Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), anksčiau nebaustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-03-19 administracinio nusižengimo protokolas V. V. surašytas už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Maxtransa“, įmonės kodas 303018280, registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, direktoriumi, neužtikrino, kad būtų laikomasi darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos reikalavimų, t. y. už 2018 m. sausio – spalio mėn. darbuotojams: A. K., ir V. K., išmokėjo ne mažiau kaip 400 Eur į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio. Tokiu būdu V. V. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino. Paaiškino, kad nebuvo mokėti jokie neapskaityti, ar „juodi“ pinigai. Buvo permoka 118 Eur, todėl vėliau buvo patikslinta. Paaiškino, kad atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais ir pavedimu, ir nuo to buvo mokami mokesčiai, ir visi pinigai įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Visada, kai duodavo pinigus, reikėdavo darbuotojams pasirašyti, pinigus darbuotojai gaudavo darbo vietoje.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. paaiškino, kad dirba UAB „Maxtransa“ buhaltere. Atlyginimai buvo mokami grynais pinigais arba pavedimu, pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį. Gryni pinigai buvo gaunami iš užsakovų, kurie sumokėdavo grynais arba pavedimu. Užsakovai įnešdavo ir po 2000, ir 2500 Eur, įvairiai. Grynais pinigais išmokėdavo direktorius, iš kasos paimdavo pagal kasos orderius, atsiskaitytinai, darbuotojai turėdavo pasirašyti. Viskas matydavosi avanso apyskaitose.

Institucijos, surašiusios administracinį protokolą atstovas Rimantas Gedrimas teismo posėdyje palaikė poziciją, išdėstytą protokole, nuobaudą prašė skirti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Komentuojamų taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad išmokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Iš 2019-03-18 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (27.13)FR1042-966 (toliau – operatyvaus patikrinimo pažyma) matyti, kad V. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį dėl to, kad atlikus patikrinimą UAB „Maxtransa“, įvertinus bendrovės pateiktą kasos knygą, bankinius išrašus, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius bei V. K. ir A. K. rašytinius paaiškinimus nustatė, kad direktorius V. V. V. K. ir A. K. už 2018 m. sausio – spalio mėn. išmokėjo ne mažiau kaip 400 Eur neapskaityto darbo užmokesčio ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Iš byloje esančių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių ir mokamųjų žiniaraščių bei bankinių pavedimų matyti, kad tikrinimui pateiktuose darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose ir mokomuosiuose žiniaraščiuose nurodytos sumos sutampa, išskyrus tai, kad A. K. 2018 m. rugsėjo mėnesį permokėta 80,81 Eur (priskaičiuota išmokėti 245,95 Eur, o išmokėta 326,76 Eur pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 13 už 2018 m. rugsėjo mėn.), ir V. K. 2018 m. rugsėjo mėnesį permokėta 87 Eur (priskaičiuota išmokėti 274 Eur, o išmokėta 361 Eur pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 13 už 2018 m. rugsėjo mėn.).

Iš darbo užmokesčio žiniaraščių matyti, kad A. K.: už 2018 m. sausio mėn. išmokėtas 361 Eur avansas, už 2018 m. vasario mėn. 479 Eur avansas, kurie išmokėti 2018-02-05 bankiniu pavedimu, paskirtis 2018 01 02 mėn. avansinis, suma 840 Eur; 2018 m. kovo mėn. priskaičiuota išmokėti 315,35 Eur, kurie išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 3, už 2018 m. kovo mėn.; 2018 m. balandžio mėn. priskaičiuota išmokėti 361 Eur, kurie išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 4, už 2018 m. balandžio mėn.; 2018 m. gegužės mėn. priskaičiuota išmokėti 361 Eur, kurie išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 6, už 2018 m. gegužės mėn.; 2018 m. birželio mėn. priskaičiuota išmokėti 361 Eur, kurie išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 5, už 2018 m. birželio mėn.; 2018 m. liepos mėn. priskaičiuota išmokėti 361 Eur, kurie išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 11, už 2018 m. liepos mėn.; 2018 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota išmokėti 361 Eur, iš kurių 61 Eur išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 22 už 2018 m. liepos mėn., ir 300 Eur išmokėti 2018-09-21 bankiniu pavedimu; 2018 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota išmokėti 245,95 Eur. Išmokėta 326,76 Eur pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 13 už 2018 m. rugsėjo mėn.

