- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- e2-256-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01842-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- Ergo Insurance SE
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. J. patikslintą ieškinį atsakovui Ergo Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas T. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ergo Insurance SE., prašydamas priteisti iš atsakovo 53 058,73 Eur draudimo išmoką, 1 090,25 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d., 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir Pastatas). 2015 m. birželio 8 d. ieškovas su atsakovu sudarė Įmonių turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 310-040049, kuria Pastatas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d iki 2016 m. birželio 19 d. buvo apdraustas nuo įvairių rizikų, tame tarpe ir vandens. 2016 m. kovo 15 d. į Pastatą atvykęs ieškovo atstovas pastebėjo, kad yra trūkusi vandens padavimo į Pastato palėpėje esančio tualeto vandens bakelį standartinė žarnelė, Pastatas užlietas vandeniu, peršlapusios Pastato sienos, lubos, grindys, perdangos, nepataisomai sugadinta elektros instaliacija, dujinis šildymo katilas, signalizacija. Apie šį įvykį buvo pranešta atsakovui.
3. Siekdamas išvengti žalos padidėjimo, ieškovas ėmėsi neatidėliotinų veiksmų būtiniems užliejimo pasekmių šalinimo ir Pastato remonto darbams atlikti, už šiuos darbus ieškovas iš viso sumokėjo 37 251,73 Eur. Likusių Pastato atstatymo į iki įvykio buvusią būklę remonto darbų kaina pagal R. S. remonto darbų pasiūlymą yra 15 922 Eur. Draudimo sutartyje nustatyta 115 Eur išskaita. Todėl atsakovas turi išmokėti ieškovui 53 058,73 Eur draudimo išmoką (37 251,73 Eur + 15 922 Eur – 115 Eur). Tačiau 2015 m. balandžio 12 d. sprendimu atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad įvykis, kurio metu buvo užlietas Pastatas, yra nedraudžiamasis, ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
Atsiliepimas
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
5. Atsakovas nurodė, kad Pastatas nuo 2016 m. sausio mėn. buvo nenaudojamas. Ieškovas nepranešė atsakovui apie šią draudimo riziką didinančią aplinkybę, nors turėjo tokią pareigą pagal Įmonių draudimo taisyklių Nr. 57 (toliau – taip pat ir Taisyklės) 3.6.8. p. ir 7.1. p. Pagal Taisyklių 24.3.5. p. draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jei draudėjas nepranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, ir tai sąlygojo draudžiamąjį įvykį. Ieškovo neūkiškumą, aplaidumą liudija tai, kad ieškovas, ilgą laiką Pastatą palikęs be priežiūros, neužsuko vandens įvadinės sklendės. Taip būtų buvęs sustabdytas vandens padavimas į Pastatą ir išvengta žalos.
6. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal 2014 m. birželio mėn. Pastato rekonstrukcijos projektą nebuvo numatytas sanitarinio mazgo įrengimas Pastato palėpės patalpose. Taisyklių 17.1.11. p. nustatyta, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, jei apdraustas turtas sugadintas, sunaikintas ar prarastas dėl grunto tyrimo, statybos ar montavimo darbų klaidų bei dėl akivaizdžiai brokuotų, netinkamų dalių, medžiagų, įrengimų naudojimo. Atsakovo teigimu, Pastato palėpės patalpose įrengtas projekte nenumatytas sanitarinis mazgas, kuriame įvyko vandens pratekėjimas, sudaro pagrindą nemokėti draudimo išmokos pagal Taisyklių 17.1.11. p.
Motyvuojamoji dalis
7. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio mėn. 8 d. ieškovas ir atsakovas sudarė įmonių turto draudimo sutartį Nr. 310-040049, kuria Pastatas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2016 m. birželio 19 d. buvo apdraustas nuo sutartyje nurodytų rizikų, tame tarpe ir vandens. 2016 m. kovo 15 d. buvo pastebėta, kad yra trūkusi vandens padavimo į Pastato palėpėje esančio tualeto bakelį žarnelė, vanduo užliejo ir sugadino Pastato sienas, lubas, grindis, perdangas, elektros instaliaciją, dujinį šildymo katilą, signalizaciją (toliau – taip pat ir Įvykis) . 2016 m. kovo 16 d. ieškovas apie Įvykį pranešė atsakovui.
