Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-39-516/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
2-39-516/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00788-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
Klaipėdos apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-39-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00788-2009-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38.; 3.5.14.
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ROVANTA“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, priimtos civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ROVANTA“, A. C., A. B., I. L., D. M., N. M. (N. M.), I. M., M. K., A. K., K. L., A. K. – Z., uždarajai akcinei bendrovei „Schuco Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaudenis“ dėl statybos leidimo, projektavimo sąlygų sąvado pripažinimo negaliojančiais, pirkimo - pardavimo ir preliminariųjų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir pastato atstatymo į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, tretieji asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, akcinė bendrovė SEB bankas, kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, L. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Ginčas byloje kilo dėl nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-196/2015 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė įteisinti ginčo dalyku buvusį pastatą, įvykdyti visas pastato užbaigimo procedūras ir užbaigti pastatą tokį, koks jis faktiškai yra taikos sutarties pasirašymo dieną, pagal parengtą projektinę dokumentaciją, galiojančius statybą leidžiančius dokumentus, jo nepertvarkant ir paliekant visus šiuo metu egzistuojančius pastato užstatymo rodiklius.

3. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Inspekcija) pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-22-196/2015 vykdymo. Prašyme nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. surašė Teismo įpareigojimo pašalinti statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžia teisės aktų reikalavimus, įvykdymo aktą Nr. 4D-2240, kuriame konstatavo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra neįvykdyta, t. y. pastatas neįteisintas.

4. Atsakovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „ROVANTA“, atstovaujama bankroto administratorės, su prašymu nesutiko. Nurodė, kad Inspekcija nėra tinkamas subjektas teikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taikos sutartis pagal savo esmę negali būti priverstinai vykdoma, o ir teisės aktai draudžia atlikti priverstinio vykdymo veiksmus iš bankrutuojančio (bankrutavusio) juridinio asmens. Be to, šiuo metu atliekami veiksmai taikos sutarčiai įvykdyti.

5. Ieškovas su prašymu sutiko, prašė jį patenkinti. Nurodė, kad Inspekcija yra tinkamas subjektas prašymui pateikti pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Atskirai nurodė, kad teismas gali pakeisti taikos sutarties vykdymo sąlygų tvarką, nekeisdamas susitarimo esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas tuo atveju, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, išplėtė asmenų ratą, turinčių teisę pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nustatė, jog ne tik išieškotojas, tačiau ir bet kuris suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Inspekcija byloje dalyvavo trečiojo asmens teise, be to, pasirašė taikos sutartį, o pagal kompetenciją ji privalo vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuostatų 1 skyriaus 2 dalis). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai pagal kompetenciją deleguota užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai ir ji ne tik vadovaujantis CPK, tačiau ir pagal specialiuosius įstatymus turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BUAB „ROVANTA“ pareigų turinį, kylantį iš taikos sutarties, sudaro ne piniginiai ir / ar turtiniai įsipareigojimai, o trūkstamos projektinės dokumentacijos rinkimas. Taikos sutarties neįvykdymo atsakomybės BUAB „ROVANTA“ neturi teisės perkelti kitiems asmenims.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė BUAB „ROVANTA“, atstovaujama bankroto administratorės, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį ir bylos dalį pagal Inspekcijos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nutraukti; šio prašymo netenkinus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Inspekcijos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. CPK expressis verbis nustačius, kad pareiškėja neturi teisės reikalauti, jog teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas, pareiškėja kvalifikuotina subjektu, neturinčiu teisės teikti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

9.2. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad iš bankrutuojančio (bankrutavusio) juridinio asmens antstoliai negali vykdyti priverstinio išieškojimo nei iki bankroto proceso pradžios, nei jo metu atsiradusioms prievolėms patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).

9.3. Taikos sutarties 15 punktu buvo susitarta, jog šalys įgyvendindamos taikos sutartį, veiks pagal abipusio šalių pasitikėjimo, geros valios, sąžiningumo, biurokratizmo vengimo ir nepiktnaudžiavimo administraciniais įgaliojimais principus, o dėl taikos sutarties kylančius ginčus šalys įsipareigojo spręsti taikiai ir tik nepasiekus taikaus sprendimo, kreiptis dėl kilusio ginčo išsprendimo kitais Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais būdais. Nagrinėjamu atveju apeliantei nėra žinoma apie jokį su pareiškėja kilusį ginčą, apeliantė deda maksimalias pastangas statybos užbaigimo procedūrai įgyvendinti, o pareiškėja yra apie tai informuota.

10. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo Inspekcija prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Inspekcijos atstovavimo teisinis pagrindas kyla ne tik iš Inspekcijos paskirties ir funkcijų užtikrinti statybos teisėtumą, tačiau tiesiogiai įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija.

