Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K., psichologe J. V.,

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), našlys, dirba (duomenys neskelbtini) komunalinių paslaugų mokykla (duomenys neskelbtini) skyriuje profesijos mokytoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos bauidžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2020 metų gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: ranka apdraskė E. Š. veidą.

A. J. laikotarpiu nuo 2020 metų gegužės mėnesio iki 2022 metų vasario mėnesio, tiksliau nesustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: diržu sudavė vieną smūgį E. Š. į tiksliau nenustatytą kūno vietą.

2022 metų vasario mėnesį, tiksliau nesustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. J. mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: rankos kumščiu vieną kartą sudavė E. Š. į veidą.

Teisiamajame posėdyje A. J. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 3 dalį (trijų nusikalstamų veikų veikų pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį). A. J. paaiškino, kad nukentėjęs E. Š. yra buvusios žmonos O. J. sūnus. Sutuoktinė O. J. mirė 2023 m. spalio 22 d. Sutuoktinė O. turėjo sūnų E. ir dukrą G. (iš pirmosios santuokos) ir pas juos buvo du vaikai ( bendri vaikai) 7 ir 8 metų. E. iki „Covido“ gyveno jų šeimoje, pastarasis būdavo ir pas tėvą (L. Š.). Jo santuoka su O. truko nuo 2015 metų. A. J. teigimu jis nedraskė veido E. , nebent netyčia apdraskė skirdamas vaikus, gal netyčia apdraskė. Šeimos gyvenamoji vieta yra adresu - (duomenys neskelbtini). Gegužės mėnesį pas juos gyveno E.. 2020 metais E. buvo gal 10 metų. E. santykiai su kitais vaikais buvo normalūs. A. J. teigimu, jis (A. J.) buvo griežtesnis, kad tvarka būtų. Jis vaikų neskirstydavo, t. y. neskirstydavo savo vaikų ir Š. vaikų. Pasakė, kad devintą valandą miegoti, tai ir reikėjo eiti miegoti. Žaidimo metu, susimušimo metu galėjo skirti vaikus, galėjo netyčia sukelti skausmą E..

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateikto kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminiame tyrime 2023 m. gegužės 11 d. buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kuriame fiksuotose nuotraukose matyti vaiko sužalojimai. Nuotrauka fotografuota 2020 m. gegužės 25 d. Atidarius informacijos langą matomas užrašas „2020 m. gegužės 25 d. 20:33“. Toliau apžiūrint galerijos langą, stebimos dvi vaiko nuotraukos, kurios fotografuotos 2022 m. vasario 11 d., atidarius galerijos langą stebimas užrašas „2022 m. vasario 11 d. 12:34“ (2 t., b. l. 36-37, 38, 39, fotolentelė Nr. 1, b. l. 40-42, 43).

