Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ramunei Švedaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Ramunės Švedaitės (toliau – Policijos departamentas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas Policijos departamento prašymas (teikimas) dėl ekstradicijos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš nuteistojo S. R. Policijos departamento naudai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi Policijos departamento prašymą (teikimą) dėl ekstradicijos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš nuteistojo S. R. Policijos naudai atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nuteistojo S. R. ekstradicijos išlaidos atsirado jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir jau įsiteisėjus S. R. atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, t.y. jau nuosprendžio vykdymo procese, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., šios išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo S. R..

Skunde argumentuojama, kad paties nuteistojo sąmoningais veiksmais nulemtos išlaidos, būtinos teismo skirtos sankcijos įgyvendinimui, patenka į proceso išlaidų sąvoką BPK 103 str. 6 p. taikymo prasme. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką ekstradicijos išlaidos kaip proceso išlaidos priteisiamos iš nuteistųjų tais atvejais, kai šios išlaidos atsiranda dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų - pasislėpus po įtarimo pareiškimo, pažeidus kardomąsias priemones ir pan., ir nepriteisiamos tik tais atvejais, kai jos atsiranda ne dėl sąmoningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų.

Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje taikydamas BPK 103 str., nepagrįstai susiaurino BPK 103 str. 6 p. turinį bei proceso išlaidų sampratą, nurodydamas, kad ekstradicijos išlaidos, atsiradusios po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir jau įsiteisėjus nuteistojo atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, t.y. jau nuosprendžio vykdymo procese, nepatenka į BPK 103 str. 6 p. taikymo sritį. Policijos departamento atstovės nuomone, proceso išlaidos, BPK taikymo prasme, apima ne tik išlaidas, patirtas iki nuosprendžio priėmimo, bet taip pat ir išlaidas, patirtas nuosprendžio vykdymo procese, kadangi pagal BPK vykstančiame baudžiamajame procese išskirtinos tokios įprastinės proceso stadijos: ikiteisminio tyrimo, bylų procesas pirmosios instancijos teisme, apeliacinis procesas, nuosprendžių ir nutarčių vykdymas, kasacinis procesas. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kas lėmė ekstradicijos išlaidų atsiradimą nuosprendžio vykdymo procese - paties nuteistojo sąmoningi veiksmai ar ne. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis, negrįždamas iš užsienio prokuroro leidimo nustatytu laiku, nesilaikė kardomosios priemonės sąlygų. Bylos medžiagoje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių nuteistojo nurodomas objektyvias nesugrįžimo laiku priežastis, susijusias su liga ir gydymu, taip pat nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo nurodomą aplinkybę, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos buvo informuotos apie nuteistojo ligą ir gydymą užsienyje. Pažymėjo, kad nuteistasis negrįžo iš užsienio į Lietuvą iki prokuroro leistos 2015 m. sausio 11 d. ir tokiu būdu pažeidė kardomosios priemonės sąlygas dar iki Vietnamo teisėsaugos institucijų veiksmų pražios (t. y. iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, kuomet iš nuteistojo buvo atimtas pasas). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nuteistasis, negrįždamas iš užsienio prokuroro leidimo nustatytu laiku, greičiausiai siekė išvengti jam tenkančios BPK 346 str. numatytos pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė BPK 361 str., šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas apima iš esmės skirtingas situacijas, kurias turi identifikuoti teismas, priimdamas sprendimą dėl proceso išlaidų nustatymo ir paskirstymo. BPK 361 str. 2 d. numatoma, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų, jei klausimas nėra išspręstas teismo nuosprendžiu, vadinasi ši dalis taikoma klausimams, atsirandantiems iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio paskelbimo, tuo tarpu BPK 361 str. 3 d. numatoma, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl klausimų, atsirandančių po teismo nuosprendžio priėmimo dėl to, kad pasikeičia aplinkybės iki nuosprendžio įvykdymo, vadinasi ši dalis taikoma klausimams, atsirandantiems nuo įsiteisėjusio nuosprendžio priėmimo iki jo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo sąmoningi veiksmai, nulėmę atsiradusias ekstradicijos išlaidas, patenka į BPK 361 str. 3 d., o ne į BPK 361 str. 2 d., todėl teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą.

