Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Ieškovė D. L. (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu prašė: pripažinti apsimestinėmis atsakovių N. G. ir V. K. (toliau – ir atsakovės pardavėjos) su atsakovais G. S. ir M. S. (toliau – ir atsakovai, pirkėjai) sudarytas 2025 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. 595 ir 2025 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. 599 (toliau – ir dovanojimo sutartys) bei laikyti jas pirkimo–pardavimo sutartimis; perkelti ieškovei pirkėjų teises ir pareigas pagal dovanojimo sutartis; priteisti atsakovei N. G. iš ieškovės sumokėtas pirkimo kainas/sutarčių vertes pagal dovanojimo sutartis, kurių pagrindu perregistruota nuosavybės teisė, iš viso 3 050,75 Eur (813,25 Eur pirkimo kainą pagal 2025 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. 595; 2 237,50 Eur pirkimo kainą pagal 2025 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. 599); priteisti atsakovei V. K. iš ieškovės sumokėtas pirkimo kainas/sutarčių vertes pagal dovanojimo sutartis, kurių pagrindu perregistruota nuosavybės teisė, iš viso 3 050,75 Eur (813,25 Eur pirkimo kainą pagal 2025 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. 595; 2 237,50 Eur pirkimo kainą pagal 2025 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. 599); priteisti jai iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidu atlyginimą. Ieškinyje paaiškino, kad ji, kaip viena iš keturių seserų, paveldėjo jų motinos turtą po lygiai, t. y. po ¼ dalį: pagal 2024 m. liepos 11 d. paveldėjimo liudijimą Nr. 3234 priimta 3/4 dalys turto (priėmė ieškovė ir atsakovės) bei pagal 2024 m. spalio 17 d. pavedėjimo liudijimą Nr. 4579 priimta ¼ dalis turto (priėmė trečiasis asmuo I. P. (toliau – ir trečiasis asmuo)). Ieškovę atstovaujantis advokatas gavo išrašus apie ginčo objektu esančius, paveldėtus žemės sklypus ir nustatė, jog jų dalys perleistos kitiems asmenims: pagal 2025 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. 595 nepažįstamam asmeniui, atsakovui G. S., tariamai neatlygintinai perleista 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)); pagal 2025 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. 599 nepažįstamam asmeniui, atsakovui M. S., tariamai neatlygintinai perleista 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)). Šios faktines aplinkybes rodo, jog minėti sandoriai yra susiję tarpusavyje ir veikiama pagal neteisėtą schemą: atsakovės, nors ir žinojo apie ieškovės norą įsigyti iš jų turtą, tačiau jį tariamai neatlygintinai perleido nesusijusiems asmenims – atsakovams, broliams M. ir G. S.; abu sandoriai buvo atliekami tos pačios Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės Daivos Sabaliauskienės; abu sandoriai atlikti beveik identišku laiku, kas rodo, kad visi asmenys galimai buvo kartu; abu sandoriai yra su akivaizdžiomis klaidomis, nes jų 2.1 papunkčiuose nurodoma: „Dovanotojas1, Dovanotojas2, Dovanotojas3, Dovanotojas4 dovanoja jiems asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausantį turtą“, t. y., nurodo, kad dovanojantys asmenys yra keturi, tačiau faktiškai prie šalių pažymėtos tik atsakovės; tariamai apdovanoti asmenys yra žinomo verslininko ir (duomenys neskelbtini) A. S. sūnūs. Ieškovės žiniomis, A. S. pats tiesiogiai ar per savo sūnus M. ir G., kaip ir ginčo atveju, jau ne pirmą kartą sudaro apsimestinius sandorius, t. y., su nepažįstamais asmenimis pasirašo notarines dovanojimo sutartis, o neoficialiai už turtą sumoka grynaisiais pinigais. Nors dovanojimo sutartyse yra nurodoma, jog dovanojama neatlygintinai, tačiau abi sutartys turi dovanojimo sutartims neįprastą daiktų įkainojimą, kas suponuoja siekį už žemės sklypus sumokėti neoficialiai grynaisiais pinigais. Visos šios faktinės aplinkybės leido ieškovei suprasti, kad atsakovai apsimestinių dovanojimo sandorių būdu tapo išvardintų žemės sklypų bendrasavininkais, taip apeidami bendraturčių pirmenybės teises pirkti.