Ikiteisminiame tyrime pas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis M. J. parodė, kad kartu gyvena E., A., mama, tėtis. Su E. kartais pasimuša, kad jis neina į lauką ir žaidžia telefonu. Su tėčiu nesipyksta. Kai ką nors padaro ne taip, tai tėtis rėkia ir sako padėti. Kai tėtis pyksta nieko nedaro. Tėtis su E. nebuvo susipykę. E. pas juos dvi savaites neatvažiuoja. E. atvažiuoja savaitgaliais. Jis nematė, kad tėtis būtų susipykęs su E.. Tėčio ir A. santykiai geri. Tėtis pyksta kai ima jo telefoną, tada tėtis liepia padėti. Nebuvo taip, kad susipykus su tėčiu pradėtų verkti. A. nematė verkiančios, E. nematė verkiančio. Tėtis jam su tapke, diržu nėra sudavęs. Tėtis namuose alkoholio nevartoja. Su mama kalbėjosi prieš čia ateinant („Ar prašė mama ką nors sakyti ar nesakyti“ – atsakė „kitas klausimas“). Su A. iš baimės už lovos nesislėpė. Močiutei nepasakojo, kad tėtis būtų jį užgavęs su šlepete. Tėtis su šlepete nebuvo jo užgavęs. Jis niekam nėra pasakojęs, kad tėtis būtų jam sudavęs kuo nors. Tėtis jam sudavė, kai jam buvo keturi metai. Tai buvo bute ir niekas nematė. Kiek kartų sudavė nežino. Žymių nebuvo likę (1 t., b. l. 131-132).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos ikiteisminiame tyrime apklausta nepilnametė A. J. parodė, kad jai šešeri metai. Ji sutinka duoti parodymus, pažada sakyti tiesą. Gyvena kartu su tėčiu, mama, M.. Su M. sutaria blogai. Su tėčiu sutaria gerai. Tėtis su M. sutaria gerai. Kai M. daro taip, kad tėčiui nepatinka, tėtis bara. E. kartais pas juos atvažiuoja. Kai jis atvažiuoja, jie žaidžia. E. su tėčiu nebuvo susipykęs. E. verkiančio nematė. Ji nežino kas yra alkoholis. Nebuvo taip, kad iš baimės su broliu bėgo slėptis. Apie tėčio pabarimus niekam nepasakojo. Yra pasakojusi tetoms iš VTAS. Toms tetoms sakė tiesą. Ką pasakojo tetoms kalbėti nenori. Ji nematė M. verkiančio. Po tėčio barimo nematė verkiančio M. (1 t., b. l. 140-141).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja O. J. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su vyru A. J. susituokė 2015 metais. Čia yra jos antra santuoka. Pirmoje santuokoje buvo susituokusi su L. Š.. Su juo turi du vaikus: G. Š., gim. (duomenys neskelbtini)m., bei E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Su dabartiniu vyru A. turi du vaikus: M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jos dukra G. iš pirmos santuokos šiuo metu yra studentė ir gyvena (duomenys neskelbtini), ten ji gyvena apie dvejus metus, o prieš tai du metus gyveno (duomenys neskelbtini). Kitas sūnus E. jau kokie 3 metai kaip gyvena su tėčiu L. pas jį namuose. Jis visada tiek anksčiau, tiek ir dabar pas ją atvažiuoja savaitgaliais, per šventes ar per atostogas. Kartais pabūna keletą dienų ir tada grįžta namo. Be to E. pas ją į darbą tris kartus į savaitę ateina po pamokų pabūti, kol galės grįžti namo. Jos vyras A. su E. bendrauja, tačiau jų santykiai nėra labai šilti. Jos vyras A. yra griežtas ir tiek E., tiek savo vaikus bardavo ir bara, jei šie neklauso ar nevykdo pareigų. Atsimena, kad prieš kokius gal 4 metus buvo toks atvejis, kad E. dar gyveno pas ją, jo veidas buvo apdraskytas, tačiau tada atsimena, kad jam išdykaujant su jos kitu sūnumi M., šis jam buvo apdraskęs veidą. Tačiau šio atvejo ji pati nematė, jai tik dukra G. pasakojo. Taip pat pat prieš kokius metus dar buvo toks atvejis, kada sūnus E. atėjo pas ją su dešinėje akies pusėje tokiu kaip paraudimu ir pasakė, kad jis su jos vyru A. apsistumdė, tačiau daugiau nieko nesakė, jis tuo metu neverkė. Ten kažkas prieš tai buvo tarp E. ir kito sūnaus M., jie ten abu kažko nepasidalijo, nes prieš tai ji būdama kitame kambaryje girdėjo, kaip jie ten abu triukšmauja ir kažko nepasidalina vienas su kitu. Ji dar jiems šūktelėjo, kad jie baigtų triukšmauti. E. daugiau dėl to paraudimo jai nieko nesakė, tik kad apsistumdė su A.. Ji E. uždėjo ledo ant tos paraudusios vietos. Po to paklausė pas vyrą A., kas čia buvo, jis pasakė, kad jis išskyrė M. su E. ir kad jokio smurto prieš E. jis nenaudojo. Taip pat nori pasakyti, kad su jos dukra G. jos dabartinis vyras A. visą laiką sutaria gerai, padeda jai moksluose ir pan. Jis jokio smurto niekada nėra naudojęs nei prieš G., nei prieš E.. Be to ji niekada nėra mačiusi, kad vyras A. naudotų smurtą prieš jos vaikus iš pirmos santuokos. Jokių necenzūrinių žodžių E. ar G. atžvilgiu ji nėra girdėjusi, kad jis naudotų ar kaip kitaip juos vadintų ar pravardžiuotų, tik kartais jos vyras A. mėgsta nusikeikti. Su vyru iš pirmos santuokos bei jo mama V. Š. ji sutaria normaliai, tiek, kiek reikia bendrauti dėl bendrų vaikų reikalų. Jokių kažkokių piktumų jos vienas ant kito neturi, buvęs vyras L. pats ir atveža vaikus iki jos ir pasiima juos arba kartais tai daro dabartinis vyras A. (2 t., b. l. 11-12, 13,14).

2023 m. rugsėjo 8 d. papildomai ikiteisminiame tyrime apklausta O. J. atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį - sutuoktinį A. J. (2 t., b. l. 16-17).

