- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- e2-397-182/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03194-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nina Butnorienė
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Antanas Skomantas, Jolanta Triponė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 527,51 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) ir individualios įmonės (toliau – IĮ) (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis PZULT Nr. 1576757, kuria buvo apdrausta automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2014 m. birželio 22 d. Druskininkuose automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), durelėmis buvo apgadintas automobilis „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis eismo įvykio deklaracija dėl automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo kaltas atsakovas R. K., kuris pripažino kaltę, pasirašydamas deklaracijoje. Dėl 2014 m. birželio 22 d. padarytos žalos ieškovė išmokėjo 527,51 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovui pateiktus pretenziją, jis žalos neatlygino.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Jolanta Triponė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo atsakomybė kyla iš bendrųjų deliktinės atsakomybės normų, kaip asmens, valdžiusio didesnio pavojaus šaltinį. Su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, nes transporto priemonės valdytojo civilinė apsauga šiuo atveju nėra taikoma, kadangi žala automobiliui „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra padaryta eismo įvykio metu. Šiuo atveju transporto priemonė „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo padaryta žala, nejudėjo, nedalyvavo kelių eisme, ir šio įvykio metu atsiradusi žala nėra eismo įvykio pasekmė, todėl draudimo apsauga pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą tokiems įvykiams nėra suteikiama. Atsakovas pasirašė eismo įvykio deklaraciją prisiimdamas savo kaltę. Kadangi atsakovo atsakomybės klausimas kildinamas iš deliktinės atsakomybės, o ne iš draudimo santykių, todėl ieškovė neturėjo pareigos atsakovui teikti pretenziją. Be to, kadangi ieškinys reiškiamas bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, ieškiniui taikytinas ne sutrumpintas vienerių metų senaties terminas, o sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Nors atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, tačiau iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kapotas, sparnas ir bamperis, juo labiau, atsakovas pasirašė kelių eismo deklaraciją, kurioje taip pat aiškiai nurodyti automobilio apgadinimai. Ieškovė žalos dydžiui nustatyti pateikė Audatex sistema sudarytą remontą sąmatą ir laiko, kad ši sąmata yra pagrįsta ir tiksli, nes ši programa yra naudojama visame pasaulyje. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie kaip nors paneigtų ieškovės paskaičiavimus. Žala apskaičiuota iš draudėjo pateiktų automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilis „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas 2014 m. birželio 22 d. eismo įvykio metu, Druskininkų mieste, M. K. Čiurlionio gatvėje, prie pastato Nr. 111, esančioje bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėje, sąveikoje su jo vairuojamu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas, kai važiuodamas kliudė jo automobilio atidarytas dureles. Eismo įvykio metu buvo blaivus, po eismo įvykio užpildė deklaraciją, ieškovė taiko regreso normas, nors turėjo remtis subrogacija ir tuo praleido ieškinio senaties terminą. Be to, nurodytas automobilio remonto dydis yra nerealus, sąmatoje nurodytų darbų reikėjo atlikti tik dalį. Ieškovės siųstos pretenzijos negavo, nes ji išsiųsta klaidingu adresu. Tiek jo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek eismo įvykio metu nukentėjęs automobilis „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“, todėl draudikas, atlyginęs žalą nukentėjusiajam, neįgijo teisės išieškoti žalos iš jo. Eismo įvykio metu automobiliui „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nežymiai nubraižytas dešinys sparnas, o remonto sąmatoje UAB „Autovisatos servisas“ nurodė remonto, ardymo-surinkimo, kėbulo darbus, kurie nebuvo reikalingi. Sąmatoje įrašė pasiruošimo darbus nuimti/uždėti valstybinį numerį, buferį, radiatoriaus groteles, radiatoriaus vidines groteles, žibintą, variklio gaubtą, šoninį posūkio žibintą, rato arkos posparnį, tačiau šių darbų daryti nereikėjo, nes valstybinis numeris ir buferis nebuvo pažeisti ar apgadinti. Taip pat nesutinka su atliktų darbų trukme bei dažymo darbų kainomis. Nurodo, kad galimai ankstesni „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo likviduoti kartu su eismo įvykio padariniais. Nagrinėjamu atveju draudikas nesiėmė veiksmų pats nustatyti automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patirtą žalą, nesurašė transporto priemonės apžiūros – defektų akto.