Atsiliepime nuteistasis nurodė, kad skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė, jog išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats įtariamasis ar kaltinamasis. Tačiau BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas turi nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas priimdamas nuosprendį.

Nuteistasis nesutinka su Policijos departamento teiginiais, kad jis nesilaikė jam skirtos kardomosios priemonės sąlygų. Priešingai negu nurodo Policijos departamentas, teismas padarė teisingas išvadas, atitinkančias BPK 103 str. 6 p. nuostatas. Teismas pagrįstai nepripažino ekstradicijos išlaidų proceso išlaidomis ir BPK 103 str. pažeidimo nepadarė. Pažymėjo, kad jis iš Lietuvos Respublikos išvyko dar iki teismo nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo bei gavęs Lietuvos generalinės prokuratūros prokuroro D.Baraniūno 2014-12-08 leidimą išvykti. Tai reiškia, kad, išvykdamas į užsienį, jis baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė. Jokios jam skirtos kardomosios priemonės ar nuosprendžio nevykdymo pažeidimo nepadarė, nė vieno teismo posėdžio nepraleido.

S. R. taip pat nesutinka su skundo teiginiais, kad jis, negrįždamas iš užsienio prokuroro nustatytu laiku, nesilaikė kardomosios priemonės sąlygų. Pažymėjo, kad laiku sugrįžti į Lietuvą sutrukdė jo liga, apie kurią prokuroras D.Baraniūnas buvo informuotas 2015-02-12, 2015-04-24 pranešimais bei 2015-04-28 prašymu dėl dokumentų prijungimo prie medžiagos. Minėti dokumentai buvo pateikti su jo atsiliepimu apylinkės teismui. Jis ketino laiku atvykti į Lietuvą, tačiau dėl staiga pablogėjusios sveikatos to padaryti negalėjo. Per visą laikotarpį iki suėmimo Vietname ir ekstradicijos į Lietuvą jis buvo kelis kartus hospitalizuotas Bankoko Pattayos ligoninėje. Jo gydymo plane nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015-02-15 iki 2015-04-15 pacientui rekomenduojama vengti ilgų skrydžių. Todėl laikydamasis gydytojų rekomendacijų, jis liko Bankoke, kur toliau buvo tęsiamas jo gydymas laikotarpiu nuo 2015-02-15 iki 2015-04-07. Nurodė, kad per visą tą laikotarpį iki jo sulaikymo, jokių procesinių dokumentų, nurodymų ar pranešimų apie jo būtinumą atvykti, jis iš Lietuvos teisėsaugos institucijų negavo.

Motyvuojamoji dalis

Policijos departamento skundas tenkinamas.

Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties, teismas konstatavo, kad, priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį S. R. atžvilgiu (2014-12-30), teismas nuosprendyje jokių procesinių išlaidų, tame tarpe, susijusių su ekstradicija, klausimų nesprendė ir nenagrinėjo, kadangi jokių proceso išlaidų byloje nebuvo, jokių prašymų teismui dėl proceso išlaidų pareikšta nebuvo. Nuteistojo S. R. ekstradicijos išlaidos atsirado jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir jau įsiteisėjus S. R. atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, t.y. jau nuosprendžio vykdymo procese, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, remiantis BPK 105 str. 1 d., šios išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo S. R..

Nesutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaidos, atsiradusios po nuosprendžio priėmimo jo vykdymo metu, pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas negali būti pripažintos proceso išlaidomis. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje išlaidos BPK taikymo prasme gali susidaryti ne tik iki nuosprendžio priėmimo, bet taip pat ir nuosprendžio vykdymo procese, kuris pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas yra viena iš baudžiamojo proceso stadijų. Kadangi nagrinėjamu atveju Policijos departamentas turėjo išlaidas dėl S. R. ekstradicijos, vykdant įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2014-12-30 nuosprendį, suprantama, kad šių išlaidų, nagrinėjant baudžiamąją bylą, dar nebuvo ir teismas, priimdamas nuosprendį, dėl jų negalėjo pasisakyti. Todėl tokiu atveju klausimas dėl vėliau atsiradusių ir susijusių su teismo nuosprendžio vykdymu išlaidų pripažinimo baudžiamojo proceso išlaidomis klausimas nagrinėjamas BPK 361 str. - 362 str. nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad pagal BPK 361 str. 3 d., inter alia, teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo.

Taigi, skundą nagrinėjantis teismas laiko pagrįstu Policijos departamento skundo argumentą, kad išlaidų, atsiradusių laikotarpiu nuo įsiteisėjusio nuosprendžio priėmimo iki jo įvykdymo, pripažinimo proceso išlaidomis klausimas nagrinėjamas pagal BPK 361 str. 3 d. BPK 362 str. nustatyta tvarka.

Sprendžiant išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimą, būtina nustatyti, ar išlaidos atsirado dėl sąmoningų nuteistojo neteisėtų veiksmų, nulėmusių išlaidų atsiradimą, ar išlaidos atsirado dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių priežasčių. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Policijos departamento dėl S. R. ekstradicijos patirtos išlaidos atsirado dėl sąmoningo S. R. vengimo vykdyti teismo nuosprendį, ar S. R. dėl svarbios priežasties negalėjo vykdyti teismo nuosprendžio, dėl kurios Policijos departamento patirtos ekstradicijos išlaidos iš nuteistojo negalėtų būti priteisiamos.

Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos tuo laikotarpiu, kai Vilniaus apygardos teismas 2014-12-30 priėmė S. R. atžvilgiu nuosprendį ir paskyrė laisvės atėmimo 2 metų 6 mėn. bausmę, nurodęs ją atlikti pataisos namuose, FNTT prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje S. R. atžvilgiu taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.06-1-11011-13, kurį kontroliavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D.Baraniūnas. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ekstradicijos išlaidų, pargabenant nuteistąjį, priteisimo klausimas sietinas su įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, vykdymu, o ikiteisminio tyrimo Nr.06-1-11011-13 medžiagos duomenys šiuo atveju aktualūs tiek, kiek jie patvirtina arba paneigia S. R. išvykimo iš Lietuvos aplinkybes.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, prokuroras Dainius Baraniūnas tenkino S. R. gynėjo advokato A.Baranskio 2014-12-05 prašymą ir leido S. R. išvykti iš Lietuvos laikotarpiu nuo 2014-12-19 iki 2015-01-11 į Latviją, Italiją, Ispaniją, Bulgariją, Rumuniją, Turkiją, Malaiziją ir Singapūrą (b.l. 65).

Vilniaus apygardos teismo 2014-12-30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1/2014 S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tokiu būdu, po šio nuosprendžio priėmimo nuteistasis S. R. turėjo grįžti į Lietuvą atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro D.Baraniūno 2015-02-14 rašto (b.l. 68) matyti, kad prokuroras buvo informuotas, jog S. R. negali grįžti į Lietuvą nustatytu laiku ir prašo kelionės terminą pratęsti iki 2015-02-12 Iš šio rašto galima spręsti, jog prokuroras buvo informuotas, kad S. R. dėl objektyvių priežasčių į Lietuvą negali grįžti iki 2015-01-11.

2015-02-12 d. S. R. gynėjas advokatas A.Baranskis informavo prokurorą, kad S. R. dėl ligos negali grįžti į Lietuvą, nes atsidūrė ligoninėje (b.l. 61).

2015-04-24 d. S. R. gynėjas advokatas A.Baranskis informavo prokurorą, kad S. R. dėl objektyvių priežasčių negalėjo grįžti į Lietuvą - laikotarpiu nuo 2015-02-15 iki 2015-04-15 d. jis sirgo ir gydėsi Bankoko Pattaya ligoninėje bei jam buvo rekomenduojama vengti skydžių (b.l. 60). Kaip matyti iš 2015-04-28 d. S. R. gynėjo advokato A.Baranskio prašymo prokurorui, gynėjas, pakartotinai nurodydamas prokurorui S. R. ligos laikotarpius ir aplinkybes, patvirtino, kad, laikydamasis gydytojų rekomendacijų, S. R. liko Bankoke ir tęsia gydymą, o taip pat pateikė jo sveikatos sutrikimus patvirtinančius dokumentus (b.l.63-64) (pastaba – skundą nagrinėjančiam teismui minėti sveikatos sutrikimus patvirtinantys dokumentai nepateikti ir apie juose nurodytus laikotarpius sprendžiama iš advokato raštuose pateiktos informacijos).

Gi, kaip matyti iš S. R. atsiliepime į Policijos departamento prašymą (b.l. 27-30) nurodytų aplinkybių, jis, skrisdamas iš Turkijos į Singapūrą, dėl per ilgo skrydžio, lėktuvui nusileidus Bankoke (Tailande), dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi į medikus ir laikotarpiu nuo 2015-02-15 iki 2015-04-07 gydėsi Tailande (Bankoke) Pattayos ligoninėje. 2015-04-07 tolimesniam gydymui jis išvyko į Vietnamą. Būdamas Vietname, 2015-07-07 S. R. telefonu buvo informuotas, kad niekur neišvyktų iš šalies, nes bus sulaikytas Lietuvos teisėsaugos institucijų (Interpolo). Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras būtų buvęs informuotas apie S. R. išvykimą į Vietnamą ir davęs tam sutikimą, priešingai, 2014 m. balandžio 28 d. advokato A.Baranskio raštu jam pateikta informacija, kad S. R. lieka Bankoke.

Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad S. R. teisėtai 2014-12-19 išvyko iš Lietuvos Respublikos ir iki 2015-04-15 negrįžo į Lietuvą dėl pateisinamų priežasčių, prokurorą informavęs, jog iki 2015-01-11 negali grįžti į Lietuvą dėl objektyvių priežasčių ir prašęs pratęsti leidimą negrįžti iki 2015-02-12, vėliau nuo 2015-02-12 iki 2015-04-07 jis gydėsi Tailande ir pagal gydytojų rekomendacijas laikotarpiu nuo 2015-02-15 iki 2015-04-15 turėjo vengti ilgų skrydžių. Tačiau S. R. 2015-04-07 išvyko į Vietnamą, neturėdamas prokuroro leidimo vykti į šią šalį (prokuroro leidimas išvykti duotas į Latviją, Italiją, Ispaniją, Bulgariją, Rumuniją, Turkiją, Malaiziją ir Singapūrą) bei Lietuvos teisėsaugos pareigūnų neinformavo apie savo išvykimą iš Tailando į Vietnamą, kas vertintina kaip sąmoningi nuteisto realia laisvės atėmimo bausme asmens veiksmai, siekiant išvengti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo bei ikiteisminiame tyrime jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas.

Laikotarpiu nuo 2015-04-15 iki 2015-07-07 (kada, kaip jis pats teigia, Vietname buvo informuotas, jog neišvyktų iš šalies, nes bus sulaikytas Lietuvos teisėsaugos institucijų (Interpolo)), S. R. turėjo galimybę grįžti į Lietuvą. Jokių duomenų, kodėl minėtu laikotarpiu S. R. negrįžo į Lietuvą ir prokuroro neinformavo, kad išvyksta į Vietnamą, nepateikta. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad S. R. be jokios pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2015-04-15 iki 2015-07-07 negrįžo į Lietuvą, Vietnamo Socialistinėje Respublikoje buvo, neturėdamas prokuroro leidimo ir esant jo atžvilgiu įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui. Todėl Lietuvos teisėsaugos pareigūnai pagrįstai paskelbė nuteistojo paiešką ir ėmėsi veiksmų dėl S. R., kaip vengusio teismo nuosprendžiu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, pargabenimo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Policijos departamento turėtos išlaidos, susijusios su S. R. ekstradicija (dokumentais patvirtintos išlaidos policijos pareigūnų vizoms, kelionei, dienpinigiams, apgyvendinimui ir nuteistojo kelionei) buvo būtinosios ir pripažintinos įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo proceso išlaidomis. Nuteistojo S. R. atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad jis nuo 2015-07-07 nebegalėjo grįžti į Lietuvą, nes Vietnamo teisėsaugos institucijų buvo informuotas, jog neišvyktų iš šalies, bei kad 2016-01-21 jis buvo sulaikytas Vietnamo teisėsaugos institucijų ir buvo laikomas iki 2016-08-18, aukščiau paminėtų aplinkybių dėl ekstradicijos būtinumo nepaneigia.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Policijos departamento patirtos išlaidos iš viso sudarė 9 405,28 Eur, o būtent: 330,19 Eur Policijos departamento LKPB pareigūno L. Č. komandiruotės į Vietnamą išlaidos, 150,38 Eur Vilniaus apskrities VPK pareigūno A. J. komandiruotės į Vietnamą išlaidos, 160,71 Eur išlaidos policijos pareigūnų Vietnamo vizoms, 180 Eur pareigūnų gyvenamojo ploto nuomos Vietname išlaidos, 8584 Eur lėktuvo bilietų pirkimo išlaidos. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šios išlaidos, kaip proceso išlaidos, yra realios, pagrįstos pateiktais rašytinais įrodymais, todėl bendra išlaidų suma priteistina iš nuteistojo S. R. Policijos departamento naudai.

