- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- 1-540-753/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16601-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K., psichologe J. V.,
uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), našlys, dirba (duomenys neskelbtini) komunalinių paslaugų mokykla (duomenys neskelbtini) skyriuje profesijos mokytoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos bauidžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. 2020 metų gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: ranka apdraskė E. Š. veidą.
A. J. laikotarpiu nuo 2020 metų gegužės mėnesio iki 2022 metų vasario mėnesio, tiksliau nesustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: diržu sudavė vieną smūgį E. Š. į tiksliau nenustatytą kūno vietą.
2022 metų vasario mėnesį, tiksliau nesustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. J. mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: rankos kumščiu vieną kartą sudavė E. Š. į veidą.
Teisiamajame posėdyje A. J. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 3 dalį (trijų nusikalstamų veikų veikų pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį). A. J. paaiškino, kad nukentėjęs E. Š. yra buvusios žmonos O. J. sūnus. Sutuoktinė O. J. mirė 2023 m. spalio 22 d. Sutuoktinė O. turėjo sūnų E. ir dukrą G. (iš pirmosios santuokos) ir pas juos buvo du vaikai ( bendri vaikai) 7 ir 8 metų. E. iki „Covido“ gyveno jų šeimoje, pastarasis būdavo ir pas tėvą (L. Š.). Jo santuoka su O. truko nuo 2015 metų. A. J. teigimu jis nedraskė veido E. , nebent netyčia apdraskė skirdamas vaikus, gal netyčia apdraskė. Šeimos gyvenamoji vieta yra adresu - (duomenys neskelbtini). Gegužės mėnesį pas juos gyveno E.. 2020 metais E. buvo gal 10 metų. E. santykiai su kitais vaikais buvo normalūs. A. J. teigimu, jis (A. J.) buvo griežtesnis, kad tvarka būtų. Jis vaikų neskirstydavo, t. y. neskirstydavo savo vaikų ir Š. vaikų. Pasakė, kad devintą valandą miegoti, tai ir reikėjo eiti miegoti. Žaidimo metu, susimušimo metu galėjo skirti vaikus, galėjo netyčia sukelti skausmą E..
Kaltinamojo A. J. parodymu, pas juos šeimoje viskas buvo gerai. Iš Š. pusės buvo apkalbos, ką vaikas (E. Š.) pasakojo ikiteisminiame tyrime, tai - didžiausios nesąmonės, tai visiškas melas. Nevartojo jis jokio smurto prieš vaikus. Nežino, ar pas juos vykdavo policija, nežino šito dalyko. Tuo momentu turėjo buldogą. Tai gal ir šuo apdraskė E.. Dabar šuns nėra namuose. Pas mamą atvažiuodavo vaikas (E. Š.), sveikas išvažiuodavo.
Kaltinamojo A. J. parodymu, nesa vartojęs diržo ir nesudavė smūgio E.. Kai atvažiuodavo, E. kambaryje su vaikais telefonais žaisdavo, televizorių žiūrėdavo, valgydavo, išvažiuodavo jie kažkur tai į pramogas. Jis netasimena tokio atvejo, kad su diržu suduotų. 2022 m. vasario mėnesį nesudavė E. į veidą. E. viską darydavo, kad išskirtų jį su žmona ir, kad mama pas tėvelį grįžtų, visus 10 metų ( 2 t., b. l. 146-147).
2023 m. lapkričio 21 d. teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusiojo E. Š. įstatyminis atstovas – L. Š. parodė, kad apytiksliai prie 10 metų išsiskyrė su O.. Pastaroji (O.) buvo sudariusi santuoką su A. J.. Jie turėjo du vaikus. Du vaikai buvo ir pas juos su O., tai E. ir G.. Po skyrybų buvo nuspręsta teismo nutartimi, kad vaikai gyvens pas mamą. Vaikai kažkiek laiko gyveno su mama, nepasakys kiek laiko. Iš pradžių dukra G. parėjo gyventi pas jį prieš maždaug prie 5 metus, skaičiuojant nuo 2023 metų. E. dar pabuvo su mama kurį laiką, kai prasidėjo „Covid“, atėjo pas jį gyventi, t. y. atėjo dėl mokslų, kompiuteris yra ir ramiau namie. E. pasakė, kad „neskriausk A., nes ką tau padarys, tą ir man padarys“. Jis (L. Š.) buvo nuskriaudęs A., kai vyko skyrybos, susimušė. E. grįžo iš motinos ir nieko nepasakojo. Buvo iškviestos vaikų teisės ir pas jį atvyko. Nežino kas iškvietė vaiko tesies. Vaikų teisės kreipėsi dėl to, kad O. gavo anoniminį pranešimą. Atvykus vaiko teisių atstovei, močiutė parodė nuotrauką kur E. virš akies mėlynė ir apdraskytas vokas. E. pasakojo, kad apdraskė šuo. E. išsipasakojo močiutei (L. Š. mamai) po kelių mėnesių, kad jį apdraskė A.. Jis (L. Š.) nelabai aiškinosi, kodėl apdraskė. E. jam nieko nepasakodavo. E. jam (L. Š.) buvo pasakęs, kad mama prašė nepasakoti, kas vyksta jų šeimoje. Jis pats su E. apie šiuos įvykius nešnekėjo, nenorėjo jam priminti. Močiutės ir E. santykiai yra geri. Su buvusia žmona O. jis (L. Š.) nelabai bendravo. Kas vyko toje šeimoje, jis nebandė gilintis. E. yra daugiau uždaras. Jo ir O. skyrybų priežastis – tarnybinis romanas.