Nors kaltinamasis A. J. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje neigė kaltę dėk jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagal LR BK 140 straiosnio 3 dalyje (trijų nusikalatamų veikų padarymo), t.y. fizinio skaumso mažamečiam, nukentėjusiajam E. Š. sukėlimo (2020 m. gegužės mėnesį, nenustatytu laiku; 2022 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku; 2020 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku), tačiau šios jo padarytos nusikalstamos veikos yra pilnai įrodytos E. Š. duotu parodymu ikiteisminiame tyrime pas ikityeisminio tyrimo teisėją, teisiamajme posėdyje, jo įstatyminio atstovo L. Š. bei liudytojų V. Š., D. V. (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialistės) duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurto matyti, kad ikiteisminiame tyrime V. Š. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (2 t., b. l. 33, 34, 35); kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad tyrime buvo apžiūrėtos nuotraukos (2 nuotraukos), kuriuose matyti vaiko (E. Š.) sužalojimai (2 t.., b. l. 36-43) ir kita bylos rašytine medžiaga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kadangi nusikalstama veika padaroma artimo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016, 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-489/2017, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms, kad A. J. 2020 metų gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: ranka apdraskė E. Š. veidą. A. J. laikotarpiu nuo 2020 metų gegužės mėnesio iki 2022 metų vasario mėnesio, tiksliau nesustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: diržu sudavė vieną smūgį E. Š. į tiksliau nenustatytą kūno vietą.

2022 metų vasario mėnesį, tiksliau nesustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. J. mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: rankos kumščiu vieną kartą sudavė E. Š. į veidą.

Nors kaltinamasis A. J. neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį ( trys nusikalstamos veikos) padarymo nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu (nusikaltamų veikų padarymo metu E. buvo mažametis), jo kaltė yra įrodyta byloje aukščiau aptartų surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nustatyta, kad E. Š. yra O. J. sūnus iš pirmosios santuokos, kuris yra gimęs (duomenys neskelbtini). O. J. mirė 2023 m. spalio 22 d. Lietuvoje mažametis yra asmuo, nesulaukęs 14 metų amžiaus. 2022 metais E. Š. buvo 13 metų amžiaus, o bylos duomenimis nustatyta, kad jo atžvilgiu kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio (tikliau nenustatytu laiku) iki 2022 m. vasario mėnesio (tiksliau nenustatytu laiku).

Iš nukentėjusiojo E. Š. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme, duotų liudytojų D. V., V. Š., parodymų matyti, kad nukentėjusysis (tuo metu mažametis) E. Š. neabejotinai jautė fizinį skausmą, nes kaltinamasis 2020 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, ranka apdraskė jam veidą; laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio, tikslus laikas nenustatytas, kaltinamasis diržu sudavė E. Š. diržu vieną smūgį į tiksliau nenustatytą kūno vietą; 2022 m. vasario mėnesį, tikliau nenustatytu laiku kaltinamasis sudavė E. Š. rankos kumščiu vieną kartą į veidą.

Tai leidžia pripažinti įrodytu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir savo veiksmais sukėlė BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius – fizinį skausmą mažamečiam nukentėjusiajam E. Š..

Aukščiau pateikti argumentai nustatytų bylos aplinkybių kontekste leidžia spręsti, kad kaltinamojo A. J. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui asmeniui požymiai, todėl jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (3 epizoduose prieš E. Š.).

Skirdamas bausmes kaltinamajam A. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikos stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamasis A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b.l. 86-88, 91-97), dirba, per vienerius metus nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 98-99), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių (2 t., b. l. 103).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam A. J. skirtinos už padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (3 epizoduose) numatytos bausmės baudos (BK 47 straipsnio 1.2 dalys, 3 dalies 2 punktas). Už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. yra našlys, dirba, augina du nepilnamečius vaikus, todėl už padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 140 straipsnio 3 dalyje (3 epizoduose)) jam skirtinos minimalaus dydžio baudos – 50 MGL (2500 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD (3 vnt.), kuriuose yra įrašai vaikų apklausų, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini ir saugotini bylos medžiagoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2020 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku) ir paskirti bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika padaryta nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku) ir paskirti bausmę - 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2022 m. vasario mėnesį, tikliau nenustatytu laiku) ir paskirti bausmę - 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių subendrinimą, ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti A. J. per 12 (dvylika ) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jos pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 219) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22, 23 straipsniai).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD (3 vnt.), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini ir saugotini bylos medžiagoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).