Atsakovas R. K. teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir jų pagrindu prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad įvykis buvo draudiminis. Jis įvažiavo į stovėjimo aikštelę, esančią M. K. Čiurlionio g. 111, sustojo ne parkavimosi vietoje, nes aikštelė buvo pilna automobilių. Išlipęs iš automobilio, kurį vairavo, gale sėdinčiai keleivei atidarė galines kairės pusės dureles ir atsitraukė. Netrukus išgirdo smūgio garsą, kai automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja važiuodama atsitrenkė į atidarytas jo automobilio galines kairės pusės dureles, jas užlaužė ir pravažiavo. Įvykio metu durelės buvo užkabintos maždaug per vidurį. Taksi automobilyje tuo metu kartu su juo važiavo keturi asmenys. Po įvykio priėjo prie automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos, kuri atsiprašinėjo, siūlė susitarti, tačiau jis atsisakė ir pasakė, kad pildo deklaracijas. Vairuotoja pasakė, kad deklaracijos pildyti negali, nes automobilis ne jos ir prašė palaukti, kol atvažiuos tėvas. Prieš pradedant pildyti deklaraciją dėl savo kaltės nesutiko, todėl iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams visko gerai nepaaiškino, todėl policininkai pasakė, kad dėl įvykio kaltas yra jis, liepė pildyti deklaracijas, paaiškino, kad draudimas atlygins žalą, ir išvažiavo. Eismo įvykio deklaracijoje savo grafą pildė jis, o kitą grafą pildė vairuotojos tėvas A. K.. Pildant deklaraciją neturėjo akinių, todėl nematė kas joje buvo parašyta, be to, manė, kad draudimas atlygins žalą. Kitą dieną nuvykęs į draudimą parašė pretenziją, kad įvykio deklaracijoje yra nurodyta per daug automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų. Atsakymo į pretenziją negavo. Mano, kad reikėjo tvarkyti tik automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sparną, nes kapotas ir bamperis įvykio metu apgadinti nebuvo. Įvykio metu šis automobilis buvo visas surūdijęs, jo vertė vos viršijo draudimo išmoką. Apie tai, kad turi atlyginti žalą, sužinojo tik gavęs ieškinį.
Atsakovo R. K. atstovas advokatas Antanas Skomantas teismo posėdyje atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes palaikė, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nurodo, jog ieškinį reiškia subrogacijos pagrindu, o kadangi tai yra draudiminis įvykis, kuriam taikomas vienerių metų senaties terminas, ieškovė jį praleido. Be to, abu automobiliai buvo apdrausti toje pačioje draudimo įmonėje, todėl atsakovas atsakyti neturi. Nagrinėjamu atveju „Mitsubishi Space Star“ vairuotoja, atsitrenkdama į stovinčią transporto priemonę, buvo nepakankamai atidi. Šiuo atveju neturi reikšmės ar automobilis buvo sustojęs pradžioje aikštelės įvažiavimo, ar aikštelės viduryje, nes kitos transporto priemonės vairuotoja, įsukdama į aikštelę, turi pakankamai atsargiai elgtis, kad nekliudytų kitų automobilių. Aikštelėje nebuvo draudžiama automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui sustoti ar išleisti keleivį. Aikštelė nėra eismo gatvė, ten nėra intensyvus eismas. Transporto priemonėms prasilenkti buvo pakankamai vietos, tačiau „Mitsubishi Space Star“ vairuotoja pravažiuodama užkabino jau atidarytas jo automobilio dureles. Net jeigu ir būtų buvę nepakankamai vietos, „Mitsubishi Space Star“ vairuotoja turėjo sustoti ir palaukti, kol atsakovas išleis keleivį. Dėl eismo įvykio kalta „Mitsubishi Space Star“ vairuotoja. Jos vairuoto automobilio kapotas nebuvo užkabintas, nes tai techniškai neįmanoma. Buvo apgadintas tik automobilio sparnas. Be to, draudikas, tvarkant automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekontroliavo žalos dydžio, o tai jam yra privaloma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovės atstovės, atsakovo, jo atstovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. birželio 22 d. stovėjimo aikštelėje, esančioje Druskininkuose, M. K. Čiurlionio gatvėje, šalia pastato Nr. 111, įvyko įvykis, kurio metu atsakovo R. K. automobilio „Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojusio stovėjimo aikštelės ne parkavimo vietoje, galinėmis kairės pusės durelėmis buvo apgadinta liudytojos L. K. vairuojama transporto priemonė „Mitshubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti IĮ (duomenys neskelbtini). Įvykio dalyviai nesutarė dėl įvykio kaltininko, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nurodė, jog dėl įvykio kaltas yra atsakovas. Išvykus policijos pareigūnams atsakovas R. K. ir liudytojos K. K. tėvas - IĮ (duomenys neskelbtini) direktorius A. K. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje atsakovas savo parašu patvirtino, jog yra atsakingas už padarytą žalą. Transporto priemonė „Mitshubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdrausta ieškovės bendrovėje transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartimi, todėl ieškovė, nustačiusi, kad įvykis nelaikytinas eismo įvykiu, transporto priemonės „Mitshubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui išmokėjo 527,51 Eur dydžio draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įvykio kaltininko, įvykio pripažinimo eismo įvykiu, žalos atlyginimo ir dydžio bei ieškinio senaties.
Dėl įvykio kaltininko ir atsakovo pareigos atlyginti žalą
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 straipsnis).
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.).
Nagrinėjamu atveju automobilio (didesnio pavojaus šaltinio) valdytoju pripažintinas atsakovas R. K. (CK 6.270 straipsnio 2 dalis), todėl jis privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad įvažiavęs į stovėjimo aikštelę, esančią M. K. Čiurlionio g. 111, sustojo ne parkavimosi vietoje ir išlipęs gale sėdėjusiai keleivei apie 70 cm atidarė galines kairės pusės dureles bei atsitraukė, o automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja – liudytoja L. K. važiuodama atsitrenkė į atidarytas jo automobilio galines kairės pusės dureles ir jas užlaužė bei pravažiavo. Liudytojas S. K. apklaustas teismo posėdyje patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, t. y. parodė, jog atsakovui sustojus stovėjimo aikštelėje, atsakovas išlipo iš vairuotojo vietos, priėjo prie kairės pusės galinių durelių, jas atidarė bei pasitraukė. Tuo metu išgirdo brūkštelėjimą – kita transporto priemonė atsitrenkė į atidarytas dureles. Tuo tarpu, liudytoja L. K. parodė, jog važiavo transporto priemone „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš paskos automobiliui „Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, pasukęs į stovėjimo aikštelę, sustojo dešinėje aikštelės įvažiavimo pusėje, ne parkavimosi vietoje, todėl sustojo už jo. Pamačiusi, kad automobilis „Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevažiuoja, bandė jį apvažiuoti iš kairės pusės ir tuo metu atsidarė šio automobilio kairės pusės galinės durelės, kurios kabino jos vairuojamą automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Iš 2014 m. birželio 22 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad atsakovas R. K. grafos A Transporto priemonė 14 punkte „Mano pastabos“ nurodė, jog keleivis atidarė dureles ir atsitrenkė. Liudytojas A. K., pildęs eismo įvykio deklaraciją už dukrą liudytoją L. K., eismo įvykio deklaracijos grafos B Transporto priemonė 14 punkte „Mano pastabos“ nurodė, kad keleivis pradarė dureles. Eismo įvykio deklaraciją pasirašė abu įvykyje dalyvavę asmenys. Atsakovas 2014 m. birželio 22 d. UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jam sustojus ir išlipant keleivei į kairės pusės galines dureles atsitrenkė automobilis „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas L. K.. Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visetą, sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad transporto priemonė „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jau atidarytas jo transporto priemonės „Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galines kairės pusės dureles (CPK 178 straipsnis). Teismo įsitikinu, iš byloje esančių įrodymų daugiau tikėtina, kad transporto priemonei „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiuojant stovinčią transporto priemonę „Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šios transporto priemonės galinėje sėdynėje sėdėjusi keleivė atidarė kairės pusės galines dureles ir jomis apgadino transporto priemonę „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojos L. K. parodymai atitinka šalių eismo įvykio deklaracijoje nurodytas aplinkybes, yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdyje nurodė kitokias įvykio aplinkybes, negu įrašė eismo įvykio deklaracijoje. Be to, teismo vertinimu, iš byloje esančių nuotraukų nėra pagrindo spręsti, kad automobilis „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jau atidarytas „Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dureles, nes įvykio metu apgadinta automobilio „Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinių kairės pusės durelių išorinė, o ne vidinė dalis.