L. Š. parodymu, per šią vasarą mama E. gal kartą ar du paskambino, bendravo telefonu. E. mokėsi mokykloje (duomenys neskelbtini), o mama dirbo profesinėje mokykloje, tai jis nueidavo pas mamą. Dukra irgi bendraudavo su mama, dažniau nuvažiuodavo pas ją. Kalbų lygyje jis girdėjo, kad E. neleisdavo bendrauti su motina. Jo mama (V. Š.) yra dirbusi buhaltere, nesuvaikėjusi, nėra tokia, kad nusišnekėtų ir nesąmonių prisigalvotų. Jis (L. Š.) nedarė jokių iniciatyvų apkalboms.Tikrai iš jo pusės nebuvo kažkokių neprotingų kvietinėjimų policijos vieni kitiems, jo mama taip pat į tai besikišo (2 t., b. l. 147-148).
2024 m. sausio 8 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. J.. Nuo 2019 m. sausio mėnesio ji dirba vyresniąja specialiste Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone. 2023 m. balandžio 25 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas apie J. šeimą. Tarnyba reaguodama į pranešimą, vyko į šeimą ir vertino situaciją. Pranešimas buvo dėl galimo smurto prieš vaikus. Buvo susisiekta su šeima, susitarta dėl atvykimo, buvo nuvykta į šeimą, bendrauta su vaikais ir vaikų atstovais ir vertinta vaikų situacija. Šeimą sudarė vaikų tėtis A. J., mama ir du vaikai, trečias vaikas gyveno kitoje šeimoje su vaiko tėčiu, E. Š., tai buvo ir į tą šeimą vykta ir ten bendrauta ir to vaiko situacija vertinta buvo. Bendraujant su vaikais, vaikai išsakė savo nuomonę dėl galimo smurto ir dėl to buvo kreiptasi į policiją, kad būtų ištirtas tas galimas smurtas prieš vaikus. Į policiją buvo kreiptasi dėl M. J. ir dėl E. Š.. Tuo metu M. buvo apie 8 metus, o E. 13-14 metų. Jos parodymai yra užrašyti aplinkybių patikslinimo medžiagoje, kažko dabar tiksliai neatsimins. Jia teko bendrauti su A. J. ir O. J., tai irgi yra užfiksuota jos parodymuose.
Liudytojos D. V. parodymu, bendravimo su vaikais metu, M. pasakojo, kad „tėtis kartais pabara, muša su diržu, gavo dešimt kartų per „subinę“, dar su tapke davė per „subinę“, kad nemoku lietuvių kalbos, kai mušė su diržu verkė, skaudėjo, gavo diržu dar bute, o su tapke name. Tėčiui nepatinka E., nes jo veidas spuoguotas ir jo šukuosena nepatinka. Kartais E. atvažiuoja su G., buvo šeštadienį atvažiavę, neliko miegoti, norėjo, kad liktų. Vieną kartą matė, kai tėtis davė E. su tapke per „subinę“, tėtis dar davė E. su kumščiu (parodė kaip davė) į akį koridoriuje, tada jie drebėjo, neprisimena už ką davė, tai jau šiame name, E. verkė, ėjo su mama į vonią prisidėti ledo.“ Tai čia taip vaikas pasakojo bendravimo su ja metu. Šios liudytojos D. V. parodymu, E. pasakojo, kad pas mamą gyventi nenori dėl patėvio, jam ten tiesiog nepatinka. Kai jis gyveno tuose namuose, patėvis jį aprėkdavo, paklausus, ar patėvis yra prieš jį smurtavęs, E. nuleidžia akis, ilgai tyli ir pasako „gal kokį kartą, neprisimenu“, matėsi, kad vaikas nenori apie tai kalbėti. E. teigimu su mama jis sutaria gerai, būna, kad po pamokų nueina pas mamą į darbą, mama dirba (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje, netoli jo mokyklos, ten nuėjęs jis su mama pasikalba, mama jam duoda pinigų, būna, kad duoda 10 eurų. E. konkrečiai neįvardijo to. Liudytojos D. V. parodymu, su visais vaikais buvo bendrauta atskirai, nedalyvaujant tėvams. Tiesą vaikai pasakojo, jai toks susidarė įspūdis. Susidarė įspūdis, kad vaikai kalba nuoširdžiai. Su E. močiute ji bendravo. Tuo metu jai nesusidarė įspūdis, kad vaikai būtų įtakoti, juos apklausiant.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsinus liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b.l. 5-8), liudytoja patvirtino šiuos parodymus (2 t., b. l. 170).
