- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- eI-2759-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00132-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui S. U., atsakovės atstovei G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2013-12-11 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-48956 bei įpareigoti Inspekciją pratęsti pareiškėjai 2012-12-17 ir 2013-02-11 sudarytas mokestines paskolų sutartis iki 2014-11-10.
Paaiškino, kad ji dėl sudėtingos finansinės situacijos neturėjo galimybės laiku atsiskaityti su Inspekcija, todėl su Inspekcija sudarė sutartis, kuriose atsakovė sutiko atidėti mokestines nepriemokas iki 2013 m. gruodžio 20 d. Pareiškėja, matydama, kad negalės laiku atsiskaityti su Inspekcija pagal sutartis, 2013 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu Nr. 13/08, kad pratęstų mokestinės paskolos sutartis, tačiau Inspekcija tai daryti atsisakė. Sprendime nurodyta, kad, Inspekcijos duomenimis, pareiškėjai yra skolinga UAB (duomenys neskelbtini) kuri yra restruktūrizuojama ir jos restruktūrizavimo planas turėtų būti įgyvendintas iki 2013 m. gruodžio 30 d., o atgavus UAB (duomenys neskelbtini) paskolintas lėšas darytina išvada, kad Bendrovė neplanuoja ilgalaikės veiklos, o tai prieštarauja valstybės pagalbos principui. Sprendime kaip argumentą, kodėl atmetė pareiškėjos prašymą pratęsti sutartis, Inspekcija nurodo tai, kad Bendrovė 2011 metais pardavimų neturėjo, 2012 metais pardavimai siekė 12 352 Lt, o 2013 metais Bendrovės pajamos sudarė 8 100 Lt. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2009 m. gruodžio 1 d. Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas. Aplinkybė, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritinė, nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą.
Pareiškėjos manymu, Inspekcija netinkamai pritaikė teisės normas ir be pagrindo atmetė jos prašymą pratęsti sutartis. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl mokestinės nepriemokos į biudžetą bei fondus mokėjimo atidėjimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos į biudžetą bei fondus sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, jog, nedelsiant sumokėjus ją, mokesčio mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška ar mokesčio mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per mokesčio administratoriaus ar finansų ministro sprendime nustatytą terminą (minėto įsakymo 4 punktas). Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje, o tai akivaizdžiai paneigia Inspekcijos sprendime išdėstytą poziciją, neva mokesčių mokėtojo būklės pablogėjimas sumokėjus visą įmoką nėra pagrindas pratęsti sutartis.
Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar ją išdėstyti gali būti priimtas nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (2009-10-22 nutartis adm. byloje Nr. A442-1242/2009, 2007-06-11 nutartis adm. byloje Nr. A14-613/2007).
Pažymėjo, kad minėtame įsakyme taip pat yra nurodytos papildomos sąlygos, kurioms esant yra pagrindas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, t. y. sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą mokesčio mokėtojui, kuris jau iki prašymo pateikimo dienos turėjo didelių sunkumų atsiskaitydamas su kreditoriais (arba buvo nemokus), gali būti priimtas tik nustačius, kad per suteiktą atidėjimo terminą mokesčio mokėtojas, pasitelkęs vidinius ekonominius resursus (pavyzdžiui, pardavęs dalį turto ar panašiai), galėtų atsiskaityti su biudžetu bei fondais, arba atsirado naujų aplinkybių, kurios suteiktų galimybę stabilizuoti mokesčio mokėtojo finansinę būklę (pavyzdžiui, atsirado investuotojų arba galimybių pasinaudoti teisės norminiuose aktuose suteiktomis lengvatomis ir panašiai) (minėto įsakymo 4.1 papunktis). Anksčiau nurodytos sąlygos įgyvendinimas yra susijęs su reikalavimu kartu su prašymu pateikti dokumentus, kurie įtikintų, kad mokesčių mokėtojas turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu bei fondais (minėto įsakymo 4.2 papunktis).