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (SEAKĮ 12 straipsnio 5 dalis). SEAKĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, to paties straipsnio 12 dalyje – jog transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. SEAKĮ 16 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje keleivių pareigas, nustatyta, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Šios įstatymo nuostatos atkartotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 18 ir 52 punktuose. KET 148 punkte nustatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytas teisinis eismo dalyvių veiksmų eisme reglamentavimas iš visų transporto priemone važiuojančių asmenų jos vairuotojams kelia didžiausius reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad nurodytos nuostatos reglamentuoja ne tik kelių eismo dalyvių judėjimą ir ne tik kelyje, bet ir daugiau situacijų, reikšmingų eismo saugumui: eismą kiemuose, stovėjimą, išlaipinimą iš transporto priemonės. Šios nuostatos įpareigoja vairuotoją (atsakovą) aktyviai dalyvauti kelionės saugumo užtikrinimo procese iki pat kelionės, įskaitant saugų keleivių išlaipinimą iš jo vairuojamos transporto priemonės, pabaigos. Vairuotojas turi tam panaudoti visas turimas žinias ir automobilyje sumontuotas technines priemones (SEAKĮ 13 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad iš visų eismo dalyvių reikalaujama žinoti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, tačiau transporto priemonių vairuotojų žinios yra tikrinamos egzaminuose, taip užtikrinant, kad vairuotojai suvoktų eisme vykstančius procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti (SEAKĮ 13 straipsnio 11 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, vairuotojui tenka pareiga užtikrinti, kad ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams.
Keleivių išlaipinimas yra baigiamoji kelionės dalis, ji reglamentuojama teisės normose (KET 52, 148 punktai). Todėl saugų išlaipinimą užtikrinti pirmiausia turi vairuotojas, parinkdamas saugią išlaipinimo vietą ir momentą, taip pat imdamasis kitų prieinamų priemonių. Sustojęs vietoje, kurioje vyksta eismas, vairuotojas turi imtis visų turimų priemonių, kad užtikrintų saugų keleivių išlaipinimą. Vairuotojas turi galimybę pasinaudoti galinio vaizdo veidrodėliais, kurie sudaro galimybę pastebėti iš galo artėjančią transporto priemonę, ir įspėti keleivius neatidaryti automobilio durelių, kol ji nepravažiuos. Keleivis turi pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau jo veiksmus išsilaipinant iš dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamu pareigų įvykdymu – keleivis pasitiki, kad vairuotojas sudarė galimybę išsilaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu. Turėjęs galimybę vykdyti, tačiau nevykdęs SEAKĮ 13 straipsnio 3, 12 dalyse ir KET 18 punkte nustatytų pareigų, neužtikrinęs saugaus keleivių išlaipinimo, dėl keleivio nesaugiai atidarytų durelių kilus žalai, vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Kreditorius turi teisę reikalauti, kad solidariąją prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad toks teisės normų aiškinimas, sprendžiant dėl vairuotojo ir keleivio solidariosios atsakomybės, bei jų taikymas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys), nes kai žala padaryta keleivio veiksmais, tai automobilio, kuriame buvo šis keleivis, vairuotojas paprastai turi didesnes galimybes, nei žalą patyręs eismo dalyvis, tiksliau žinoti aplinkybes, kaip buvo padaryta žala, kokius veiksmus keleivis atliko, jis turi ne tik pareigą, bet ir geresnes galimybes užkirsti kelią keleivio veiksmams, kurie kelia pavojų eismo saugumui, į juos reaguoti, taip pat paprastai turi daugiau duomenų, reikalingų keleiviui identifikuoti, siekiant patraukti jį atsakomybėn, arba lengviau nei nukentėjusysis gali tokius duomenis gauti. Tam tikrais atvejais nukentėjusiajam gali būti net neįmanoma nustatyti žalą padariusio keleivio, pvz., jei šis iškart pasišalina iš įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017).
