Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja į Tarnybą pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui iš esmės išnagrinėjus jos pateiktą apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo paskirti pareiškėjai advokatą, kuris teiktų antrinę teisinę pagalbą šioje byloje. Pažymi, kad Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą, paskelbimą, jokie procesiniai veiksmai nebūtų atliekami, o bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdžius nekviečiami ir teismo posėdžiai vyksta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1294-903/2021 kreipėsi 2021 m. balandžio 16 d., reg. Nr. VTP-752. Civilinėje byloje Nr. e2-1294-803/2021 buvo nagrinėjamas jos ieškinys atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-752-3263 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. 2021 m. gegužės 6 d. Tarnyboje gautas pareiškėjos prašymas, reg. Nr. TPP1-1473, nutraukti teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, atsižvelgusi į pareiškėjos prašymą, 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-N-752-4217 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė Tarnybai prašymą, reg. Nr. (8.1) VTP-1992, suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2021 m. rugsėjo 10 d. elektroniniu paštu papildomai atsiuntė dokumentus (reg. Nr. TPP1- 2815), kuriuose nurodė, kad antrinė teisinė pagalba jai reikalinga civilinėje byloje Nr. e2A-838- 464/2021.

Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, bei įvertinusi visas aplinkybes, 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė atsisakyti suteikti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, kad Lietuvos apeliacinis teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal jos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo panaikinimo ir, vadovaudamasis CPK 325 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-838-464/2021 nusprendė atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą 2021 m. rugsėjo 21 dienai.

Tarnyba sprendime pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 153 straipsniu, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, todėl nebuvo tikslinga paskirti advokatą atstovauti pareiškėjos interesams.

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas teises ir įstatymų saugomus interesus. LVAT praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokią, kokią ji yra pajėgi garantuoti.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 punktai). Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas nustato tam tikrus apribojimus ir antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų – jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 punktas). LVAT yra pažymėjęs, kad atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikties įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019).

CPK 321 straipsnyje įtvirtina bendroji bylos nagrinėjimo proceso formą reglamentuojanti taisyklė, kuria remiantis apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 321 straipsnio 2 dalis). Baigęs nagrinėti bylą teismas nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis (CPK 325 straipsnio 1 dalis). Sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas (CPK 325 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-838-464/2021. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-838-464/2021 pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo panaikinimo nusprendė atidėti sprendimo (nutarties) priėmimą ir paskelbimą 2021 m. rugsėjo 21 d. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-838-464/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-1294-803/2021 paliko nepakeistą.

Teismo įsitikinimu, įvertinus bylos duomenis aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, Tarnyba, nustačiusi, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės jau buvo išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjai šiuo atveju antrinė pagalba neteiktina dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo, dėl to, kad skundą išnagrinėjus rašytine tvarka ir atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą byloje jokie kiti veiksmai nebuvo atliekami, pareiškėjai nebuvo reikalinga teisinė pagalba.

Pažymėtina, kad Tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją pagal Įstatymo 9 straipsnį administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad Tarnybos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas Įstatyme nustatytu pagrindu (2 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi), Tarnyba pagrįstai ir teisėtai ginčijamu sprendimu nesuteikė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos, sprendime aiškiai nurodyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindai ir priežastys, išaiškinta apskundimo tvarka, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo sprendimo nėra pagrindo, taigi, pareiškėjos skundas atmestinas.

Atmetus skundą, pareiškėjai neatlygintinos ir patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. A. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.