2024 m. sausio 8 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. Š. parodė, kad kaltinamąjį A. J. pažįsta iš matymo. Jos sūnus – L.. L. su O. buvo sudarę santuoką ir turėjo du vaikus. E. ir G. yra jos anūkai. Ji ( O.) išėjo ir greitai pas ją atsikraustė šitas žmogus (A. J.). Išsiskyrė vėliau, bet ji ( O.) išėjo anksčiau. Ji ( O.) išeidama pasiėmė vaikus E. ir G.. G. pas juos atėjo gyventi kažkur prieš 7-8 metus, E. atėjo pas juos gyventi prieš 4 metus. Liudytojos V. Š. parodymu, G. paskambino verkdama, klausė ar priimsi, sakė, kad negali ten gyventi. Ji pastarajai pasakė, kad niekada jai neatsakysim, pasakė, kad su tėčiu kalbėtų ir ją priėmė. E. liko pas mamą. Iš pradžių, kai jie neturėjo vaikų, gal juos (E., G.) ir labiau mylėjo, o kai atsirado pas juos vaikai (pas O. ir A.), šitie pasidarė nereikalingi. G. nepasakojo dėl ko atėjo gyventi. Kai G. atėjo gyventi pas juos, su O. ji (V. Š.) nekalbėjo, paliko spręsti šį klausimą L.. Apie vaikus šnekėdavo su L. ir O.. Jis pati su O. nedaug, bet pabendraudavo. Kalbėdavo apie vaikus, kaip jiems sekasi. E. kai pradėjo eiti į pradinę mokyklą, jis buvo traumuotas, tiesiog neišbūdavo per pamokas. Jeigu mokytoja pikčiau ką pasakydavo, jis griūdavo po suolu. Jį (E.) vedžiojo pas psichologą. Nežino kokios priežastys tokio elgesio, į kitą šeimą nelysi. Ji (V. Š.) buvo nuėjusi aš pas tą mokytoją vieną kartą pakalbėti. Nuo karantino E. liko gyventi pas juos. Paskutiniais metais kiekvieną penktadienį tėvas pasiimdavo E. iš O., o sekmadienį vakare nuveždavo. O paskui, kai karantinas (Pandemija) buvo, tai kai atvažiavo E., taip ir liko. E. sakė, kad nenori pas mamą važiuoti gyventi, priežasčių neaiškino. Jis nekalbėdavo apie patėvį, jis būdavo prigrasintas. Jis, kai atvažiuodavo dar anksčiau pabūti pusė dienos nereaguodavo į nieką, jis kažką tai mąstydavo, tik paskui pradėdavo bėgioti, žaisti ir ateidavo laikas greitai važiuoti namo. Vaikas buvo prigrasintas, kad nieko nepasakotų. Klausi E., jis nenori kalbėti, pasako netyčia, kad smurtauja patėvis, prieš jį ir prieš tuos mažesnius vaikus, o E. likdavo kaltas. Ji (V. Š.) jų (O. ir A.) gyvenime nedalyvavo. Iš žmonių nuogirdų mano, kad pas juos nieko gero nebuvo, nes O. ateidavo į darbą su mėlynėmis ir apspardyta. Ji pati pykčio neturėjo ant O., kad ji paliko jos sūnų. Ji išvažiavo neatsisveikinusi, kvatodama, paliko visas šiukšles, sakė, kad atvažiuos ir sutvarkys, bet ji paskui atvažiavo gal po kokių keturių metų jos (V. Š.) atsiprašyti.
V. Š. parodymu, ji fotografavo savo anūką, vienas atvejais gal 2019 m. buvo, o kitas atvejis 2022 metais. Kad smurtaudavo, ji žinojo, bet guzo pakaušyje nenufotografuosi. Vieną kartą parvažiavo E. perdrėkstu veidu. Paklausė kodėl perdrėkstas veidas, E. pasakė, kad patėvis jam grėbė už akių ir perbrėžė. Nesakė dėl kokios priežasties. Iš karto E. pasakė, kad katinas, bet paskui pasakė kas. Nuotrauką ji darė su telefonu. O antrą kartą E. buvo mėlynė akyje, neatsimena kurioje akyje. Tai ji pamatė penktadienį. E. pasakė, kad patėvis trenkė į veidą. Vaikas nenorėjo sakyti, jis būdavo prigrasytas, kad neatimtų tų kitų vaikų. Mama (O.) prašydavo, kad nieko nesakytų. Ji nufotografavo su telefonu, pagalvojo, kad gal kada prireiks. Ji parodė nuotraukas sūnui L.. Pastarasis (L.) sakė gerai, kad nufotografavai, bet jie nesikreipė į institucijas.
Pagarsinus liudytojos V. Š. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 29), liudytoja patvirtino šiuos parodymus. Patikslino, kad G. anksčiau nei 2018 metais atėjo pas juos gyventi (2 t., b. l. 170-171).
2024 m. kovo 20 d. teisiamajame posėdyje (apklausų kambaryje), apklaustas nukentėjęs nepilnametis E. Š., parodė, kad patėvis - A. J.. Jis (E.) gyvenu su tėčiu ir močiute. Nelabai prisimena kiek jam metų buvo, kai apsigyveno pas tėtį, po ketvirtos ar po penktos klasės apsigyveno, o dabar yra 8 klasėje. Anksčiau jis gyveno su mama ir patėviu (duomenys neskelbtini). Jam nepatiko gyventi (duomenys neskelbtini). Daug priežasčių buvo. Su patėviu pykdavosi. Turėjo nesutarimų su patėviu. Rėkdavo patėvis, mušdavo. Diržu mušdavo, su kumščiu į akį jam trenkė. Kažkur apie penkis kartus jį mušė patėvis. Kaip su diržu mušė senokai buvo, nelabai atsimena, tuomet jam buvo kokių 10 metų, mušė, nes negerai tualetą nuleisdavo. Mama bandė ginti, o patėvis su diržu trenkė keletą kartų, tai buvo salione, trenkė su diržu jam į šonus. Su diržu sudavė tą dieną porą kartų, skaudėjo jam, žymių nebuvo. Patėvis, kai trenkė jam su diržu, buvo piktas. Patėvis buvo blaivus. Jis (E.) supranta ką reiškia blaivus. Mama matė kai pastarasis trenkė jam diržu. Neprisimena ar daugiau mušė jį su diržu. Nežino iš kur diržas atsirado ir kieno jis buvo. Kai trenkė su kumščiu jam akį, galėjo būti 12 metų. Visa tai vyko bute, salione. Dėl jo patėvis su mama susipyko. Neatsimena ką patėvis jam sakė. Nukentėjusysis E. Š. parodė, kad patėvis jam trenkė po kaire akimi. Parodė, kad patėvis trenkė su kumščiu, po to blogai matė, nosis pradėjo kraujuoti, jautė skausmą, skaudėjo gal 30 minučių. Nežino, ar buvo likę žymių, nelabai žiūrėjo į veidrodį. Vieną kartą iš rankos telefoną patėvis atėmė ir apdraskė ranką. Apie tai, kad patėvis trenkė jam su diržu ir kumščiu, jis niekam nepasakojo. Močiutė apie tai galėjo žinoti iš sesės G.. G. su mama kalbėdavo. Tėtis (L. Š.) apie tai, kad jam trenkė sužinojo iš G.. G., tėčiui, močiutei jis nepasakojo, kad jį mušė. Kai buvo kumščiu trenkta į akį, mama jam uždėjo ledo. Niekas akies nefotografavo.
