Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo, suinteresuotieji asmenys V. L., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, pareiškėjo atstovas Andrej Proškin (advokatas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą informaciją, taip pat – į tai, jog esminių prieštaravimų nenustatyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 232 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, civilinę bylą nagrinėjantis teismas skyrė civilinę bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas (visiškai).

6. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė, t. y. palikėja. Po palikėjos mirties dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla taip pat nebuvo užvesta. Atitinkamai, palikėjos turtą turi teisę paveldėti jos sutuoktinis bei jų sūnus, šioje byloje esantis suinteresuotu asmeniu, nereiškiančiu atskirų reikalavimų, V. L..

7. Civilinėje byloje esančiais duomenimis, V. L. tikslingai nepretenduoja į palikimą, likusį po palikėjos mirties, bei savo atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo sutinka su šiuo pareiškėjo pareiškimu.

8. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) centrinio duomenų banko duomenimis (punktai 4.7. ir 7.7.), K. L. ir K. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė santuokos metu įgytos ir įregistruotos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalių, turto registro (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); įsigytas 2007-03-15 mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (toliau – sklypas). Be to, K. L. ir K. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė santuokos metu įgytas ir įregistruotas butas, turto registro Nr. (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); įsigytas 2007-03-15 mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (toliau – butas).

9. Sklypo dalys bei butas buvo įgyti santuokos metu, šis turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl preziumojama, kad mirties dieną palikėjai priklausė 1/2 dalis buto adresu (duomenys neskelbtini); unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini); ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalių, sklypo adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini).

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnį pareiškėjas paveldi pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis.

11. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT/kasacinio) Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

12. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą bei paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar netgi kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13. Remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, palikimas gali būti priimamas ir praleidus jo priėmimo terminą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Kaip buvo minėta aukščiau, likusį po palikėjos mirties palikimą priėmė tik pareiškėjas, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, o pareiškėjo ir palikėjos vaikas, galintis pretenduoti į palikimą sudarantį turtą, savo atsiliepime į nagrinėjamą pareiškimą sutinka su šiuo pareiškimu.

14. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat – dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.

15. Pagal CPK 446 straipsnį bylose dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Kadangi pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės mirties paveldėjo visą jos turtą, t. y. kilnojamuosius daiktus ir 1/2 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini); unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalių, sklypo adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), šis pareiškimas paduotinas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.

16. Vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas yra nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį. Nagrinėjama byla yra dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje, reikalavimus patenkinus, suteikiama teisė kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Būtent notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimus, nurodys paveldimas turto dalis (žr. LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą; Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo, K. L., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (palikėjos), palikimą, po sutuoktinės K L mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismą.