Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama Vilniaus apskrities VPK VP EPT atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Bylos faktinės aplinkybės

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus m. VPK VP EPT TOP specialistas 2008-04-25 surašė V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, nes jis 2008-04-25 apie 11 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) g. 26, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio, sustojo ir paliko automobilį stovintį ant šaligatvio, automobilis trukdė pėsčiųjų eismui. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 52, 193.5, 169, 275 punktų reikalavimus (b. l. 26). Remiantis 2008-04-25 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 1327 (b. l. 16), V. S. priklausanti transporto priemonė BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimta ir priverstinai transportuota į saugomą aikštelę, esančią Verkių g. 39A, Vilniuje. Vilniaus m. VPK VP EPT 2008-05-22 nutarimu pareiškėjui pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį paskirta 60 Lt bauda. Subendrinus nuobaudas, galutinai V. S. paskirta 100 Lt bauda (b. l. 25). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-10-15 nutarimu ATP byloje Nr. II-1268-789/2008 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, Vilniaus m. VPK VP EPT 2008-05-22 nutarimą Nr. E843017 panaikino, pareiškėją pripažino kaltu, padarius ATPK 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą, ir skyrė jam 60 Lt baudą (ATP byla, b. l. 75-78). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-24 nutartimi byloje Nr. N-261-2861/2009 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl šio Vilniaus apygardos administracinis teismo nutarimo, nutarimą paliko nepakeistą (ATP byla, b. l. 94-100).

Kaip matyti pagal pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, V. S. 2008-04-28 už automobilio saugojimą aikštelėje, erkių g. 39A, Vilniuje, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sumokėjo 165 Lt (kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 11, ATP byla, b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK VP EPT atlyginti jam padarytą turtinę žalą – 165 Lt, nurodydamas, kad ši žala padaryta Vilniaus apskrities VPK VP EPT pareigūnų veiksmais neteisėtai jo atžvilgiu taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis, t. y. veiksmais, kurie priskirtini administracinių teisės pažeidimų teisenai.

Pagal LR ABTĮ 13 straipsnį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). 2008-04-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-330-08 LVAT nurodė, kad nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepriskiriamas viešajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos taikant tokias užtikrinimo priemones, atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose. Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, tarp jų – ir taikant jos užtikrinimo priemones, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

LR CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (LR CK 6.249 str.). LR CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.). Asmuo, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, būtina įvertinti, ar policijos pareigūnai veikė taip kaip privalėjo veikti vadovaudamiesi galiojančiomis teisės aktų normomis.

Pagal ATPK 269 str. 7 d. (2007 12 13 įstatymo redakcija Nr. X-1365, galiojusi nuo 2008-01-01 iki 2008-07-17 (Žin., 2007, Nr. 138-5641)), padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), 126 straipsnyje, 127 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 128 straipsnyje, 129 straipsnyje, 130² straipsnyje, 132¹ straipsnyje, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas.

Vertinant pareiškėjo atžvilgiu taikytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo – priverstinio pareiškėjo vairuoto automobilio nuvežimo – pagrįstumą bei teisėtumą, reikšmingi LR Konstitucinio teismo 2009-04-10 nutarime (Žin., 2009, Nr. 42-1624) pateikti išaiškinimai, pasisakant dėl LR ATPK 269 str. 7 d. (2007-12-13, 2008-07-03 redakcijos) įtvirtinto teisinio reguliavimo. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad tokia priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – vertintina kaip proporcinga, adekvati siekiamiems tikslams. Nustačius LR ATPK 269 str. 7d. nurodytus pažeidimus, policijos pareigūnai, įvertinę visas su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusias aplinkybes, turi teisę savarankiškai nuspręsti dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymo – priverstinio transporto priemonės nuvežimo – būtinumo.

Kaip minėta, V. S. 2008-04-25 padarytas ATPK 124¹ str. 4 d. pažeidimas patenka tarp LR ATPK 269 str. 7d. numatytų pažeidimų, kuriems esant galėjo būti taikoma administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas.

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties litų. KET 193.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant šaligatvio, vejos (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai).

Vilniaus miesto VPK VP Kelių patrulių rinktinės pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 32, 34) ir fotonuotraukos (b. l. 38) patvirtina, kad automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo (duomenys neskelbtini) g. 26 namo kieme, Vilniuje, ant šaligatvio, taip trukdydamas pėsčiųjų eismui. LVAT 2009-12-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-261-2861/2009, kurioje apeliacine tvarka išsprendė V. S. administracinės atsakomybės dėl neleistinoje vietoje pastatyto automobilio klausimą, konstatavo, kad V. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad „ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato, jog padarius ATPK 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų <...>), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai turėjo pagrindą priverstinai nuvežti automobilį BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas veikė pagal galiojančių LR ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose, t. y. policijos pareigūnai, įvertinę administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei vadovaudamiesi ATPK 269 str. 7 d., turėjo teisę priverstinai paimti, nuvežti automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal įgaliojimą naudojosi Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos (VBJS) vadovas V. S., į saugojimo aikštelę.

Išanalizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustatyti ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalos pareiškėjui. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos priteisti turtinės žalos atlyginimą (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, nusprendė : pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja Violeta Balčytienė