Byloje nėra duomenų, jog žala automobiliui „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat nėra duomenų apie nukentėjusiojo asmens tyčią ar didelį neatsargumą. Žala padaryta bendrais atsakovo (parinkus nesaugią keleivių išlaipinimo vietą ir momentą, nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) ir keleivio (nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį kreditorius turi teisę reikalauti, jog solidariąją prievolę įvykdytų bet kuris solidarusis skolininkas, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas turi pareigą atlyginti padaryti žalą, o ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką ir perėmusi draudėjo reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis subrogacijos tvarka (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
Dėl įvykio pripažinimo eismo įvykiu
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos (CK 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje jis įvardijamas kaip draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Aiškinant eismo įvykio sampratą turi būti vadovaujamasi SEAKĮ įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, kurioje nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika Nr. 34). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovo R. K. automobilis, kurio galinėmis kairės pusės durelėmis buvo apgadintas kitas automobilis, įvykio metu stovėjo, todėl įvykis nelaikytinas eismo įvykiu SEAKĮ 2 straipsnio 11 dalies prasme.
Dėl senaties termino
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi nenustačius ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Subrogacija nėra nauja regresinė prievolė – tai yra asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog draudžiamasis įvykis įvyko 2014 m. birželio 22 d. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 11 d. išmokėjo draudimo išmoką bei 2017 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 priimtoje 2016 m. vasario 29 d. nutartyje išaiškino, kad, įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko. Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 22 d. įvykęs įvykis nelaikytinas eismo įvykiu, duomenų, kad atsakovas savo transporto priemonę būtų apdraudęs savanoriškuoju transporto priemonės draudimu nėra, todėl ieškovės reikalavimui, reiškiamam tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikomos bendrosios žalos atlyginimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir taikytinas trejų metų senaties terminas, t. y. šioje byloje netaikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atsakovu ir jo atstovu, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Dėl žalos dydžio
Atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, nurodydamas, jog po įvykio automobiliui „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nežymiai nubraižytas dešinys sparnas, o remonto sąmatoje UAB „Autovisatos servisas“ nurodė remonto, ardymo-surinkimo, kėbulo darbus, kurie nebuvo reikalingi. Sąmatoje įrašė pasiruošimo darbus nuimti/uždėti valstybinį numerį, buferį, radiatoriaus groteles, radiatoriaus vidines groteles, žibintą, variklio gaubtą, šoninį posūkio žibintą, rato arkos posparnį, tačiau šių darbų daryti nereikėjo, nes valstybinis numeris ir buferis nebuvo pažeisti ar apgadinti. Šiuos atsakovo argumentus teismas laiko nepagrįstais. Nors transporto priemonė „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės atstovų nebuvo apžiūrėta iš karto po įvykio, tačiau tai, kad eismo įvykio deklaracijoje, kurią pasirašė atsakovas, nurodyta, jog matomi transporto priemonės „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai – dešinys sparnas, dešinys žibintas, kapotas, bamperis, ir draudikas, įvertinęs remonto darbus ir jų kainą, neatsisakė už tai sumokėti, laikytina, kad šios išlaidos yra susijusios su draudiminiu įvykiu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Autovisatos Servisas“ atlikti transporto priemonės „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai buvo susiję su įvykiu ir būtini. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, reikšdamas abejones dėl atliktų darbų nepagrįstumo, įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, nors atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad transporto priemonė „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visa buvo surūdijusi, tačiau byloje įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, taip pat nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 527,51 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.251 ir 6.263 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 245 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis bei 230 Eur išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškovės atstovė advokato padėjėja rengė ieškinį, dalyvavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, teikė įrodymus ir rašytinius paaiškinimus, mano, kad 230 Eur išlaidų suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra pagrįsta, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 245 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Be to, teismas turėjo 8,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263‑270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės ADB „Gjensidige”, įmonės kodas 10057869, naudai 527,51 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 51 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 527,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 245 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,04 Eur (aštuonis eurus 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.