Nors kaltinamasis A. J. neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį (3 epizoduose), tačiau jo kaltė padarius šias tris inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį (3 epizoduose) yra pilnai įrodytos nukentėjusiojo E. Š. duotais padodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme, dalyvaujant apklausoje psichologei J. V. (atskirame apkausos kambaryje) ir salėje dalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K., taip pat jo kaltė įrodyta liudytojų D. V., V. Š. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, bylos rašytine medžiaga.
2023 m. gegužės 30 d. apklaustas ikiteisminiame tyrime A. J. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad su sutuoktine O. J. ir jų mažamečiais vaikais M. J. ir A. J. gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena nuo 2022 m. birželio mėnesio. Prieš tai gyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė turi du vaikus iš pirmos santuokos G. Š. ir E. Š.. Jis tiksliai neprisimena, bet per karantiną E. gyveno pas savo tėvą, pas juos pastarasis atvažiuodavo taip pat pabūti. Jis neprisimena kada tas buvo, bet pamena tokį įvykį, kai E. su M. pas juos bute žaidė su šautuvais, dūko, žaidė ir susipyko. Jie abu susikibo. Jis atėjęs išskyrė juos. Jis galėjo E. žandą apdraskyti juos skirdamas, bet tyčia jam žando apdraskyti tikrai nenorėjo. Jis niekada E. jokių smūgių nesudavė, prieš jį jokio fizinio smurto nenaudojo. Kadangi jis dirba statybų ir staliaus profesijos mokytoju, todėl dažnai keičia drabužius ir vis išsiveria iš kelnių diržą. Tas diržas mėtosi kambaryje, tai jis prie vaikų kartais pasakydavo ir su tuo diržu į lovos kraštą suduodavo, bet savo sūnui M. su diržu niekada nesudavė. Buvo kažkada, kada neprisimena M. kažką aiškino dėl jo netinkamo elgesio ir pasiėmęs guminį „kroksą“, kuris yra lengvas aiškindamas šalia jo pamojavo ir galbūt kažkur jam palietė, bet tikrai nesudavė. Vaikams fizinio skausmo sukelti nenorėjo, jeigu sukėlė, tai tikrai netyčia (2 t., b. l. 57-58, 59, 60).
Ikiteisminiame tyrime 2023 m. birželio 12 d. apklaustas įtariamuoju, įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį A. J. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškinop, kad yra davęs išsamius parodymus pirminėje apklausoje, jų laikosi ir papildomai pasakyti neturi ką (2 t., b. l. 63, 64,65).
Apklaustas 2023 m. rugsėjo 8 d. įtariamuoju A. J. kalties nepripažino. Paaiškino, kad 2022 metų vasaros pradžios jie su O. ir savo bendrais vaikais gyveno nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini)s, kur lankydavosi ir O. sūnus iš pirmos santuokos E. Š.. Prasidėjus „Covid“ karantinui E. apsigyveno pas savo tėtį L. Š., kur gyvena ir šiuo metu. Įtarime nurodytų nusikaltimų mažamečio E. Š. atžvilgiu jis nepadarė, ir to nekomentuos. Pirminėje savo apklausoje įtariamuoju jis pasakė viską ką norėjo ir papildyti daugiau nieko nenori ir neturi. Atsiprašyti E. jis neturi už ką ir nei su juo, nei su jo tėčiu taikytis neketina. Jei jį pripažins kaltu, tai jis geriau susimokės baudą (2 t., b. l. 71, 72,73).
Iš byloje esančio 2023 m. rugsėjo 15 d. įtariamojo A. J. įtariamojo apklausos protokolo (įtariant padarius nusikalstamas veikas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį (3 epizoduose)) matyti, kad jis neigė kaltę. Parodymus davė pirminėse apklausose ir papildymui nieko pasakyti neturi ir nenori (2 t., b. l. 79,80).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminiame tyrime apklaustas pas ikiteisminio tyrimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją nepilnametis E. Š. (apklausa vyko 2023 m. birželio 29 d. vaizdo konferencijos būdu) parodė, kad jam 13 metų. Žino, dėl ko atvyko, žino apie ką kalbės apie, kalbės apie patėvį A. J.. Psižadėjo sakyti tiesą. Su A. santykiai yra ne labai geri. Kai jis nuvykdavo pas mamą, A. supykdavo kartais ant jo, A. parėkdavo ir kartais trenkdavo. Vieną kartą, neatsimena tiksliai kada, A. ant jo supyko, nes jis garsiai juokėsi, jis jį aprėkė, mama ir brolis buvo parduotuvėje tuo metu, jis papasakojo broliui, o jis papasakojo mamai. A. jam trenkė į akį su kumščiu, į jo dešinę akį jam trenkė, jam skaudėjo, pradėjo kraujas iš nosies bėgti. Šį įvykį matė mama ir brolis. Mama jam davė rankšluostį, jis su mama nuėjo į tualetą ir jam uždėjo ledo, buvo jam sunku su akimi matyi, vėliau jam atsistatė regėjimas, visiškai atsistatė jam regėjimas. Nelabai atsimena ar buvo mėlynė, gal ir galėjo matyti kas nors mėlynę. Nelabai pasakojo apie tai kam nors. Nelabai patinka jam apie tokius dalykus pasakoti, neprisimena ar kas nors prašė jo to nepasakoti. Tai buvo dėl to, kad jis garsiai juokėsi, jis daugiau nieko neprisimena, bet lygtais daug seniau, kai jis nuėjo į tualetą nenuvalė tualeto unitazo, tai jam trenkė diržu, tai buvo seniai, neatsimena koks diržas buvo. Tada jam trenkė keletą kartų, tai vyko kambaryje salone, tai matė mama ir jį gynė. Nuo diržo žymių nežino ar buvo, bet jam skaudėjo. Kiek prisimena, tai vieną kartą jis tada jam trenkė. Niekam apie tai nepasakojo. Dar tada jis