9. 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu atsakovas Įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Sprendimą atsakovas grindė Įmonių draudimo taisyklių Nr. 57 3.6.8., 7.1., 7.1.11. ir 24.3.5. p. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neinformavo atsakovo apie rizikos apdraustam Pastatui padidėjimą, t.y. apie Pastato paskirties pakeitimą ir apie tai, kad Pastatas nuo 2016 m. sausio mėn. buvo negyvenamas ir neprižiūrimas. Atsakovas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog vanduo tekėjo iš Pastato palėpės patalpose įrengto projekte nenumatyto sanitarinio mazgo, patenka į Taisyklių 17.1.11. p. numatytas aplinkybes, kurioms esant neatsiranda atsakovo pareiga mokėti draudimo išmoką (jei apdraustas turtas sugadintas, sunaikintas ar prarastas dėl grunto tyrimo, statybos ar montavimo darbų klaidų bei dėl akivaizdžiai brokuotų, netinkamų dalių, medžiagų, įrengimo naudojimo).
10. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šalai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.).
11. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai, nedviprasmiškai ir negali būti aiškinami plečiamai, nes tik aiškiai nurodyti įvykiai ar veiksmai, kurių rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiima ir kurių atveju neturi pareigos mokėti draudimo išmoką, laikytini nedraudžiamaisiais įvykiais. Nedraudžiamieji įvykiai yra apibrėžti Taisyklių 17 p. Taisyklių 17.1.11. p. nurodyta, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, jei apdraustas turtas sugadintas, sunaikintas ar prarastas dėl grunto tyrimo, statybos ar montavimo darbų klaidų bei dėl akivaizdžiai brokuotų, netinkamų dalių, medžiagų, įrengimų naudojimo. Ieškovas nurodė, kad vandens pratekėjimas įvyko trūkus vandens padavimo į Pastato palėpėje esančio tualeto vandens bakelį standartinei žarnelei. Ta pati vandens pratekėjimo priežastis nurodyta ir 2016 m. kovo 16 d. defektiniame akte. Įrodymų, kad trūkusi žarnelė buvo akivaizdžiai brokuota, trūko dėl montavimo klaidos ar buvo netinkama tai paskirčiai, kuriai buvo panaudota, atsakovas nepateikė. Atsakovo teiginys, kad Pastato palėpės patalpose įrengtas projekte nenumatytas sanitarinis mazgas, kuriame įvyko vandens pratekėjimas, sudaro pagrindą nemokėti draudimo išmokos pagal Taisyklių 17.1.11. p., laikytinas plečiamu Taisyklių 17.1.11. p. sąlygos aiškinimu, kas nėra leidžiama sprendžiant, ar įvykis atitinka draudimo sutarties sąlygose apibrėžtą nedraudžiamąjį įvykį.
12. Taip pat pažymėtina, kad Draudimo sutartyje draudimo objektu nurodytas Pastatas, nedetalizuojant Pastate esančių patalpų skaičiaus ir paskirties. Byloje nėra duomenų, kad, sudarydamas Draudimo sutartį, atsakovas būtų reikalavęs pateikti Pastato planą, 2014 m. Pastato kapitalinio remonto planą ar duomenis apie tai, kiek Pastate yra įrengta sanitarinių mazgų. Todėl darytina išvada, kad, sudarydamas Draudimo sutartį, atsakovas neteikė esminės reikšmės Pastate esančių sanitarinių mazgų skaičiui. Be to, ieškovas nurodė, kad Pastato palėpėje patalpa sanitariniam mazgui buvo įrengta Pastato kapitalinio remonto 2014 m. metu, tačiau pats sanitarinis mazgas buvo įrengtas vėliau – 215 m. lapkričio mėn. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje esančiame Pastato palėpės plane nurodyta 3,28 kv. m. ploto patalpa Nr. 2 galimai yra skirta sanitariniam mazgui įrengti.