Nuteistasis S. R. atsiliepime taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei ekstradicijos išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis, su suma jis sutinka iš dalies 3121,28 Eur dalyje, nesutinka su lėktuvo bilietams išleista suma, kadangi, nuteistojo nuomone, pareigūnai apie jo sulaikymą žinojo, iki planuojamų skrydžių likus daugiau nei pusei metų, todėl galėjo ir privalėjo suplanuoti kelionę bei nusipirkti (rezervuoti) bilietus anksčiau ir taip sutaupyti valstybės lėšas.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokie nuteistojo argumentai nesudaro pagrindo mažinti Policijos departamento realiai patirtą ir jo naudai iš nuteistojo priteistiną procesinių išlaidų sumą iki 3121,28 Eur. Pažymėtina, kad, nuteistajam negrįžus į Lietuvą, o teisėsaugos institucijoms nežinant nuteistojo S. R. buvimo vietos, buvo paskelbta jo paieška. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnai apie nuteistojo sulaikymą Vietnamo Socialistinėje Respublikoje žinojo daugiau nei prieš pusę metų iki jo ekstradicijos, nepatvirtina, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos turėjo pagrindą iš anksto imtis priemonių ir planuoti skrydžius į Vietnamą. Pagal nustatytą tvarką atitinkamos Vietnamo Socialistinės Respublikos teisėsaugos institucijos sprendė klausimą dėl leidimo nuteistąjį S. R. grąžinti į Lietuvą išdavimo. Kaip matyti iš paties nuteistojo atsiliepimo, Vietnamo Socialistinėje Respublikoje teismo posėdis dėl jo ekstradicijos įvyko 2016-07-20 ir tik po šios datos, esant atitinkamam sprendimui, Lietuvos teisėsaugos institucijos galėjo imtis veiksmų dėl S. R. parsivežimo į Lietuvą. PVM sąskaitos-faktūros Serija DLT 146804 (b.l. 21) duomenimis, S. R. į Lietuvą parskraidintas 2016-08-17/18, todėl matyti, jog nuo Vietnamo Socialistinės Respublikos teismo sprendimo išduoti S. R. Lietuvai ir jo realaus parskraidinimo praėjo nepilnas mėnuo. Tai rodo, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos, gavusios leidimą parskraidinti nuteistąjį į Lietuvą, savo pareigas vykdė operatyviai ir, praėjus protingam, atsižvelgiant į atstumą ir kelionės sudėtingumą- trumpesniam nei mėnesio po Vietnamo teismo sprendimo terminui, pargabeno nuteistąjį į Lietuvą. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos negalėjo iš anksto planuoti skrydžio į Vietnamą, todėl lėktuvo bilietai buvo įsigyti už atitinkamu laikotarpiu siūlomų skrydžių bilietų kainas. Todėl nėra jokio pagrindo šioje dalyje mažinti prašomą priteisti proceso išlaidų sumą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad Policijos departamento prašymas pripažinti dėl S. R. ekstradicijos Policijos departamento patirtas išlaidas proceso išlaidomis yra pagrįstas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis, kuria atmestas Policijos departamento prašymas, naikintina ir Policijos departamentui iš nuteistojo S. R. priteistina 9405,28 Eur proceso išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 361 str. 3 d., 362 str., 364 str. 8 d. 2 p.,

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patenkinti Policijos departamento prašymą bei pripažinti dėl nuteistojo S. R. ekstradicijos Policijos departamento patirtas 9405,28 (devynių tūkstančių keturių šimtų penkių eurų ir dvidešimt aštuonių centų) dydžio išlaidas proceso išlaidomis bei priteisti šią sumą iš S. R., gim. 1966-01-01, Policijos departamento naudai (atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT04 7044 0600 0782 1039 AB SEB banke).

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.