgi Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo: 1) visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas; 2) suteikdamas vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba jas reklamuodamas, užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu ir nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą. Taigi diskriminavimas vartojimo srityje taip pat sietinas su aptartais diskriminavimo aspektais (vienas jų – įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu).
10. Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo ir Komisijos sprendimo turinį, daro išvadą, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog nėra požymių, liudijančių pareiškėjo diskriminavimą dėl Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų draudžiamų diskriminavimo pagrindų. Todėl pagrįstai, vadovaudamasi, Lygių galimybių įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3–4 punktais (skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai ir skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas, yra nagrinėjamas arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme), atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Kitaip tariant, atsakovė griežtai laikėsi jai įstatyme nustatytų įgaliojimų.
9. Pareiškėjo teiginys, kad Komisija nenurodė pareiškėjui, kur konkrečiai jis turėtų kreiptis ir iškreipė pareiškėjo skundo esmę, dėl ko Komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas, nes, kaip minėta, Komisija, pritardama atsakovės pozicijai dėl to, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas nėra priskirtas viešojo administravimo institucijoms, tuo pačiu nurodė pareiškėjui, kad dėl neteisingo nekilnojamojo turto vertinimo (ploto sumažinimo) pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą. Šios pareiškėjo teisės taip pat jam buvo išaiškintos ir Tarnybos Sprendime.
10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Seimo kontrolierės, pavaduojančios Lygių galimybių kontrolierių, Sprendimo bei Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl lygių galimybių kontrolieriaus Sprendimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.