- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- Iv-502-428/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01296-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 1100 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad Kauno m. savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos nutarimu buvo nubaustas už ATPK 124(5) str. pažeidimą 80 Lt bauda. Nubaustas už tai, kad 2011 m. birželio 29 d. 10.05 val., Kaune, Kęstučio g. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, pastatė automobilį (neskelbtina), kelio ženklo Nr.528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, nustatytą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 11 ir 12 punktuose. Minėtą nutarimą apskundus teismine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 26 d. priėmė nutartį, kuria nutarė Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimą su pakeitimu – panaikinus jo dalį, kuria A. Z. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas, prašymą paliekant nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, jog asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta. Nurodė, jog 2011-06-29, 08.48 val. atvyko jam priklausančiu automobiliu (neskelbtina), į mokamą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kęstučio g. 22, Kaune, sumokėjo už dvi valandas ir nuėjo į teismo posėdį, kuris užtruko ilgiau nei planuota. Atėjęs į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę pareiškėjas iš karto sumokėjo už faktišką (viršytą) stovėjimo laiką vieną litą. Nuėjęs prie automobilio pamatė, kad ant vairuotojo pusės durelių stiklo užklijuotas informacinis lapelis. Informaciniame lapelyje nurodytu telefonu pareiškėjas paskambino į VšĮ Automobilių stovėjimo aikštelė bei bandė paaiškinti situaciją, tačiau 2011 m. spalio 11 d. jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas bei nurodymas, kuriuo siūloma iki 2011 m. spalio 25 d. susimokėti 40 Lt baudą. Tačiau, pareiškėjui atsisakius tai padaryti, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnyboje buvo surengtas pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas. Minėtą nutarimą apskundus teismine tvarka, jis buvo panaikintas, pareiškėjo veiksmuose neesant kaltės. Dėl bylos nagrinėjimo teisme pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Specialaus įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų atlyginimą advokatui, nėra. Nei administracinių teisės pažeidimų kodekse, nei ABTĮ galimybė nenumatyta. Tačiau įstatymo nebuvimas negali atimti teisės reikalauti, remiantis LR Konstitucija, žalos, atsiradusios dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė (b.l. 16-19) bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog administracinė teisena buvo inicijuota VšĮ Automobilių stovėjimo aikštelės 2011 m. rugsėjo 1 d. pranešimu Nr. 20498, kuriuo užfiksuota, kad 2011 m. birželio 29 d. 10:05 val. Kaune, Kęstučio gatvėje, kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje stovėjo automobilis (neskelbtina), pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Šiuo automobiliu naudojosi jo savininkas A. Z. Surašyto protokolo pagrindu A. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, padarymą. Apskundus nutarimą teismine tvarka, ginčijamas nutarimas buvo panaikintas. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl turtinės 1100 Lt žalos atlyginimo, kurią kildina iš, pareiškėjo manymu, neteisėtų Kauno miesto savivaldybės veiksmų, t.y. atsakovo tam įgaliotos pareigūnės Irmos Vasiliauskienės veiksmų, aplaidžiai atliktų jai vykdant tarnybines pareigas, neteisėtai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybėn, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas ginčytis teisme ir patirti nuostolius. Atsakovo nuomone, šioje byloje nėra viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Atsakovo tam įgaliota Viešosios tvarkos tarnybos vedėjo pavaduotoja I. V., atlikdama administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą, iš kurio kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs asmuo, I. V., jai priskirtus veiksmus atliko tinkamai ir laiku, A. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo savo kompetencijos ribose, laikydamasis ATPK ir kitų norminių aktų reikalavimų ir priėmė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis pagrįstą nutarimą, t.y. veikė taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ir kitus norminius aktus. Jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų suklaidintas ar pažeistos jo procesinės teisės byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. Z. skundą dėl ginčijamo nutarimo, nekonstatavo jokių atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė vertinama individualiai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindinės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos - atsakovo neteisėtų veiksmų. Nesant pagrindinės civilinės atsakomybės sąlygos, yra pagrindas pripažinti, jog žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pareiškėjo A. Z. patirtos turtinės žalos, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apylinkės teisme, atlyginimo. Pareiškėjas patirtą turtinę žalą kildina iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos vedėjos pavaduotojos I. V. veiksmų, aplaidžiai atlikus administracinio teisės pažeidimo tyrimą, dėl ko pareiškėjas buvo neteisėtai nubaustas. Pareiškėjo nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūnės veiksmų jis patyrė turtinę žalą, nes buvo priverstas ginčyti neteisėtą nutarimą teisme.Byloje nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimu (ATP byla, b.l. 7) A. Z. buvo nubaustas 80 litų pinigine bauda už administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, padarymą. Nuobauda skirta už tai, kad 2011 m. birželio 29 d. 10 val. 05 min. pilietis A. Z. Kaune, Kęstučio g. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje pastatė automobilį (neskelbtina), kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Tuo padarė pažeidimą, numatytą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d, sprendimu Nr. 35 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto automobiliams statyti nuostatų 11 it r 12 punktuose, už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 124⁵ straipsnyje. Minėtą sprendimą apskundus teismui, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-27-240/2012 pareiškėjo A.Z. skundą tenkino: Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64-5-4004/1 panaikino ir bylą nutraukė. Pareiškėjo A.Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jo naudai atmetė (ATP byla, b.l. 57-61). Pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi A. Z. apeliacinį skundą tenkino: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimą pakeitė ir nutarė išieškoti iš Kauno m. savivaldybės administracijos 1100 litų A. Z. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (ATPK byla, b.l. 83-85). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi atnaujino A. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK byla, b.l. 92-93) ir 2012 m. lapkričio 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikino ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimą su pakeitimu, panaikinus jo dalį, kuria A. Z. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas, prašymą paliekant nenagrinėtą (ATPK byla, b.l. 103-106). Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog pareiškėjas patyrė 1100 Lt išlaidų už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas (ATPK byla, b.l. 53).LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi, Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Atsižvelgiant į LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (o tokia išimtis šiuo atveju yra, nes nei ATPK, nei ABTĮ, nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas), darytina išvada, jog valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami LR Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (žr. pvz. LAT 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–26/2007). Taigi turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Civilinio kodekso 6. 245 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (Civilinio kodekso 6.271 str. 2 d.). Kadangi Civilinio kodekso 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimą. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (žr. pvz. LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17 – 1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A14–751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(442)-330-2008).
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008). Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir kitos protingos išlaidos. Vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje išsamiai išdėstyta, kodėl administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nuobaudos skyrimas negali būti sutapatinami su viešuoju administravimu (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4–689/2003. Administracinių teismų praktika Nr. 4, 270-277 p.). Tačiau nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tyrimas ir nagrinėjimas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos administracinėse teisės pažeidimo bylose atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose (žr. šiuo klausimu Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2003 m. gruodžio 12 d. nutartį, 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį)( Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ( Kauno miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-27-24/2012) panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos nutarimą, o administracinę bylą nutraukė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas A. Z. nesiekė išvengti nustatytos rinkliavos už automobilių stovėjimą, nes 8.48 val. sumokėjo 1 Lt už automobilio stovėjimą iki 9.48 val., o užtrukęs ilgiau nei planavo, sumokėjo dar 1 Lt už faktiškai prastovėtą laiką aikštelėje, ir todėl padarė išvadą, jog A. Z. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, sudėties. Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnės nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą neteisėtus veiksmus pripažįsta nustatytais.
Atsižvelgiant į administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą darytina išvada, kad pareiškėjas dėl to, kad pareigūnė aplaidžiai atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą, todėl pareiškėjas buvo neteisėtai nubaustas ir dėl nuobaudos panaikinimo ilgą laiką turėjo bylinėtis teisme, ko pasėkoje dėl teisinės pagalbos teikimo patyrė išlaidų. Specialaus įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui atlyginimą, nėra, tačiau, kaip jau anksčiau buvo konstatuota, tai neužkerta kelio valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui, todėl teismas tokių išlaidų atlyginimą CK 6.271 str. nustatyta tvarka laiko pagrįstu ir atitinkančiu LR Konstitucijos nuostatas.
Kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas. Bendros nuostatos dėl teismo išlaidų atlyginimo įtvirtintos ABTĮ 44 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Vertinant šių teisės aktų nuostatas, įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog atstovavimo sutartis su advokato padėjėju T. R.buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 8 d. (ATPK byla, b.l. 8). Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog advokato padėjėjas pareiškėjo vardu parengė skundą Kauno miesto apylinkės teismui (ATPK byla, b.l. 2-9) ir atstovavo pareiškėją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ATPK byla, b.l. 54-56). Turėtas išlaidas pareiškėjas grindžia pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 632962 (ATPK byla, b.l. 53). Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.18 bei 5 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Tai suponuoja išvadą, jog prašomas priteisti 1100 Lt turtinės žalos atlyginimas yra pareiškėjo realiai patirti nuostoliai, todėl jie priteistini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p. teismas,
nusprendė:
Skundą tenkinti: priteisti pareiškėjui A. Z. 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų turtinės žalos atlyginimą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.