Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Algimantas Brigadierius

2012 m. lapkričio 19 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1262-736/2012, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo L. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-560-673/2012 ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 7 d. sprendimu nutraukė santuoką, sudarytą tarp M. Ž. ir V. M.-Ž., bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei patvirtino pareiškėjų 2012-02-21 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria turtas tarp sutuoktinių nedalijamas, nesant dalintino turto (4 punktas). Į bylos nagrinėjimą pareiškėjas L. S. įtrauktas nebuvo. Pareiškėjas L. S. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-215-336/2012 pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kuria patvirtinta tarp šalių L. S. ir M. Ž. sudaryta taikos sutartis, pagrindu kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo M. Ž. ir V. M.-Ž. santuokos nutraukimo byloje (civilinė byla Nr. 2-560-673/2012) pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, argumentuodamas tuo, jog pareiškėjui apie ištuokos bylą nebuvo tinkamai pranešta, kaip to reikalaujama pagal CK 3.126 straipsnis, tokiu būdu pažeidžiant kreditoriaus interesus.

Dėl sutuoktinių turto sąvokos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad M. Ž. ir V. M.-Ž. santuokos nutraukimo bendru susitarimu byloje sutuoktinių turtas nebuvo dalijamas nesant dalintino turto, pareiškėjas L. S. taip pat nepateikė duomenų apie M. Ž. ir V. M.-Ž. santuokos nutraukimo metu turėtą dalintiną turtą, todėl sprendimas dėl santuokos nutraukimo neturėjo įtakos kreditoriaus L. S. teisėms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs sutuoktinių bendro turto sąvoką. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186-2010).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutuoktinių bendro turto sąvoką ir procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalintiną turtą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.

Dėl proceso atnaujinimo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais. Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t.y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011).

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas apie sprendimą, pažeidžiantį jo teises, sužinojo 2012 m. balandžio 26 d. domėdamasis vykdomųjų veiksmų eiga antstolių kontoroje ir 2012 m. gegužės 11 d. (spaudas ant voko, b. l. 19) pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Todėl darytina išvada, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme gautas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas ieškiniui (prašymui nutraukti santuoką bendru sutikimu) dėl santuokos nutraukimo yra nustatęs nemažai specialiųjų reikalavimų, iš kurių vienas yra įpareigojimas pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas yra procesinė kreditorių teisių įstatyminės apsaugos, įtvirtintos CK 3.126 straipsnio 1 dalies, garantija. Pagal kasacinio teismo praktiką priėmus santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Galiojant tokiam teismo sprendimui, kreditorius neturi teisės reikalauti, kad pagal vieno ar abiejų sutuoktinių prisiimtą prievolę būtų vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, nes tokio turto neliko. Dėl to neįtraukus kreditoriaus į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, tokioje byloje priimtu teismo sprendimu yra nusprendžiama dėl kreditoriaus teisių, jas pažeidžiant. Tokia situacija yra pagrindas pagal kreditoriaus pareiškimą atnaujinti procesą byloje dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2007; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenurodė, jog turi kreditorių – L. S.. Taip pat nepateikė įrodymų, kad L. S. būtų buvę pranešta apie santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu pareiškėjas L. S., kreipdamasis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, pateikė teismui aukščiau minėtą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutarties kopiją. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniai būtų įvykdę CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygas, nors apie tokios pareigos įvykdymą sutuoktiniams buvo žinoma.

Konstatuotina, kad sutuoktiniams neįvykdžius CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos pranešti kreditoriui apie bylos iškėlimą nusiunčiant pareiškimo kopiją, ir byloje nesant įrodymų apie kreditoriaus informavimą apie bylos eigą, yra pagrindas sutikti su pareiškėjo L. S. argumentais, kad tokiu būdu buvo pažeistos jo kaip kreditoriaus teisės teismui padalinant sutuoktiniams jų santuokoje įgytą turtą (prievoles).

Pagal bylos medžiagą matyti, kad prie pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą nėra duomenų, kad sumokėtas CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui 2012 m. birželio 19 d. yra grąžinęs prašymą dėl proceso atnaujinimo su priedais (b.l. 26). Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų šalinimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normą, kurios pagrindu atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo trūkumų šalinimo ir jo priėmimo klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir perduotinas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.