buvo mažas ir dar tada jis gyveno pas mamą. Su kitais vaikais A. kartais aprėkdavo juos, kai brolis su sese kažką negero padaro, kambarių nesitvarko, tada A. aprėkia, trenkia tada, o su kuo trenkia ji jau neprisimena, jis nežino ar trenkė, bet gal trenkė. A. trenkė, bet neprisimena kuriam vaikui. Jam jis yra davęs kumščiu į akį, jam iš nosies bėgo kraujas ir dar jam trenkė su diržu, tokius kartus jis prisimena. Jis pas juos buvo prieš kokį mėnesį. Nelabai jis su A. sutardavo. A. yra gana nervuotas. Su mama jo santykiai tokie, kad jie kartais pykstasi. Prisimena jam nulūžęs telefonas ir su telefonu jam įdrėskė į ranką, jis tyčia paėmė ir su nulūžusiu kampu, paėmė iš jo rankų telefoną, nes jis jį laikė, o jis jį paėmė ir jam įdrėskė. Kai akis jam buvo sužalota tuo metu jis jau gyveno pas savo tėtį. Tai buvo 2021-2022 metais, adreso jis neprisimena,tai jis tada buvo bute, neatsimena adreso, tai buvo (duomenys neskelbtini). Jam buvo mėlynė, jis neprisimena ar per atostogas, bet jam atrodo, kad tada jam buvo savaitė atostogų. Gal ir ėjo į mokyklą, bet jis jau neprisimena. Ar patėvis buvo blaivus nežino, bet jis kartais vartoja alkoholį, nežino, bet gal kelis kartus per mėnesį jis vartoja alkoholį. G. sesei nėra sakęs, ji nematė mėlynės. Paskutinį kartą bendravo su motina vakar, ji jam paskambino, pasikalbėjo, ji turbūt žinojo, kad jis vyksta į apklausą (1 t., b.l. 88-89).
Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja D. V. (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialistė) parodė, kad šių metų balandžio 25 d. skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas (Nr. 4VT-827) apie galimą smurtą ir girtuokliavimą pil. O. ir A. J., gyv. adresu (duomenys neskelbtini) šeimoje, kurioje auga ir nepilnamečiai vaikai. Pranešimas gautas dar ir dėl to, kad A. J. smurtavo prieš O. J. vaikus iš pirmos santuokos t.y. būtent prieš nepilnametį E. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu gyvenančią šiuo metu jau pilnametę G. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) m. Gavusi šį pareiškimą, ji 2023 m. balandžio 26 d. bendravo su pačiu E. Š., kuri labai nenoriai pasakė, kad patėvis, t.y. A. J. jam labai nepatinka, kad ant jo rėkia ir pan. Paklausė, ar prieš jį patėvis kada nors smurtavo, E. atsakė, kad gal ir buvo taip, kad kokį kartą patėvis gal ir yra smurtavęs, bet jis nelabai prisimena. Be to, tai buvo senai, jis nenori grįžti pas mamą vien dėl patėvio. Daugiau E. nieko nepasakojo apie patėvį. Taip pat buvo kalbėta su E. močiute V. Š., gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini), kuri papasakojo, kad E. Š. jau kokie 3 metai kaip gyvena su ja ir savo tėčiu L. Š.. Maždaug kokiais 2020 m., kaip pasakojo V. Š., E. iš motinos namų grįžo apdraskytu veidu, paklausus kas atsitiko, E. pasakė, kad neva veidą jam apdraskė patėvis A.. Taip pat, kaip pasakojo močiutė, 2022 m. E. iš motinos namų grįžo su paraudimu - mėlyne dešinėje akies srityje, ant voko. E. nenoriai papasakojo, kad patėvis A. jam trenkė ir neva moteris turi išsisaugojusi nuotraukas su vaiko sužalojimu. Taip pat ji bendravo ir su L. Š. – E. tėčiu. Jis paaiškino, kad apie prieš jo sūnų E. galimai naudojamą smurtą, jis nieko nežino, jam apie tai tik papasakojo jo motina V. Š.. Jis bandė susisiekti su buvusią žmona O., tačiau ši su juo nebendravo ir nieko jam nepasakojo. 2023 m. balandžio 27 d. bendraujant su M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), M. papasakojo, kad tėtis A. jį muša su diržu, kad jis yra gavęs maždaug apie 10 kartų, dar tėtis su tapke jam yra davęs per užpakalį, kad šis nemoka lietuvių kalbos jau tada kai jie gyveno dabartiniame name. Be to, kai davė su diržu, M. pasakojo, kad verkė ir skaudėjo. M. pasakojo, kad jo tėčiui nepatinka E., nes jo veidas spuoguotas ir šukuosena nepatinka jo. Be to, pasak M., pas juos kartais atvažiuoja E. ir vieną kartą jis matė, kaip jo tėtis E. davė su tapke per užpakalį ir dar davė su kumščiu į akį koridoriuje. Tada E. verkė ir su mama ėjo į vonią užsidėti ledo. Jai bendraujant su pačiu A. J., jis paaiškino, kad kartais vartoja alkoholį, jį vartoja saikingai. Pats jis yra dirbantis. Teigė, kad vaikų nei savo, nei E. jis nemuša ir nemušė kada nors anksčiau. Kaip pagąsdinimo priemonę, jis pasikabinęs laiko diržą ir pasako, kad paims tapkę. Su kita žmonos dukra iš pirmos santuokos G., sutaria labai gerai, jai padeda. O apie E. jis nelabai norėjo kalbėtis, pasakė, kad kai pas juos atvažiuoja E., jis nuolat žaidžia su telefonu arba sėdi prie kompiuterio ir kad su juo nėra labai ką kalbėtis. Minėjo, kad jis kartais paprašo vaikų, kad šie padėtų jam prie ūkio darbų lauke. Kartais už atliktus darbus jis duoda jiems smulkių pinigų. Daugiau jis nieko ir nepasakojo. Jai apsilankius tiek vienoje, tiek kitoje šeimoje, buvo supildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos poreikį šeimai, kreiptąsi į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo šeimai. Atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja jau yra paskirta (2 t., b. l. 5-6, 7, 8).
