Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis S. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. 2017-07-11, apie 20.20 val., prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija – 2,50 promilės etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-07-11 mamos automobiliu ,,Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į parduotuvę ir grįžtant jį sustabdė policijos pareigūnai. Tą vakarą alkoholio nebuvo vartojęs, tačiau prieš tai dvi dienas iš eilės buvo gėręs. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Policijos pareigūnai patikrino jo girtumą alkotesteriu, po to buvo nuvežtas į ligoninę paimti kraujo mėginį. Su tyrimo rezultatais sutinka, nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą.

Laiduotoja N. G. parodė, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra jos nuosavybė. Automobilį pirko sau, nes dirba pašte ir automobilis jai yra reikalingas kaip darbo priemonė. Gyvena kartu su kaltinamuoju, savo sūnumi, veda bendrą ūkį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems parodymams patikrinti, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo J. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie tai, kad 2017-07-11 patruliuodamas kartu su vyr. patruliu M. N., apie 20.20 val., Kaune, Veiverių gatvėje, ties namu Nr. 65, pastebėjo įtartinai manevruojančią transporto priemonę „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sustabdžius automobilį, paaiškėjo, kad transporto priemonę vairavo P. G., su kuriuo bendraujant, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. P. G. alkotesteriu patikrinus blaivumą, buvo nustatytas 2,63 promilės girtumas. Po to P. G. buvo pristatytas į KMUK, kur sutiko duoti kraują alkoholio kiekio nustatymui (b. l. 11).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas ir nufotografuotas automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus P. G. (b. l. 5-7).

Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis, automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2017-03-03 įregistruotas N. G. vardu (b. l. 15).

VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija nustatyta, jog automobilio „Opel Astra“, 1995 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė – 450 Eur (b. l. 16).

Alkotesterio parodymais P. G. 2017-07-11 20.28 val. nustatytas 2,68 promilės girtumas (b. l. 19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 714/2017(01) nustatyta, kad P. G. kraujyje mažiausia koncentracija 2,50 promilių etilo alkoholio (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas P. G. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad P. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2017-07-11, apie 20.20 val., vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,50 promilių etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas atlikus kraujo tyrimą, vairavimo faktą patvirtina teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo J. T. parodymai. P. G. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie P. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

P. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu gautas kaltinamojo motinos N. G. prašymas perduoti sūnų P. G. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant N. G. prašymui perduoti P. G. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. P. G. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik vieną kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis registruotas Darbo biržoje, iš to darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja N. G. yra kaltinamojo motina, gyvena kartu, su sūnumi ja sieja stiprus ryšys, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką. N. G. neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba AB ,,Lietuvos paštas“, teigiamai charakterizuojama darbdavio. N. G. paaiškino teismui, kad sūnus suprato savo veiksmų neteisėtumą, labai gailisi taip pasielgęs, supranta tokio elgesio pasekmes. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad P. G. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja N. G. gauna minimalų darbo užmokestį, todėl atsižvelgiant į laiduotojos šeimos finansinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsnyje siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Prokuroras siūlė uždrausti kaltinamajam vairuoti kelių eismo transporto priemones maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui – trejiems metams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad P. G. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (viršijo leistiną greitį) buvo baustas vieną kartą, nuobauda nebegaliojanti, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraudžiama trumpesniam terminui – dvejus metus.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Prokuroras siūlė P. G. skirti ir BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje nustatyta, kad P. G. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis yra įregistruotas N. G. vardu. Byloje nustatyta, kad N. G. yra kaltinamojo P. G. motina. Iš N. G. parodymų nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso jai, automobiliu daugiau naudojasi ji, automobilis jai reikalingas kaip darbo priemonė, sūnus automobiliu naudojasi rečiau. Taigi, šiuo atveju nusikaltimo padarymo priemonė (automobilis) priklauso kitam, o ne nusikaltimą padariusiam asmeniui. Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Prokuroras, prašydamas kaltinamajam skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, prašė konfiskuoti VšĮ ,,Emprekis“ pateiktą 1995 metų gamybos automobilio „Opel Astra“ vidutinę rinkos vertę – 450 eurų (su PVM). Teismas pažymi, kad laiduotoja N. G. teisiamajame posėdyje paaiškino automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijusi už 100 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad N. G. yra kaltinamojo motina ir suinteresuota kuo palankesne bylos baigti jos sūnui, teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino automobilio vertės, remiasi VšĮ ,,Emprekis“ pateikta vidutine tokio automobilio rinkos verte.

Prokuroras prašė kaltinamajam P. G. paskirti ir trečią baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą, numatytą BK 71 straipsnyje. Teismas, atsižvelgdamas į aukštesniojo teismo formuojamą teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2017-06-30 nutartis Nr. 1A-448-593/2017), sprendžia, jog skirti tokią baudžiamojo poveikio priemonę netikslinga, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.

Ikiteisminio tyrimo metu P. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nutraukus baudžiamąją bylą, kardomoji priemonė naikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

P. G., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

P. G. perduoti laiduotojos N. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, P. G. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones:

-konfiskuoti automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 450 eurų.

P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.

Išaiškinti P. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.