13. Draudimo sutarties sudarymo metu Pastatas Nekilnojamojo turto registre kaip gyvenamosios paskirties pastatas. Šis Pastatas buvo apdraustas pagal Įmonių turto draudimo taisykles, o ne pagal Gyventojų turto draudimo taisykles. Ieškovas nurodė, kad Pastatas buvo apdraustas pagal Įmonių turto draudimo taisykles, nes Pastatas buvo naudojamas ne gyventi, o komercinei veiklai Pastate vykdyti. Kad ši Pastato naudojimo paskirtis buvo/turėjo būti žinoma atsakovui, patvirtina ta aplinkybė, kad Pastatas buvo apdraustas pagal Įmonių turto draudimo taisykles. Todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad Pastatas, kuris Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties, buvo naudojamas komercinei veiklai jame vykdyti, nelaikytina Pastato naudojimu ne pagal paskirtį, apie ką atsakovui nebuvo/negalėjo būti žinoma Draudimo sutarties sudarymo metu.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai Įvykį pripažino nedraudžiamuoju.
15. Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti draudimo išmoka yra aiškia per didelė. Šį savo teiginį pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų atsakovas nenurodė. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį, kuriuo buvo patikslinta prašoma priteisti draudimo išmoka, atsakovas nepateikė. Aplinkybių dėl nesutikimo su prašoma priteisti draudimo išmoka atsakovo atstovas nenurodė ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. 2017 m. gegužės 19 d. posėdžio dieną atsakovo pateiktą lokalinę sąmatą buvo atsisakyta priimti CPK 142 str. 3 d. ir CPK 245 str. 2 d. pagrindu – ieškovas tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje nurodė išsamias aplinkybes ir pateikė įrodymus apie prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio pagrįstumą, todėl atsakovas įrodymus, pagrindžiančius nesutikimą su ieškovo prašoma priteisti draudimo išmokos suma, galėjo pateikti tiek su 2016 m. spalio 10 d. atsiliepimu į pradinį ieškinį, tiek su atsiliepimu į patikslintą ieškinį, gavęs 2017 m. kovo 23 d. teismo pranešimą dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo. Todėl dėl draudimo išmokos dydžio sprendžiama pagal Draudimo sutarties sąlygas ir ieškovo pateiktus įrodymus (CPK 12 str., 178 str.).
16. Įvykio sukelti pastato patalpų pažeidimai užfiksuoti 2016 m. kovo 16 d. defektiniame akte ir Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje nurodyti didesnės apimties Pastato patalpų pažeidimai, nei defektiniame akte. Tai galima sieti su tuo, kad, sudarant Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, Pastatas buvo apžiūrėtas 2016 m. balandžio 22 d., t.y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po defektinio akto sudarymo. Per šį laikotarpį, esant gausiam užliejimui (pagal ieškovo paaiškinimus, Pastato rūsyje Įvykio metu vandens buvo iki kelių, o ieškovo D. Š. elektroniniame laiške atsakovui nurodyta, kad, nepaisant atnaujinti šildymo, praėjus mėnesiui po Įvykio tarp palėpės grindų ir jo jomis esančios hidroizoliacinės plėvelės yra 1-2 cm vandens sluoksnis), laikantis ir plečiantis drėgmei Pastato patalpų pažeidimai didėjo. Ieškovo atstovas D. Š. elektroniniuose laiškuose atsakovui nurodė, kad, siekiant pašalinti didelę drėgmę, dėl kurios negalima pradėti remonto darbų, tikslinga panaudoti drėgmę sugeriančius aparatus, ir prašė nurodyti, ar atsakovas kompensuos išlaidas šiems aparatams, tačiau atsakymas iš atsakovo nebuvo gautas. Elektroniniuose laiškuose atsakovui ieškovo atstovas D. Š. taip pat nurodė, kad dėl drėgmės ant sienų ir pertvarų atsiranda pelėsis, pradėjo rūdyti perdangos. Be to, dalį pažeidimų galima nustatyti tik pradėjus realius remonto darbus (pvz., po grindimis esančių hidroizoliacinių, izoliacinių medžiagų, perdangos pažeidimus, po linoleumu esančių grindų pažeidimus ir kt.).
17. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas delsė pradėti šalinti Įvykio pasekmes. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas atnaujino Įvykio metu pažeistą Pastato dujinį šildymą, pašalino pažeistas sienų, grindų dangas, kad mažėtų drėgmė, kelis kartus kreipėsi į atsakovą dėl būtinumo panaudoti drėgmės džiovintuvus ir apmokėjimo už šiuos džiovintuvus. Pradėti Pastato remontus darbus trukdė sunkiai pašalinama didelė drėgmė.
18. Iš su patikslintu ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad Pastato remonto darbams ieškovas išleido 37 251,73 Eur. Likusių Pastato remonto darbų kaina pagal R. S. remonto darbų pasiūlymą yra 15 922 Eur. Draudimo sutartyje nustatyta 115 Eur išskaita. Draudimo liudijime nurodyta, kad pastato (patalpų) sunaikinimo atveju draudikas atlygina nuostolius, kuriuos draudėjas patvirtina statybos (remonto) bendrovių pateiktomis ir su draudiku suderintomis sąmatomis bei sąskaitomis už atliktus darbus, atstatant ar remontuojant sugadintą turtą iki prieš draudžiamąjį įvykį buvusios būklės. Iš Nekilnojamojo turto registro 2015 m. sausio 27 d. išrašo, ieškovo atstovo D. Š. elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių, ieškovo paaiškinimų matyti, kad 2014 m. Pastate buvo atlikti kapitalinio remonto darbai pagal Pastato (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto, keičiant paskirtį į gyvenamąją, projektą, kapitalinio remonto darbų atlikimas buvo įformintas 2014 m. lapkričio 4 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Ieškovas paaiškino, kad kapitalinio remonto metu buvo atliktas ir Pastato patalpų remontas. Kadangi Pastato patalpos buvo suremontuotos prieš šiek tiek daugiau nei metus iki Įvykio, taip pat nėra duomenų, kad per šį laikotarpį jos buvo smarkiai dėvimos ir nudėvėtos, nėra pagrindo taikyti nusidėvėjimą panaudotoms medžiagoms. Todėl atsakovas turėtų sumokėti ieškovui 53 058,73 Eur draudimo išmoką (37 251,73 Eur + 15 922 Eur – 115 Eur).
19. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudiminio įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti tiek draudiko sprendimą, prisiimti draudimo riziką ar ne, tiek draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos (premijos) bei draudimo išmokos dydžius. Taisyklių 3.6. p. nustatyta, kad draudėjas privalo raštu informuoti draudiką apie aplinkybes, dėl kurių padidėja/sumažėja ar gali padidėti/sumažėti draudimo rizika ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tada, kai sužinojo apie šias aplinkybes. Pagal Taisyklių 7.1. p. rizikos padidėjimu laikomi tokie atvejai, kai esamos aplinkybės pasikeičia taip, jog išauga draudžiamojo įvykio tikimybė, padidėja galimos žalos dydis ar atsiranda kita rizika. Vienas iš tokių atvejų – kai apdraudžiamos patalpos ar šalia esančios patalpos tampa nebenaudojamos ilgiau nei 2 savaičių laikotarpiu (Taisyklių 7.1.d) p.).
20. Kaip paaiškino ieškovas, Pastatas buvo naudojamas suteikiant jį panaudai juridiniams ir fiziniams asmenims komercinei veiklai vykdyti. 2016 m. sausio mėn. pabaigoje Pastate veiklą vykdę asmenys iš Pastato išsikėlė. Byloje nėra įrodymų, kad nuo to laiko Pastate būtų vykdoma kokia nors veikla. Nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad Pastatas buvo naudojamas, nes ieškovas ieškojo naujų Pastato naudotojų ar nuomininkų, prižiūrėjo Pastatą – ant Pastato langų buvo sumontuotos grotos, įrengta signalizacija, Pastatas buvo šildomas, jame buvo reguliariai lankomasi. Sąvoka „apdraudžiamos patalpos tampa nebenaudojamos“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikslą, kuriuo siekiama nustatant sąlygą informuoti draudiką apie rizikos padidėjimą ir atvejų, kurie laikomi rizikos padidėjimu, įtaką draudžiamojo įvykio tikimybei. Kai patalpose nuolat nevyksta veikla, patalpose nėra nuolat būnama, nėra nuolat stebima patalpose esančių įrengimų būklė, yra tikimybė, kad laiku nebus pastebėti ir pašalinti atsiradę gedimai, galintys sukelti draudžiamąjį įvykį, ar laiku nebus pastebėtas ir pašalintas draudžiamasis įvykis, taip sumažinant jo sukeltas neigiamas pasekmes. Todėl tai, kad po 2016 m. sausio mėn. pabaigos iš Pastato išsikėlė jo naudotojai, ir Pastate jokia veikla nebebuvo vykdoma daugiau kaip dvi savaites, laikytina Taisyklių 7.1.d) punkte nurodytu draudimo rizikos padidėjimo atveju, apie kurį ieškovas privalėjo pranešti atsakovui. Šios pareigos ieškovas nevykdė.
21. Taisyklių 24.3.5. p. nustatyta, kad draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas nepranešė draudikui apie rizikos padidėjimą, ir tai sąlygojo draudžiamąjį įvykį. Pagal Taisyklių 16.1.2.1. p. draudžiamuoju įvykiu dėl vandens yra apdrausto turto staigus ir netikėtas sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl staigaus ir netikėto vandens ar garų išsiveržimo ne pagal paskirtį dėl vamzdžių ar kitų su jų sistema stacionariai sujungtų įrengimų trūkimo ar sprogimo. Iš ieškovo paaiškinimų, Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje, 2016 m. kovo 16 d. defektiniame akte, ieškovo atstovo D. Š. elektroniniuose laiškuose nurodytų aplinkybių matyti, kad dėl vandens buvo gausiai užlietos Pastato palėpės, antro, pirmo aukšto ir rūsio patalpos, vanduo galėjo tekėti apie savaitę. Taigi, dėl Pastato nenaudojimo nebuvo laiku pastebėtas vandens išsiveržimas, o ilgą laiką besiveržiantis vanduo padidino padarytą žalą.
22. Sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Šiuo atveju Pastato nenaudojimas daugiau kaip dvi savaites, apie kurį ieškovas nepranešė atsakovui, sąlygojo žalos padidėjimą. Kadangi šis padidėjimas dėl savaitę besiveržiančio vandens nelaikytinas nežymiu, mokėtina draudimo išmoka mažinama 50 proc., t.y. iki 26 529,36 Eur.
23. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Šiuo atveju terminas išmokėti draudimo išmoką skaičiuojamas nuo 2016 m. balandžio mėn. 12 d., t.y. nuo sprendimo Įvykį pripažinti draudžiamuoju ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nes po šios datos atsakovas daugiau jokios informacijos iš ieškovo nereikalavo. Mokėtinos palūkanos už 26 529,36 Eur sumą už ieškinyje nurodytą 150 d. laikotarpį yra 545,12 Eur.
24. Atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui 5 procentų metines procesines palūkanas už 26 529,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016 m. rugsėjo 21 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 4 d., 6.210 str. 1 d.).
25. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų) iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 609,17 Eur žyminis mokestis ir 870,75 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE ieškovo T. J. naudai 26 529,36 Eur draudimo išmoką, 545,12 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už 26 529,36 Eur sumą nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki visiško teismo įvykdymo ir 1 479,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.