Apklausta ikiteisminiame tyrime liudytoja V. Š. parodė, kad ji yra E. Š. ir G. Š. močiutė. Jos abu anūkai gyvena savo tėvo L. Š. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu gyvena ir ji. G. pas juos gyvena maždaug nuo 2018 m. Nuo 2020 m. E. pradėjo gyventi pas juos. Anūkai anksčiau gyveno pas mamą O. J., kuri gyvena su antru vyru A. J. ir dviem jų bendrais mažamečiais vaikais – M. ir A.. E. nenorėjo gyventi mamos namuose, todėl per karantiną atvažiavo pas juos ir liko. Jis retkarčiais nuvažiuoja pas mamą, kai pakviečia mama arba jis nuvažiuoja su sese G.. Jis (E.) minėjo, kad jam gyventi pas mamą nepatinka, nes jo ir patėvio A. santykiai buvo įtempti. 2020 m. gegužės mėnesį, dienos tikslios nežino, jos anūkas E. grįžo iš mamos namų. Ji pamatė, kad jo žandas apdraskytas. Ji paklausė pas E., kas jam apdraskė žandą, jis pasakė, kad katinas, bet ji nepatikėjo ir gražiai jo klausinėjo Tuomet E. jai pasakė, kad jam už veido griebė jo patėvis A. J., dėl ko jis jai nesakė. Po kelių dienų ji nufotografavo vaiko žandą. Ji niekam nepranešė, nes E. prašė niekam nesakyti, nes jis prigąsdintas, kad bus pranešta vaikų teisėm ir bus atimti visi vaikai. Kas jam tai pasakė, ji nežino. 2022 m. vasario mėnesį dienos neprisimena, jos anūkas E. buvo pas mamą namuose. Kai anūkas grįžo namo, nieko jai nepasakojo, bet po kelių dienų ji pamatė mėlynę ant jo akies. Ji vėl pas jį klausė kas atsitiko, bet pastarasis nenorėjo jai sakyti. Ji gražiai klausė E. ir jis pasakė, kad A. trenkė kumščiu jam į akį. Paklausus dėl kokios priežasties jam trenkė, jis nepasakė. Ji vėlgi nufotografavo mėlynę. Niekam nepranešė, nes E. vėl jos prašė, kad niekam nesakytų. Šiuos vaiko sužalojimus matė ir L., bet ir jo E. prašė, kad niekam nesakytų. Jis niekada nesiskundė dėl sužalojimų, ji juos pati pamatydavo ar dar kada jis buvo sužalotas, nežino. Dėl vaiko sužalojimų pas medikus nesikreipė, ji sužalojimus tik nufotografavo (2 t., b. l. 29-30, 31, 32).
Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas L. Š. (2023 m. gegužės 16 d. liudytojo apklausos protokolas) parodė, kad jis yra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėtis. Jo sūnus E. maždaug 3 metai gyvena pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). G. šiuo metu mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini), ji pas jį atėjo gyventi maždaug prieš 5 metus. Kartu su jais gyvena jo mama V. Š.. Anksčiau vaikai gyveno su savo motina O. J., jos sutuoktiniu A. J. ir jų mažamečiais vaikais. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. E. anksčiau savaitgaliais pabūdavo pas savo mamą namuose. Prieš kelis metus, nepamena tiksliai kada, jo sūnus E. iš savo mamos namų grįžo apdraskytu veidu. Jis klausė pastarojo kas atsitiko. Kiek pamena jis sakė, kad jam veidą apdraskė šuo. Jis daugiau nieko jo neklausinėjo. Vėliau jam mama (v. Š. ) sakė, kad E. pasakė jai, jog veidą apdraskė A.. Maždaug prieš metus laiko E. grįžo iš mamos namų, matėsi, kad kažkas vaikui negerai, bet jis nieko nepasakojo. Ant jo jokių sužalojimų nesimatė. Kiek pamina po kelių dienų ant jo akies viršutinio voko pastebėjo mėlynę. Paklausė kas atsitiko, jis pasakė, kad mama prašė nieko nesakyti. Jis dabar tiksliai neprisimena, ar E. ar jo mama jam pasakė, kad A. trenkė vaikui į akį, su kuo trenkė jis dabar neprisimena ar jam sakė. E. jo ir jo mamos (V. Š.) prašė niekam apie tai nesakyti, dėl to niekur ir nesikreipė. Kažkada E. buvo prasitaręs, kad su O. mažamečiais vaikais M. ir A. slėpdavosi už fotelio, kai A. būdavo neblaivus ir piktas. E. labai uždaras, grįžęs iš savo mamos namų nepasakodavo kas ten vyksta (1 t., b. l. 53-54, 55,56).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateikto kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminiame tyrime 2023 m. gegužės 11 d. buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kuriame fiksuotose nuotraukose matyti vaiko sužalojimai. Nuotrauka fotografuota 2020 m. gegužės 25 d. Atidarius informacijos langą matomas užrašas „2020 m. gegužės 25 d. 20:33“. Toliau apžiūrint galerijos langą, stebimos dvi vaiko nuotraukos, kurios fotografuotos 2022 m. vasario 11 d., atidarius galerijos langą stebimas užrašas „2022 m. vasario 11 d. 12:34“ (2 t., b. l. 36-37, 38, 39, fotolentelė Nr. 1, b. l. 40-42, 43).