Iš darbo užmokesčio žiniaraščių matyti, kad V. K.: už 2018 m. sausio mėn. išmokėtas 361 Eur avansas, už 2018 m. vasario mėn. 479 Eur avansas, kurie išmokėti 2018-02-05 bankiniu pavedimu, paskirtis 2018 01 02 mėn. avansinis, suma 840 Eur; 2018 m. kovo mėn. priskaičiuota išmokėti 361 Eur, kurie išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 3, už 2018 m. kovo mėn.; 2018 m. balandžio mėn. priskaičiuota išmokėti 361 Eur, kurie išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 4, už 2018 m. balandžio mėn.; 2018 m. gegužės mėn. priskaičiuota išmokėti 361 Eur, kurie išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 7, už 2018 m. gegužės mėn.; 2018 m. birželio mėn. priskaičiuota išmokėti 361 Eur, kurie išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 9, už 2018 m. birželio mėn.; 2018 m. liepos mėn. priskaičiuota išmokėti 361 Eur, kurie išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 10, už 2018 m. liepos mėn.; 2018 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota išmokėti 361 Eur, iš kurių 11 Eur išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 22 už 2018 m. liepos mėn., ir 350 Eur išmokėti 2018-09-21 bankiniu pavedimu; 2018 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota išmokėti 274 Eur. Išmokėta 361 Eur pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 13 už 2018 m. rugsėjo mėn.; 2018 m. spalio mėn. priskaičiuota išmokėti 113,32 Eur, kurie išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 14, už 2018 m. spalio mėn.

Į bylą pateiktas A. K. paaiškinimas, rašytas FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos viršininkui, kuriame nurodyta, kad nežino, ar jam mokamas darbo užmokestis buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Nurodyta, kad su direktoriumi V. V. buvo sutarta, kad darbo užmokestis bus mokamas grynais pinigais ir bankiniu pavedimu. Nuo įdarbinimo pradžios kiekvieną mėnesį buvo išmokama darbo užmokesčio suma grynais pinigais, suma būdavo iki 360 Eur, 2018 m. rugsėjo mėn. išmokėta ne mažiau kaip 300 Eur grynais pinigais.

Į bylą taip pat pateiktas V. K. paaiškinimas, rašytas FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos viršininkui, kuriame nurodyta, kad nežino, ar jam mokamas darbo užmokestis buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Nurodyta, kad su direktoriumi V. V. buvo sutarta, kad darbo užmokestis bus mokamas grynais pinigais ir bankiniu pavedimu. Nuo įdarbinimo pradžios kiekvieną mėnesį buvo išmokama darbo užmokesčio suma grynais pinigais ir bankiniu pavedimu sudarydavo 420-450 Eur, t. y. darbo užmokestis pervedamas bankiniu pavedimu, o avansas grynais pinigais. Darbo užmokestį grynais pinigais visada išmokėdavo adresu Dulksnos g. 7, Slengių kaime, Klaipėdos rajone.

Taigi, kaip matyti iš pateiktos rašytinės medžiagos, darbuotojams buvo atlikti po du bankinius pavedimus, kitas darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais, kas iš esmės sutampa su A. K., V, K. duotais paaiškinimais, ir bendrovės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais bei mokamaisiais žiniaraščiais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. kaltės nepripažino, nurodė, kad darbo užmokestis dažniausiai buvo mokamas grynais pinigais, kas matosi ir buhalteriniuose dokumentuose, kad nebuvo mokėti jokie neapskaityti pinigai, ir nuo sumokėto darbo užmokesčio buvo mokami mokesčiai, visi pinigai įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Visada, kai duodavo pinigus, reikėdavo darbuotojams pasirašyti, pinigus darbuotojai gaudavo darbo vietoje. Liudytoja J. G. paaiškino, kad atlyginimai buvo mokami grynais pinigais arba pavedimu, pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, darbuotojai turėdavo pasirašyti.

Kaip matyti, vienintelis administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantis įrodymas yra operatyvaus patikrinimo pažyma, jokių kitų V. V. inkriminuojamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių ar „juodosios“ buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra. Nagrinėjant darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo, darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą, išmokėjimo administracinio nusižengimo bylas, kaltė turi būti įrodinėjama tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turi būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis Nr. ATP-290-166/2014). Vien ta aplinkybė, kad V. V. išmokėdavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog V. V. mokėjo į buhalterinę apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį ir padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neapskaityto UAB „Maxtransa“ buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad protokolą surašiusi institucija nepateikė duomenų, kurie neginčijamai įrodytų V. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, darytina išvada, jog jo veiksmuose nėra ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylą, V. V., traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalį, atžvilgiu, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.