- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-02-24
- Bylos Nr.
- A6.-15-363/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00002-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. Z., "Retoimportas"
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vadovo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio - (duomenys neskelbtini), patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023-01-12 teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovui T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, paskirti T. Z. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur.
Šalies argumentai
VMI pareiškime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2014-02-07. Bendrovės vadovas nuo 2014-02-06 iki 2022-10-31 buvo T. Z.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-01-11 duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 65 387,47 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 bendrovė buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Minėtu laikotarpiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, neskaičiuoti delspinigiai. 2021-04-01 bendrovė su mokesčių administratoriumi sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 58 655,07 Eur sumokėjimo išdėstymo bei 2021-08-27 sudaryta dar viena mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 21 435,55 Eur sumokėjimo išdėstymo. Bendrovei nevykdant mokestinės paskolos sutarčių sąlygų, 2022-09-05 ir 2022-10-07 sutartys buvo nutrauktos. Pažymėtina, kad bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių, vadovaujantis VMI viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI buvo vykdomas nuo 2022- 05-12 priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, o nuo 2022-06-17 priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. 2022-11-03 buvo pradėtas bendrovės operatyvus patikrinimas, Operatyvus patikrinimas baigtas 2022-11-28, surašant 2022-11-28 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovė operatyvaus patikrinimo metu pateikė prašomus dokumentus, tame tarpe ir atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), išrašus. Finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad bendrovės vadovas T. Z. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei susigrąžindamas bendrovei suteiktą paskolą, o ne VMI. Dėl tokių T. Z. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi T. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Z. nurodė, kad supranta, dėl ko prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą ir paskirti nuobaudą. Nurodė, kad nežinojo grynaisiais ir ne grynaisiais pinigais atsiskaitymo tvarkos eiliškumo. Reikėjo atsiskaityti su kreditoriais, kadangi jie reikalavo. Pats kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismas atmetė prašymą nepateikus papildomų dokumentų. Buvo samdoma buhalterė. Dabar gyvena iš bedarbio pašalpos. Duomenų apie savo turtinę padėtį teismui neteiks.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Z. teismui pateikė prašymą dėl mažesnės baudos skyrimo negu ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda. Nurodė, kad padaryto administracinio nusižengimo neneigia, nuobaudos nevengia, nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais vykdė nesivadovaudamas CK 6.930¹ str. nuostatomis, nes minėto straipsnio nuostatų reikalavimai jam nebuvo žinomi bei nežinojo, kad atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais turi vykdyti griežtai laikydamasis CK 6.930¹ str. įtvirtinto eiliškumo. Siekdamas išlaikyti bendrovės veiklą ir taip atsiskaityti su valstybės biudžetu, visų pirma dengė kreditorinius įsipareigojimus tiems kreditoriams, kuriems nepadengus ar iš dalies nepadengus kreditorinių įsipareigojimų, nebedavė apyvartinių prekių ir kurie grasinosi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o paskolą akcininkui dalimis dengė, kadangi nebeturėjo pajamų (dėl bendrovės nuostolių teko parduoti namą), o šeimą reikėjo išlaikyti. Su žmona S. Z. augina du nepilnamečius vaikus: M. Z. ir D. Z., gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jis ir žmona, niekur nedirba, abu registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikai mokinasi (duomenys neskelbtini) mokykloje, lanko popamokinius užsiėmimas, todėl tenka skirti nemažas lėšas jų ugdymui, kurių šeima šiuo metu faktiškai neturi. Jų gaunamų bedarbio išmokų faktiškai neužtenka, net minimaliems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pareiškėjos prašoma skirti bauda šeimai būtų nepakeliama ir pražūtinga, kurios negalėtų sumokėti, dėl ko pradėtų išieškojimą antstoliai, kas dar labiau sumažintu šeimos turimą biudžetą. Prašo taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu numatyta ANK 120 str. 1 d. sankcijoje minimali bauda.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
T. Z. kaltės neneigia, teigia, kad prioritetas buvo skiriamas kitiems kreditoriams sumokėti, be ko veikla būtų sustojusi. Be to teigia nežinojęs CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto eiliškumo atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais.
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. T. Z. sąmoningai, nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, teikė prioritetą atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, ką pagrindžia sąskaitų išrašai (b. l. 21-60). Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Taigi, tai kad T. Z., teigia nežinojęs CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, vertinama, kaip gynybinė pozicija, tuo labiau, kad bendrovėje dirbo samdoma buhalterė.
Surinktų ir ištirtų duomenų visuma visiškai įrodo T. Z. kaltę, kad jis, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir 81 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, skirdamas lėšas atsiskaitymams su kitais kreditoriais bei susigrąžindamas bendrovei suteiktą paskolą, o ne atsiskaitymams su VMI, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio numatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, kurioje numatytas pirmumas atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, negu atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ar pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, kai fizinis ar juridinis asmuo neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, šia jo neteisėta veika buvo pažeistos – VMI teisės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo bendrovės vadovo T. Z. kaltę patvirtina pareiškėjo pateikti, surinkti duomenys: mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (klientai), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (balansas), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (išieškojimai), 2022-11-28 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninio dokumento nuorašas, Luminor Bank AS sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas 2022-01-01 – 2022-10-29, 2021-08-27 mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-03-29 mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-09-05 sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-10-07 sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis, sutiktina, kad bendrovės vadovas T. Z., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad T. Z. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškint, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Z. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Įvertinęs nurodytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei už padarytą nusižengimą numatytą nuobaudos dydį, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus T. Z. minimalią įstatymo už padarytą nusižengimą numatytą baudą.
Taikyti T. Z. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Byloje nustatyta T. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie savo turinę padėtį T. Z. nepateikė. Jo nurodomos aplinkybės dėl šeimos pajamų sumažėjimo ir patiriamų išlaidų dėl vaikų lavinimo, bei nurodomos aplinkybės dėl įstatymo reikalavimų nežinojimo, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, nesudaro pagrindo T. Z., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutarė:
T. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-15-363/2023 ir įmokos kodą 1001.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.
Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.