Ikiteisminiame tyrime pas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nepilnametis M. J. parodė, kad kartu gyvena E., A., mama, tėtis. Su E. kartais pasimuša, kad jis neina į lauką ir žaidžia telefonu. Su tėčiu nesipyksta. Kai ką nors padaro ne taip, tai tėtis rėkia ir sako padėti. Kai tėtis pyksta nieko nedaro. Tėtis su E. nebuvo susipykę. E. pas juos dvi savaites neatvažiuoja. E. atvažiuoja savaitgaliais. Jis nematė, kad tėtis būtų susipykęs su E.. Tėčio ir A. santykiai geri. Tėtis pyksta kai ima jo telefoną, tada tėtis liepia padėti. Nebuvo taip, kad susipykus su tėčiu pradėtų verkti. A. nematė verkiančios, E. nematė verkiančio. Tėtis jam su tapke, diržu nėra sudavęs. Tėtis namuose alkoholio nevartoja. Su mama kalbėjosi prieš čia ateinant („Ar prašė mama ką nors sakyti ar nesakyti“ – atsakė „kitas klausimas“). Su A. iš baimės už lovos nesislėpė. Močiutei nepasakojo, kad tėtis būtų jį užgavęs su šlepete. Tėtis su šlepete nebuvo jo užgavęs. Jis niekam nėra pasakojęs, kad tėtis būtų jam sudavęs kuo nors. Tėtis jam sudavė, kai jam buvo keturi metai. Tai buvo bute ir niekas nematė. Kiek kartų sudavė nežino. Žymių nebuvo likę (1 t., b. l. 131-132).
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos ikiteisminiame tyrime apklausta nepilnametė A. J. parodė, kad jai šešeri metai. Ji sutinka duoti parodymus, pažada sakyti tiesą. Gyvena kartu su tėčiu, mama, M.. Su M. sutaria blogai. Su tėčiu sutaria gerai. Tėtis su M. sutaria gerai. Kai M. daro taip, kad tėčiui nepatinka, tėtis bara. E. kartais pas juos atvažiuoja. Kai jis atvažiuoja, jie žaidžia. E. su tėčiu nebuvo susipykęs. E. verkiančio nematė. Ji nežino kas yra alkoholis. Nebuvo taip, kad iš baimės su broliu bėgo slėptis. Apie tėčio pabarimus niekam nepasakojo. Yra pasakojusi tetoms iš VTAS. Toms tetoms sakė tiesą. Ką pasakojo tetoms kalbėti nenori. Ji nematė M. verkiančio. Po tėčio barimo nematė verkiančio M. (1 t., b. l. 140-141).
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta ikiteisminiame tyrime liudytoja G. Š. parodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio m. ji gyvena (duomenys neskelbtini). Savaitgaliais grįžta pas tėtį L. Š., kuris gyvena adresu - (duomenys neskelbtini). Kartu su tėčiu taip pat gyvena močiutė V. Š. ir jos brolis E. Š.. Jos tėtis su mama O. J. išsiskyrė maždaug prieš dešimt metų. Kai ji su broliu gyveno pas mamą, kartu su mumis dar gyveno mamos vyras A. J. ir brolis su sese (iš mamos antros santuokos). Prieš ją jos patėvis A. niekada jokio smurto nenaudojo, o kad naudotų smurtą prieš jos brolį E. ji nematė. Taip pat nematė, kad patėvis naudotų smurtą ir prieš savo vaikus (2 t., b. l. 21-22, 23, 24).
Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja O. J. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su vyru A. J. susituokė 2015 metais. Čia yra jos antra santuoka. Pirmoje santuokoje buvo susituokusi su L. Š.. Su juo turi du vaikus: G. Š., gim. (duomenys neskelbtini)m., bei E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Su dabartiniu vyru A. turi du vaikus: M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jos dukra G. iš pirmos santuokos šiuo metu yra studentė ir gyvena (duomenys neskelbtini), ten ji gyvena apie dvejus metus, o prieš tai du metus gyveno (duomenys neskelbtini). Kitas sūnus E. jau kokie 3 metai kaip gyvena su tėčiu L. pas jį namuose. Jis visada tiek anksčiau, tiek ir dabar pas ją atvažiuoja savaitgaliais, per šventes ar per atostogas. Kartais pabūna keletą dienų ir tada grįžta namo. Be to E. pas ją į darbą tris kartus į savaitę ateina po pamokų pabūti, kol galės grįžti namo. Jos vyras A. su E. bendrauja, tačiau jų santykiai nėra labai šilti. Jos vyras A. yra griežtas ir tiek E., tiek savo vaikus bardavo ir bara, jei šie neklauso ar nevykdo pareigų. Atsimena, kad prieš kokius gal 4 metus buvo toks atvejis, kad E. dar gyveno pas ją, jo veidas buvo apdraskytas, tačiau tada atsimena, kad jam išdykaujant su jos kitu sūnumi M., šis jam buvo apdraskęs veidą. Tačiau šio atvejo ji pati nematė, jai tik dukra G. pasakojo. Taip pat pat prieš kokius metus dar buvo toks atvejis, kada sūnus E. atėjo pas ją su dešinėje akies pusėje tokiu kaip paraudimu ir pasakė, kad jis su jos vyru A. apsistumdė, tačiau daugiau nieko nesakė, jis tuo metu neverkė. Ten kažkas prieš tai buvo tarp E. ir kito sūnaus M., jie ten abu kažko nepasidalijo, nes prieš tai ji būdama kitame kambaryje girdėjo, kaip jie ten abu triukšmauja ir kažko nepasidalina vienas su kitu. Ji dar jiems šūktelėjo, kad jie baigtų triukšmauti. E. daugiau dėl to paraudimo jai nieko nesakė, tik kad apsistumdė su A.. Ji E. uždėjo ledo ant tos paraudusios vietos. Po to paklausė pas vyrą A., kas čia buvo, jis pasakė, kad jis išskyrė M. su E. ir kad jokio smurto prieš E. jis nenaudojo. Taip pat nori pasakyti, kad su jos dukra G. jos dabartinis vyras A. visą laiką sutaria gerai, padeda jai moksluose ir pan. Jis jokio smurto niekada nėra naudojęs nei prieš G., nei prieš E.. Be to ji niekada nėra mačiusi, kad vyras A. naudotų smurtą prieš jos vaikus iš pirmos santuokos. Jokių necenzūrinių žodžių E. ar G. atžvilgiu ji nėra girdėjusi, kad jis naudotų ar kaip kitaip juos vadintų ar pravardžiuotų, tik kartais jos vyras A. mėgsta nusikeikti. Su vyru iš pirmos santuokos bei jo mama V. Š. ji sutaria normaliai, tiek, kiek reikia bendrauti dėl bendrų vaikų reikalų. Jokių kažkokių piktumų jos vienas ant kito neturi, buvęs vyras L. pats ir atveža vaikus iki jos ir pasiima juos arba kartais tai daro dabartinis vyras A. (2 t., b. l. 11-12, 13,14).