10.2. Vykdymo procesą detalizuojantis specialusis teisės aktas – Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (CPK 583 straipsnio 1 dalis), taip pat šiuo atveju valstybės atstovavimo teisę pripažįsta Inspekcijai (36 punktas)

10.3. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos reguliuoja tik turtinių prievolių vykdymą tarp įmonės, jos kreditorių ir skolininkų, o kitų įstatymų nuostatos (tarp jų ir CPK), taikomos tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pobūdį ir teisingai pažymėjo, kad atsakovės pareigų turinį sudaro ne piniginiai ir / ar turtiniai įsipareigojimai, todėl priverstinis teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymas atsakovės atžvilgiu yra galimas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams vykdyti išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646–649 straipsniai). Tačiau vykdomasis raštas išduodamas ne dėl visų teismo priimtų procesinių sprendimų, o tik dėl tokių, kuriems gali būti taikomi priverstinio vykdymo veiksmai. Priverstinai vykdytinų sprendimų rezultatas pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Todėl šie sprendimai, kai atsakovas jų nevykdo gera valia, išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą vykdomi antstolio, taikant priverstinio vykdymo priemones. Priverstinai vykdytini sprendimai yra, pavyzdžiui, sprendimai pagal ieškinius dėl priteisimo, dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir kt. Kiti teismo sprendimai teisinį efektą sukelia savaime, jiems nereikia taikyti priverstinių vykdymo priemonių, pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl pripažinimo. Tokiu sprendimu pažeista subjektinė teisė apginama konstatuojant, kad ieškovas turi tam tikrą teisę. Taigi, priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra tik viena iš teismo sprendimų įgyvendinimo formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616-248/2015)

13. Taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1818/2014).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje visų pirma nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcija yra tinkamas subjektas pareikšti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kaip teisingai nurodė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Inspekcija, pastaroji teismų sprendimų vykdymo procese turi specialų įstatyme nustatytą teisinį statusą – vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimo, kaip yra šiuo atveju, valstybei atstovauja Inspekcija. Koks bebūtų Inspekcijos procesinis statusas civilinėje byloje, jis nepakeičia ir nepanaikina Inspekcijos specialiajame įstatyme nustatytų funkcijų sprendimų vykdymo procese (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad Inspekcijai nesuteikta teisė prašyti išduoti vykdomąjį raštą vien dėl tos priežasties, kad ji byloje dalyvavo trečiojo asmens teisėmis.

15. Nesutiktina su atsakove, kad taikos sutartis negali būti priverstinai vykdytina dėl jos teisinio statuso ir taikos sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės teisinio statuso įtakos, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ginčas byloje nėra turtinis, kuriam galėtų būti taikoma ĮBĮ nustatyta finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra. Teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos įpareigoja atsakovę pašalinti pažeistus teisės aktų reikalavimus įteisinant pastatą (parengti reikalingą trūkstamą projektinę dokumentaciją, pabaigti visus darbus, reikalingus pastato užbaigimo procedūrų įvykdymui ir kt.) ir atlikti kitus veiksmus. Šie įsipareigojimai yra neturtinio pobūdžio. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad nurodytus įsipareigojimus pagal taikos sutartį prisiėmė jau atsakovė, atstovaujama bankroto administratorės.

16. Atsakovė taip pat teigia, kad taikos sutarties sąlygos nenumato jos priverstinio vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas su šia pozicija nesutinka. Taikos sutartyje neturi būti numatyta, kad ji gali būti priverstinai vykdoma. Šalims ginčą išsprendus taikiai tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismo patvirtintos sutarties sąlygas ši sutartis gali būti vykdoma – taikos sutartyje yra apibrėžti aiškūs ir konkretūs veiksmai, kurių turi imtis atsakovė, taip pat terminai šiems veiksmams atlikti. Pastebėtina, kad aplinkybės, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos nebuvo tinkamai vykdomos, atsakovė neneigia ir atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, išdavus vykdomąjį raštą ir perdavus jį vykdyti antstoliui, tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas (teismo patvirtinta taikos sutartis), įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

19. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad šioje byloje pagal pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis nebuvo pagrindo spręsti dėl šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Tokia išvada darytina remiantis tuo, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodinėjo, jog taikos sutartį įvykdė. Priešingai, atsakovė tik abstrakčiai deklaravo, kad siekia ją įvykdyti. Konkrečių duomenų, kokios yra kliūtys įvykdyti taikos sutartį ir kiek atsakovei reiktų tam laiko, byloje nebuvo pateikta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad galimybė išspręsti kilusius ir kilsiančius taikos sutarties įvykdymo klausimus bendradarbiavimo būdu šalims toliau išlieka ir jos priverstinio vykdymo procese, t. y. pagal taikos sutarties 7 punktą, „Sutartyje numatyti terminai, esant poreikiui ir pagrįstam bet kurios iš Taikos sutarties Šalių prašymui, gali būti sustabdomi ar pratęsiami atskirais Taikos sutarties Šalių susitarimais“.

20. Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė