Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarkaišnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Viringas“skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2014 m. sausio 28 d. gautas UAB „Viringas“ (toliau – pareiškėjas) skundas, paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-18 ir 2014 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-23.

Skunde paaiškina, kad su skundžiamais sprendimais gavo lydraštį, kuriame buvo nurodyta, kad mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos, nes baigėsi mokestinės nepriemokos išdėstymo terminas. Kiti argumentai ir motyvai pareiškėjui pateikti nebuvo. Pareiškėjas mano, kad sutartys nutrauktos nepagrįstai, nes VMI netinkamai pritaikė teisės normas. Mano, kad VMI negalėjo priimti skundžiamų sprendimų kol nebus išspręstas ginčas tarp pareiškėjo ir VMI, nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-5526-168/2014. Paaiškina, kad skundžiami sprendimai neatitinka Konstitucijos 5 straipsnio ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. VMI formaliai taikė teisės aktus, nesigilino į susiklosčiusią situaciją ir faktinį pagrindą. Pareiškėjas matė, kad neturės galimybių laiku įgyvendinti sutartis, todėl kreipėsi į VMI su prašymu pratęsti sutartis iki 2014 m. lapkričio 10 d., tačiau VMI, vadovaudamasi formaliais kriterijais pareiškėjo prašymus atmetė. Nesulaukus, kol bus išspręstas ginčas, sutartis nutraukė. Pareiškėjas remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintos tvarkos nuostatomis (Dėl mokestinės nepriemokos į biudžetą bei fondus mokėjimo atidėjimo tvarka). Pareiškėjas nurodytoje kitoje administracinėje byloje ginčija VMI sprendimą nepratęsti sutarčių, todėl VMI neturėjo pagrindo tas sutartis nutraukti.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvavo, apie posėdį pareiškėjas informuotas tinkamai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - atsakovas arba VMI) pateikėteismui atsiliepimą į UAB „Viringas" skundą, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka.

Paaiškina, kad VMI ir UAB „Viringas“ 2010 m. spalio 5 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (14.5)-163-219, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 20 d. sumokėti 3164130,21 Lt mokėjimo pradžią atidedant iki 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities VMI 2011 m. rugsėjo 9 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti mokestinės paskolos sutartyje nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2012 m. gruodžio 20 d. VMI 2011 m. lapkričio 3 d. gautas pareiškėjo papildomas prašymas išdėstyri 49621,00 Lt pelno mokesčio ir delspinigių mokėjimą iki 2012 m. gruodžio 20 d. VMI prašymus tenkino ir viršininkas 2011 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4709, kuriuo pakeista 2010 m. spalio 5 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (14.5)-163-219, 3164130,21 Lt mokestinės nepriemokos išdėstymo/atidėjimo laikotarpį pratęsiant iki 2012 m. gruodžio 20 d., priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4708, kuriuo 52705,82 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimas išdėstytas iki 2012 m. gruodžio 20 d.. Remiantis šiais sprendimais 2011 m. lapkričio 16 d. ir lapkričio 17 d. sudarytos mokestinės paskolos sutartys Nr. (23.24-08)-327-5366 ir Nr. (23.24-08)-327-5382.

Pareiškėjas mokestinės paskolos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir 2012 m. lapkričio 27 d. VMI pateikė prašymą pratęsti 2011 m. lapkričio 16 d. ir lapkričio 17 d. sutarčių galiojimą 1 metams išdėstant likusios mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2013 m. gruodžio 20 d. VMI pareiškėjo prašymą patenkino ir 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimais pakeitė 2010 m. spalio 5 d. ir2011 m. lapkričio 16 d. mokestinės paskolos sutartis, nepriemokos mokėjimo laikotarpį pratęsė iki 2013 m. gruodžio 20 d., dėl to sudarytos 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. vasario 11 d. mokestinės paskolos sutartys.

VMI 2013 m. gruodžio 5 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl minėtų sutarčių pratęsimo, VMI šio prašymo netenkino. Dėl to pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais ir paaiškina, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos sumokėjimo, atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (su pakeitimais, toliau – Taisyklės). Remiasi MAĮ 88 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklių 41 punktu. Mokestinės paskolos sutartyse (punktai 9) pareiškėjui buvo nurodytos sutarčių nutraukimo sąlygos. Prieš nutraukiant sutartį mokesčių mokėtojui įteikiamas laisvos formos įspėjimas. Mokesčių administratorius įspėjo pareiškėją apie netinkamai vykdomas sutartis. Nustatytu terminu pareiškėjui nepašalinus pažeidimų, sutartys buvo nutrauktos. VMI neprivalėjo atsižvelgti į priežastis dėl kurių pareiškėjas nevykdo sutarčių. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė du kartus stabilizuoti savo finansinę padėtį.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, pateikė informacinį raštą (2015 m. spalio 20 d.), kuriame nurodė, kad posėdyje nedalyvaus.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2014 m. sausio 2 d. sprendimų Nr. (23.24-08)-327-18 ir Nr. (23.24-08)-327-23, kuriais nutrauktos mokestinės paskolos sutartys, teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiuose sprendimuose nurodyta, kad jie priimti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsniu, Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atdiėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 ir remiantis Nepriemokų administravimo departamento 2014 m. sausio 2 d. išsvada Nr. (23.23-08)-326-12 dėl nepriemokų. Sprendimais nusprendžiama nutraukti 2012 m. gruodžio 17 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-6562 ir 2013 m. vasario 11 d. mokestinės pasklos sutartį Nr. (23.24-08)-327-1562.

Skundžiamų aktų sudėtine dalimi laikoma ir įžanginėse dalyse nurodyti teisės aktai bei išvada. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Sudarant mokestinės paskolos sutartis pareiškėjui buvo nurodyta, kokiu pagrindu jos gali būti nutraukiamos, t.y. pareiškėjas iš sutarčių žinojo, kad jų nevykdant jos gali būti nutraukiamos.

Atsakovo atsiliepime išvardinti visi sprendimai, kurie buvo priimti pareiškėjui prašant atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimus. Pareiškėjas neginčija, kad mokestinės paskolos sutarčių (dviejų) pratęsinėjimo eiga buvo būtent tokia, kaip nurodė atsakovas.

Tiek šios bylos, tiek bylos, kurioje buvo nagrinėtas pareiškėjo skundas dėl atsisakymo dar kartą pakeisti mokestinės paskolos sutartis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2759-171/2015), medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Viringas“ 2010 m. spalio 5 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (14.5)163-219, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 20 d. sumokėti 3 164 130,21 Lt, mokėjimo pradžią atidedant iki 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2011 m. rugsėjo 9 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti minėtoje mokestinės paskolos sutartyje nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2012 m. gruodžio 20 d. VMI 2011 m. lapkričio 3 d. gautas pareiškėjo papildomas prašymas išdėstyti 49 621,00 Lt pelno mokesčio ir su juo susijusių delspinigių mokėjimą iki 2012 m. gruodžio 20 d. VMI minėtus prašymus patenkino ir VMI viršininkas 2011 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4709, kuriuo pakeista 2010 m. spalio 5 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (14.5)-163-219, 3 164 130,21 Lt mokestinės nepriemokos išdėstymo/atidėjimo laikotarpį pratęsiant iki 2012 m. gruodžio 20 d., bei 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4708, kuriuo 52 705,82 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimas išdėstytas iki 2012 m. gruodžio 20 d. Remiantis šiais sprendimais, 2011 m. lapkričio 16 d. ir lapkričio 17 d. buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys Nr. (23.24-08)-327-5366 ir Nr. (23.24-08)327-5382.Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 27 d. VMI pateikė prašymą pratęsti 2011 m. lapkričio 16 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08)-327-5366 ir 2011 m. lapkričio 17 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08)-327-5382 galiojimą vieneriems metams, išdėstant likusios mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2013 m. gruodžio 20 d. VMI šį pareiškėjo prašymą patenkino ir VMI viršininkas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimais Nr. (23.24-08)-327-6415 ir Nr. (23.24-08)-327-64l6 pakeitė 2010 m. spalio 5 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (14.5)-163-219 ir 2011 m. lapkričio 16 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5366, sutartyse nurodytos mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį pratęsiant iki 2013 m. gruodžio 20 d. Remiantis šiais sprendimais, 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. vasario 11 d. buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys Nr. (23.24-08)-327-6562 ir Nr. (23.24-08)-327-l562. VMI 2013 m. gruodžio 5 d. gautas dar vienas pareiškėjo prašymas pratęsti 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. vasario 11 d. mokestines paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-6562 ir Nr. (23.24-08)-327-1562. VMI 2013 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-48956 informavo pareiškėją, kad nuspręsta nepratęsti mokestinės paskolos sutarčių. VMI viršininkas 2014 m. sausio 2 d. sprendimais Nr. (23.24-08)-327-18 ir Nr. (23.24-08)-327-23 nutraukė 2012 m. gruodžio 17 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-6562 ir 2013 m. vasario 11 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-6562.

Kitoje administracinėje byloje (Nr. I-2759-171/2015) 2015 m. vasario 4 d. buvo priimtas sprendimas, kuris įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 2 d. (LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinė byla Nr. eA-1918-575/2015), kurioje pareiškėjas ginčijo VMI 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-48956, t.y. ginčas toje byloje buvo dėl to, ar pagrįstai VMI nepratęsė pareiškėjui 2013 m. vasario 11 d. ir 2012 m. gruodžio 17 d. sudarytų mokestinių paskolų sutarčių iki 2014 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. LVAT 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015 įvertino pareiškėjo veiksmus, kuriais buvo siekiama vykdyti mokestines paskolos sutartis ir konstatavo, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 5 d. būtų vykdęs aktyvią veiklą ar ėmęsis kitokių veiksmų, siekdamas stabilizuoti savo finansinę būklę bei toliau plėtoti verslą. LVAT nurodė, kad, priešingai, pareiškėjo pateikti prašymai mokesčių administratoriui dėl mokestinių paskolų sudarymo bei pratęsimo patvirtina, kad pareiškėjas ekonominės veiklos iš esmės nevykdė.

Šioje byloje ginčas yra dėl minėtų mokestinės paskolos sutarčių nutraukimo. Šiuos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (toliau – Taisyklės, redakcija, galiojusi 2014 m. sausio 2 d.).Taisyklių 41 p. nustatyta, kad sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį priima vietos mokesčių administratorius. Jis gali priimti sprendimą nutraukti su mokesčių mokėtoju sudarytą mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto (restruktūrizavimo) byla. Taisyklių 43 p. nustatyta, kad vietos mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui laisvos formos įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, išskyrus kai mokestinės paskolos sutartis nutraukiama, jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto (restruktūrizavimo) byla. Įspėjime įrašoma data, iki kurios mokesčių mokėtojas turėtų įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus. Išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė mokestinės paskolos sutarčių sąlygų. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija, tik nurodo, kad buvo kažkokios priežastys ir aplinkybės, kurios trukdė pareiškėjui vykdyti sutarčių sąlygas, į kurias mokesčių administratorius privalėjo atsižvelgti, bet neatsižvelgė ir jų nevertino. Tačiau, kaip matyti iš minėtų Taisyklių nuostatų, taip pat iš bylos medžiagos, VMI neprivalo nutraukiant mokestinės paskolos sutartį įvertinti, kodėl nevykdomos jos sąlygos. Vienintelė VMI keliama sąlyga – įspėti mokesčių mokėtoją. Nustatyta, kad VMI viršininkas pasirašė ir pateikė UAB „Viringas“ du įspėjimus: 2013 m. lapkričio 7 d. Nr. (23.24-08)-327-7986 ir Nr. (23.24-08)-327-7990, kuriais įspėjo pareiškėją apie ketinimus nutraukti abi mokestinės paskolos sutartis, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėtos įspėjimuose nurodytos sumos. Tai, kad pareiškėjas teisme ginčijo sprendimą, kuriuo netenkintas jo prašymas dar kartą pratęsti sutarčių įvykdymo terminus, negalėjo būti kliūtimi priimti sprendimus nutraukti sutartis, nes to nenumato minėti teisės aktai.

Sprendimai, kurie skundžiami šioje byloje, priimti remiantis 2014 m. sausio 2 d. išvada dėl UAB Viringas mokestinės paskolos sutarčių nutraukimo Nr. (23.23-08)-326-12. Išvadoje nurodyti mokėjimai po įspėjimų įteikimo dienos ir nesumokėtos pagal mokestinės paskolos sutartis sumos, nurodyta mokestinės nepriemokos suma ir tai, kad vykdomas išieškojimas. Vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu ir Taisyklių 41 p. išvadoje siūloma nutraukti mokestinės paskolos sutartis (abi).

Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Šiuo atveju už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų sumų nepertraukiamai šio Įstatymo 96-98 straipsnių nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Mokestinės paskolos sutartis taip pat nutraukiama, jei mokesčiųmokėtojui iškeliama bankroto byla.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į teisinį ginčo reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis, todėl skundas negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Viringas“skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.