- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- ATP-410-491/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00424-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- P. Ž.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. Ž. (toliau – Pažeidėja), apeliacinį skundą dėl 2014 m. rugpjūčio 7 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Pažeidėja nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams už tai, kad 2014-07-01, laikotarpiu nuo 0 val. iki 1 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) aklg. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 133 ir 234 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėja prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą pakeisti ir taikant ATPK 30¹ str. nuostatas neskirti jai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinti baudą. Ji neginčija padaryto pažeidimo, tačiau mano, kad yra nubausta per griežtai. Nurodo, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji prisipažino pažeidimą ir gailėjosi, kas lengvina jos atsakomybę. Mano, kad šeimos bei darbo aplinkybės leidžia vertinti jos situaciją kaip išskirtinę, kuri sudaro pagrindą neskirti jai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti paskirtą baudą. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepakankamai įsigilino į susiklosčiusią situaciją, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais bei neatsižvelgė į tai, kad ji tokį administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą ir paskutinį kartą. Kartu Pažeidėja pažymi, jog į medį atsitrenkė dėl netinkamų oro ir kelio dangos sąlygų – buvo šlapia ir slidu, ji alkoholio beveik išvis nevartoja, išgėrusi niekur nevažinėja, tik retkarčiais vartoja silpnus alkoholinius gėrimus, vaikystėje augo labai sunkiai, neturėjo tėvų, jauna ištekėjo, tačiau abi santuokos iširo ir dabar ji viena augina dvi dukras, kurių bei savo pačios poreikių užtikrinimui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (dukras būtina vežti į mokyklą bei darželį, ji pati dirba kitame mieste, kadangi arčiau gyvenamosios vietos darbo susirasti nepavyko, ir pan.). Kartu nurodo, jog teismo procesai jai yra pakankama pamoka, neturėdama teisės vairuoti gali prarasti darbą, todėl negalės tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Pažymi, jog sumokėti 3000 Lt dydžio baudą, ją mokant net ir dalimis, jai yra pernelyg sunku, tačiau mažesnę baudą stengtųsi sumokėti iš karto.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato viršininkas M. J. su apeliaciniu skundu nesutinka ir teigia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, todėl keisti ar naikinti nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos duomenys rodo, kad Pažeidėja nubausta už tai, kad vairuodama transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir iš jo savavališkai pasišalino. Už šį pažeidimą apylinkės teismas skundžiamu nutarimu jam skyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones taip pat straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Pažeidėja apeliaciniu skundu nesutinka tik su jai skirtomis nuobaudomis – prašo neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir sumažinti jai paskirtą baudą. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo dėl minimo pažeidimo nėra, o apygardos teismas neturi pagrindo abejoti dėl Pažeidėjos kaltės jį padarius.
ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda skiriama pagal ATPK 30 str. įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, kurios numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įtvirtintas ATPK 31 ir 32 str. Pažymėtina, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Ši galimybė yra įgyvendinama pagal ATPK 30¹ str. nuostatas, kurio 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Iš esmės ši nuostata yra taikoma tais atvejais, kuomet įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Išties, Pažeidėjos nurodytos aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą bei dėl to nuoširdžiai gailėjosi, kad viena augina dvi dukras, kad jai teisė vairuoti reikalinga vykti į darbą bei dukras nuvežti į mokyklą bei lopšelį, yra svarbios. Tačiau, priešingai nei nurodo Pažeidėja, jų nepakanka tvirtinti, kad dėl to turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir jai teisė vairuoti nebūtų atimta, o skirta bauda turėtų būti sumažinta. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, tinkamai motyvavo Pažeidėjos kaltę, ir atsižvelgęs į nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas ATPK 30 str. 2 d., paskyrė jai tinkamą nuobaudą. Apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad paskirtos nuobaudos yra per griežtos ir dėl to aiškiai neteisingos. Vis tik Pažeidėja padarė grubų KET pažeidimą – vairuodama transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Be to, bylos medžiaga rodo, kad po eismo įvykio praėjus kuriam laikui (apie 9 valandoms) Pažeidėjai buvo nustatytas 1, 85 promilių girtumas (7 b. l.). Pažeidėjos teigimu ji tiek prieš eismo įvykį, tiek po jo vartojo alkoholinius gėrimus. Nors tai ir neleidžia vienareikšmiai pripažinti, kad eismo įvykį Pažeidėja padarė galimai būdama neblaivi, tačiau tikrai rodo neatsakingą ir lengvabūdišką jos požiūrį į eismo saugumą bei KET laikymąsi. Be to, pati Pažeidėja apylinkės teismo posėdžio metu pripažino, jog žinojo, kad apie įvykį reikia pranešti policijos pareigūnams, tačiau to nepadarė. Kartu visi pirmiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad Pažeidėja išties suprato savo veiksmus, tačiau sąmoningai nesilaikė nustatytų taisyklių ir nepranešė policijos pareigūnams apie įvykį.
Be to, asmuo, sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos, yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką. Todėl žinodama visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdama suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jai ir jos šeimai nepatogumus bei neigiamas pasekmes, Pažeidėja turėjo būti ypač suinteresuota įvertinti pažeidimo pasekmes ir išnaudoti visas galimybes sumažinti administracinę atsakomybę, ko ji šiuo atveju sąmoningai nepadarė.
Pagaliau, byloje esanti Pažeidėjos sudaryta darbo sutartis nepatvirtina aplinkybės, jog jai specialioji teisė vairuoti transporto priemones nuvykimui į darbą reikalinga ir šiuo metu, kadangi iš pastarosios sutarties matyti, jog sudaryta terminuota darbo sutartis, kuri galiojo nuo 2014-07-21 iki 2014-08-21. Objektyvių duomenų, kad Pažeidėja ir toliau dirba toje pačioje darbovietėje, prie skundo nėra pateikta. Todėl šiuo atveju vien tik Pažeidėjos pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas netaikant papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – ir paskirtos baudos sumažinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokį pažeidimą keliamų tikslų. Tuo pačiu pažymėtina, kad įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms Pažeidėjos ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto priemonių eismo saugumu. O šiuo atveju paskyrus švelnesnę nuobaudą nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Kartu pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime argumentavo, kodėl Pažeidėjai nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų ir švelninti paskirtą nuobaudą, o su tokiais apylinkės teismo motyvais visiškai sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti 2014 m. rugpjūčio 7 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir P. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.