2023 m. rugsėjo 8 d. papildomai ikiteisminiame tyrime apklausta O. J. atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį - sutuoktinį A. J. (2 t., b. l. 16-17).
Nors kaltinamasis A. J. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje neigė kaltę dėk jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pagal LR BK 140 straiosnio 3 dalyje (trijų nusikalatamų veikų padarymo), t.y. fizinio skaumso mažamečiam, nukentėjusiajam E. Š. sukėlimo (2020 m. gegužės mėnesį, nenustatytu laiku; 2022 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku; 2020 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku), tačiau šios jo padarytos nusikalstamos veikos yra pilnai įrodytos E. Š. duotu parodymu ikiteisminiame tyrime pas ikityeisminio tyrimo teisėją, teisiamajme posėdyje, jo įstatyminio atstovo L. Š. bei liudytojų V. Š., D. V. (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialistės) duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurto matyti, kad ikiteisminiame tyrime V. Š. pateikė apžiūrai mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (2 t., b. l. 33, 34, 35); kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad tyrime buvo apžiūrėtos nuotraukos (2 nuotraukos), kuriuose matyti vaiko (E. Š.) sužalojimai (2 t.., b. l. 36-43) ir kita bylos rašytine medžiaga.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kadangi nusikalstama veika padaroma artimo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu.
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016, 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-489/2017, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms, kad A. J. 2020 metų gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: ranka apdraskė E. Š. veidą. A. J. laikotarpiu nuo 2020 metų gegužės mėnesio iki 2022 metų vasario mėnesio, tiksliau nesustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: diržu sudavė vieną smūgį E. Š. į tiksliau nenustatytą kūno vietą.
2022 metų vasario mėnesį, tiksliau nesustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), A. J. mušdamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam - sutuoktinės O. J. sūnui E. Š., o būtent: rankos kumščiu vieną kartą sudavė E. Š. į veidą.
Nors kaltinamasis A. J. neigė kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį ( trys nusikalstamos veikos) padarymo nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu (nusikaltamų veikų padarymo metu E. buvo mažametis), jo kaltė yra įrodyta byloje aukščiau aptartų surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.
Nustatyta, kad E. Š. yra O. J. sūnus iš pirmosios santuokos, kuris yra gimęs (duomenys neskelbtini). O. J. mirė 2023 m. spalio 22 d. Lietuvoje mažametis yra asmuo, nesulaukęs 14 metų amžiaus. 2022 metais E. Š. buvo 13 metų amžiaus, o bylos duomenimis nustatyta, kad jo atžvilgiu kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio (tikliau nenustatytu laiku) iki 2022 m. vasario mėnesio (tiksliau nenustatytu laiku).
Iš nukentėjusiojo E. Š. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme, duotų liudytojų D. V., V. Š., parodymų matyti, kad nukentėjusysis (tuo metu mažametis) E. Š. neabejotinai jautė fizinį skausmą, nes kaltinamasis 2020 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, ranka apdraskė jam veidą; laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio, tikslus laikas nenustatytas, kaltinamasis diržu sudavė E. Š. diržu vieną smūgį į tiksliau nenustatytą kūno vietą; 2022 m. vasario mėnesį, tikliau nenustatytu laiku kaltinamasis sudavė E. Š. rankos kumščiu vieną kartą į veidą.
Tai leidžia pripažinti įrodytu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir savo veiksmais sukėlė BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius – fizinį skausmą mažamečiam nukentėjusiajam E. Š..
Aukščiau pateikti argumentai nustatytų bylos aplinkybių kontekste leidžia spręsti, kad kaltinamojo A. J. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui asmeniui požymiai, todėl jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (3 epizoduose prieš E. Š.).
Skirdamas bausmes kaltinamajam A. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikos stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamasis A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b.l. 86-88, 91-97), dirba, per vienerius metus nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 98-99), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių (2 t., b. l. 103).
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam A. J. skirtinos už padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (3 epizoduose) numatytos bausmės baudos (BK 47 straipsnio 1.2 dalys, 3 dalies 2 punktas). Už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. yra našlys, dirba, augina du nepilnamečius vaikus, todėl už padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 140 straipsnio 3 dalyje (3 epizoduose)) jam skirtinos minimalaus dydžio baudos – 50 MGL (2500 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.
Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD (3 vnt.), kuriuose yra įrašai vaikų apklausų, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini ir saugotini bylos medžiagoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2020 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku) ir paskirti bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika padaryta nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku) ir paskirti bausmę - 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2022 m. vasario mėnesį, tikliau nenustatytu laiku) ir paskirti bausmę - 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių subendrinimą, ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti A. J. per 12 (dvylika ) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jos pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 219) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22, 23 straipsniai).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: CD (3 vnt.), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini ir saugotini bylos medžiagoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).