Šalies argumentai
Pareiškėja, teikdama prašymą pratęsti mokestinės paskolos sutartis, pridėjo visus būtinus dokumentus, kurie įrodo, kad atidėjus mokestinę prievolę Bendrovė turės galimybes visiškai atsiskaityti su Inspekcija. Bendrovė asocijuotai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) yra suteikusi 16 000 000 Lt dydžio kreditą, kuris negrąžintas laiku. UAB (duomenys neskelbtini) yra iškelta restruktūrizavimo byla ir pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą UAB (duomenys neskelbtini) turėjo atsiskaityti su pareiškėja iki 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tačiau faktiškai to nepadarė. 2013 m. gruodžio 2 d. raštu UAB (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę, kad restruktūrizavimo planas keičiamas ir planuojama skolą grąžinti 2014 m. lapkričio 10 d. Pareiškėjos reikalavimas UAB (duomenys neskelbtini) yra užtikrintas antros eilės hipoteka, įkeisto turto vertė sudaro 21 000 000 Lt, pareiškėjos reikalavimas UAB (duomenys neskelbtini) sudaro 16 000 000 Lt, o mokestinė nepriemoka – 3 425 833,62 Lt. Pareiškėjos įsiskolinimas Inspekcijai atsirado todėl, kad UAB (duomenys neskelbtini) laiku negrąžino jai suteiktos paskolos. Atidėjus mokestinių paskolų grąžinimo terminą pagal sutartis iki 2014 m. lapkričio mėnesio ir UAB (duomenys neskelbtini) grąžinus paskolą pareiškėjai, ši turės visas galimybes atsiskaityti su Inspekcija ir išsaugoti verslą. Pažymėjo, kad nepratęsus sutarčių, Bendrovės finansinė situacija būtų kritiška – nebūtų galimybės atsiskaityti su Inspekcija ir nebūtų pakankamai apyvartinių lėšų, kad būtų galima toliau plėtoti veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjai jau buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę ir mokestinę nepriemoką sumokėti iki 2013-12-20. 2010 m. spalio 5 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (14.5)-163-219 sąlygos bendrovės prašymu buvo jau du kartus pakeistos ir atidėtas mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo / atidėjimo terminas. Be to, buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 16 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-5366, kurios sąlygos taip pat buvo pakeistos pagal Bendrovės prašymą. Pareiškėja nepasinaudojo suteikta galimybe, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nesiekia įvykdyti mokestinių prievolių per įstatymo nustatytą kuo trumpesnį terminą, todėl Inspekcija pagrįstai atsisakė dar kartą pakeisti mokestinės paskolos sutarčių sąlygas.
Pažymėjo, kad Inspekcija taip pat yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė, tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis. Atsakovė neturi jokių duomenų apie ketinimus keisti restruktūrizavimo planą, tai pažymėta ir Inspekcijos 2013 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. (23.1-08)-RNA-48965. Nei per UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 2 d. rašte nurodytą terminą, nei vėliau UAB (duomenys neskelbtini) kreditorei Inspekcijai nepateikė jokių duomenų apie numatomą restruktūrizavimo plano pakeitimą. Pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) norėdama pakeisti restruktūrizavimo planą, privalės gauti kreditorių pritarimą, o norint jį gauti reikia, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Jeigu kreditoriai mano planą esant netinkamą, gali jam nepritarti ir siūlyti teismui jo netvirtinti (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 19 straipsnio 7 punktas). Atsakovės manymu, tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ketina keisti restruktūrizavimo planą, neįrodo, nei kad planas bus pakeistas, nei kad UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai atgaus savo lėšas.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pareiškėja visais atvejais atgaus skolą iš UAB (duomenys neskelbtini) ir turės galimybę atsiskaityti su Inspekcija, nes jos reikalavimas į UAB (duomenys neskelbtini) yra užtikrintas antros eilės hipoteka. Hipotekos registro duomenimis, pareiškėjos reikalavimas UAB (duomenys neskelbtini) yra užtikrintas sutartine hipoteka (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutartiniu įkeitimu (identifikavimo Nr. 03220090005109), kuriais yra įkeista trečios eilės įkeitimu poilsio apartamentų centras (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teise. Sutartine hipoteka įkeisto turto vertė yra 21 000 000,00 Lt, tačiau, kaip jau minėta, tai yra trečios eilės įkeitimas, t. y. lėšos, gautos už įkeistą turtą, pirmiausia bus nukreipiamos pirmos ir antros eilės hipotekos kreditoriams. Pažymėjo, kad pirmos eilės hipoteka minėtas turtas yra įkeistas AB SEB bankui (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo užtikrinta 12 800 000,00 Lt prievolė. Ši sutartinė hipoteka buvo keičiama ir nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. šia sutartine hipoteka užtikrinta 61 362 000,00 Lt dydžio prievolė. Antros eilės įkeitimu poilsio apartamentų centras (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat yra įkeistas AB SEB banko naudai 5 016 000,00 Lt prievolei užtikrinti (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teise pirmos eilės įkeitimu įkeista AB SEB banko 61 362 000,00 Lt prievolei užtikrinti (sutartinio įkeitimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). AB SEB banko 53 113 631,13 Lt finansinis reikalavimas yra patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo byloje (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis). Inspekcija neturi duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų atsiskaičiusi su kreditoriumi AB SEB banku. Įvertinus tai, kad pirmos eilės hipotekos turėtojo AB SEB banko reikalavimas UAB (duomenys neskelbtini) yra didesnis nei įkeisto turto vertė, negalima teigti, kad pareiškėja visais atvejais atgaus skolą iš UAB (duomenys neskelbtini) Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad ji visais atvejais atgaus skolą iš UAB (duomenys neskelbtini) ir turės visas galimybes atsiskaityti su Inspekcija, yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji Sprendime nurodomais argumentais prieštarauja savo priimtiems ankstesniems sprendimams sudaryti mokestinės paskolos sutartis, kurias pareiškėja prašo pratęsti. Pareiškėjos nuomone, faktinė jos situacija, palyginti su ta, kuri buvo pasirašant mokestinės paskolos sutartis, yra nepasikeitusi – turi tiek pat darbuotojų, pelningumas ir veiklos pobūdis nėra pakitęs, grąžinti skolą planuojama iš tų pačių šaltinių. Skunde nurodyta, kad mokesčių administratorius skirtingai vertina susiklosčiusią situaciją ir taip pažeidžia jos teises ir teisėtus lūkesčius bei trikdo veiklą. Pareiškėja savo prašymus sudaryti mokestinės paskolos sutartis bei jas pratęsti grindė tuo, kad yra patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo planas, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) paskolos grąžinimas kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) buvo numatytas 2013 m. gruodžio mėnesį. 2013 m. gruodžio 2 d. prašyme pratęsti mokestinės paskolos sutartis pareiškėja jau nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo planas bus pakeistas. Taigi, faktinė pareiškėjos situacija, palyginti su ta, kuri buvo pasirašant mokestinės paskolos sutartis bei jas pratęsiant, yra pasikeitusi – UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė restruktūrizavimo plane numatytų veiksmų, o duomenų apie restruktūrizavimo plano pakeitimą Inspekcija neturi.
Pareiškėja 2013 m. gegužės 28 d. buvo pateikusi mokesčių administratoriui dar vieną prašymą išdėstyti 45 634 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą iki 2013 m. gruodžio 31 d. Savo prašymą Bendrovė taip pat grindė tuo, kad yra patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo planas, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) paskolos grąžinimas kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) buvo numatytas 2013 m. gruodžio mėnesį. Inspekcija šio Bendrovės prašymo netenkino, nes, įvertinus Bendrovės pateiktus duomenis, buvo padaryta išvada, kad kyla abejonių, kad Bendrovės finansinė padėtis bus stabilizuota su ja sudarius dar vieną mokestinės paskolos sutartį. Taip pat buvo atsižvelgta į jau sudarytų mokestinės paskolos sutarčių vykdymą. Pažymėjo, kad Bendrovė šio Inspekcijos sprendimo neskundė.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. spalio 5 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (14.5)163-219, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 20 d. sumokėti 3 164 130,21 Lt, mokėjimo pradžią atidedant iki 2011 m. birželio 30 d.
Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2011 m. rugsėjo 9 d. gautas Bendrovės prašymas atidėti minėtoje mokestinės paskolos sutartyje nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2012 m. gruodžio 20 d. Inspekcijoje 2011 m. lapkričio 3 d. gautas Bendrovės papildomas prašymas išdėstyti 49 621,00 Lt pelno mokesčio ir su juo susijusių delspinigių mokėjimą iki 2012 m. gruodžio 20 d.
Ginčo dalykas – Inspekcijos 2013-12-11 sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-48956 teisėtumas ir pagrįstumas. Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai atsakovė nepratęsė pareiškėjai 2013-02-11 ir 2012-12-17 sudarytų mokestinių paskolų sutarčių iki 2014-11-10.
Įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos atidėjimo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-1450/2010 nurodė, kad vien tik aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritinė, nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nes mokesčių mokėtojas taip pat privalo pateikti įrodymus, jog turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Šioje byloje teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, jog iš teismui pateiktų įrodymų buvo matyti, kad iki prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pateikimo įmonės veikla buvo nuostolinga, joje nebuvo įdarbinta samdomų darbuotojų, ji neturėjo jai priklausančio nekilnojamojo turto, turi kitų įsipareigojimų valstybės biudžetui bei privatiems kreditoriams, o pateikta informacija apie planuojamą veiklą vertintina kritiškai. Dėl šios priežasties nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pagrindė realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu egzistavimą per jo prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (2010 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-1450/2010, taip pat 2011 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje N r. A575-861/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Nors pareiškėja skunde teigia, kad jos prašymas pratęsti mokestinės paskolos sutartis atitinka visas tiek Įstatymo 88 straipsnyje, tiek Taisyklėse įtvirtintas nuostatas, tačiau byloje neįrodė realių pagrįstų galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu egzistavimo per jos prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, t. y. Bendrovė per 2011 metus pardavimų neturėjo, 2012 metais Bendrovės pardavimai sudarė 12 352 Lt, o 2013 metais Bendrovės pajamos buvo tik 8 100 Lt. Bendrovėje nuo 2009 m. gruodžio 1 d. dirba vienas darbuotojas. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ji visais atvejais atgaus skolą iš UAB (duomenys neskelbtini) ir turės galimybę atsiskaityti su Inspekcija, nes jos reikalavimas UAB (duomenys neskelbtini) yra užtikrintas hipoteka. Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėja turi kreditorinį reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo byloje, neįrodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) grąžins skolą pareiškėjai, tuo labiau kad patvirtintas restruktūrizavimo planas nebuvo tinkamai vykdomas. Teismas palaiko atsakovės poziciją, kad mokestinės paskolos sutarčių pratęsimas vien tik konstatavus, kad pareiškėja neturės pakankamai apyvartinių lėšų, kad būtų galima toliau plėtoti veiklą, pažeistų mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, nustatytus Įstatyme ir Taisyklėse. Be to, kaip jau minėta, Bendrovei jau buvo suteikta galimybė stabilizuoti savo finansinę būklę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jai nepavyko.
Pareiškėja teigia, kad Inspekcija skirtingai vertina jos situaciją ir taip pažeidžia teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių principas siejamas su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas). Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad, sudariusi mokestines paskolos sutartis, pareiškėja pagrįstai galėjo tikėtis, kad mokesčių administratorius iki mokestinės paskolos sutartyse nurodyto termino nesiims priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos, kurios sumokėjimas yra išdėstytas ar atidėtas. Šių pareiškėjos teisėtų lūkesčių mokesčių administratorius nepažeidė. Tačiau pareiškėja nepagrįstai tikisi, kad mokesčių administratorius tenkins visus jos prašymus pratęsti jau sudarytas mokestinės paskolos sutartis, nes faktinė pareiškėjos situacija, palyginti su ta, kuri buvo pasirašant mokestinės paskolos sutartis, yra pasikeitusi. Pati pareiškėja mokestinės paskolos sutartimis buvo įsipareigojusi sumokėti mokestinę nepriemoką iki 2013 m. gruodžio 20 d., tačiau šio savo įsipareigojimo neįvykdė. Taigi, Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių, negali tikėtis, kad jos bus pratęstos.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Įstatymo 88 straipsnio 6 dalį, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad Įstatymo 88 straipsnio 6 dalies nuostatos nustato tik vieną sąlygą mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti – mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymą, todėl prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis (2013 m. birželio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A442-952/2013, 2013 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A438-522/2013).
Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį. Pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, kad mokestinės nepriemokos atidėjimas suteiktų jai galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ar įvykdyti finansinę prievolę vėliau.
Taigi, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir bylos aplinkybes darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nusprendė neįgyvendinti jai suteiktos diskrecijos teisės atidėti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Inspekcijos 2013-12-11 sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-48956 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jo naikinti nėra.
Pareiškėja taip pat teismo prašo įpareigoti Inspekciją pratęsti 2013-02-11 ir 2012-12-17 sudarytas mokestines paskolų sutartis iki 2014-11-10. Kaip matyti, šis skundo reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2013-12-11 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-48956. Kadangi teismas skundo reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2013-12-11 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-48956 netenkina, negali būti tenkinamas ir reikalavimas įpareigoti Inspekciją pratęsti pareiškėjai 2013-02-11 ir 2012-12-17 sudarytas mokestines paskolų sutartis iki 2014-11-10.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.