Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės ir Aivos Survilienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. liepos 17 d. apie 16.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,40 promilės girtumas), pavojingai manevruodamas, vairuodamas automobilį T. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Ulonų - Apkasų gatve, ties pastatu, esančiu Ulonų g.2, Vilniuje, nepakluso teisėtam policijos ekipažo AP-14 vyriausiųjų patrulių K. K. ir M. L. reikalavimui sustoti, po ko toliau pavojingai manevruodamas ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 59, 61, 62, 75, 161, 172, 207 punktų reikalavimus, tuo sukeldamas pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, ties pastatu esančiu Kalvarijų g.121, Vilniuje, tyčia trenkėsi į policijos tarnybinį automobilį NISSAN NV200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu jį apgadino, po ko ir toliau nevykdydamas teisėtų policijos ekipažo AP-10 vyriausiųjų patrulių V. V. ir T. M. reikalavimų sustoti, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 59, 61, 62, 75, 161, 172, 207 punktų reikalavimus, tuo sukeldamas pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, ties pastatu, esančiu Kalvarijų g.121, Vilniuje tyčia trenkėsi į policijos tarnybinį automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu jį apgadino, po ko policijos pareigūnų buvo sulaikytas Lukšio ir S. Ž. gatvių sankryžoje, ties pastatu, esančiu S. Ž. g.49, Vilniuje, tokiais savo veiksmais, visuotinai pavojingu būdu, sugadino svetimą, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą, t. y. automobilius NISSAN NV200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas šiam automobiliui apgadinimus 1 229,79 euro sumai, ir VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas šiam automobiliui apgadinimus 2 147,63 euro sumai, tokiu būdu padarė 3 377,42 euro vertės žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis E. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose ir bausmės vykdymą atidėti.

Nuteistasis nurodo, kad jis savo kaltę pripažino pilnai ir gailisi. Apelianto teigimu, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, todėl teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jam paskirtos bausmės vykdymą gali atidėti nuo vienerių iki trijų metų. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai vertino, tai, kad jis praeityje du kartus teistas. Nurodo, jog 2009 m. gegužės 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo paskirtai bausmei vykdymas buvo atidėtas, atkreipia teismo dėmesį, kad per bausmės atidėjimo laikotarpį jis jokių nusikaltimų nepadarė, teistumas yra išnykęs. 2011 m. gruodžio 1 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė su papildomais įpareigojimais yra atlikti ir teistumas taip pat yra išnykęs. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino ir aplinkybę, jog jis yra baustas administracine tvarka. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas jo asmenybę vertino tendencingai, kaip nepataisomą nusikaltėlį, todėl paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę.

E. K. nurodo, kad nors jis darbo biržoje nėra registruotas, tačiau prieš nusikaltimą planavo įsidarbinti UAB „Purvabridis“. Nuteistojo teigimu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jį visiškai sužlugdys, pažymi, kad skiriasi su sutuoktine, jam neleidžiama susitikti su mažamete dukra, o po 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės jo ryšiai su dukra visiškai nutrūks, be to jis negalės rūpintis jos išlaikymu.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Skundžiamu nuosprendžiu E. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams.

Apeliantas prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, nuteistasis siekia įsidarbinti UAB „Purvabridis“ ir mano, jog neatidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymo bus apsunkintas vaiko išlaikymas, prarastas ryšys su dukra. Apelianto teigimu, nors jis praeityje teistas ir baustas administracine tvarka, bet teistumas yra išnykęs, tačiau apylinkės teismas jo asmenybę vertino tendencingai, kaip nepataisomą nusikaltėlį, paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

BK 75 str. 1 d. nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 str. 1 d. numatytų formalių sąlygų egzistavimo – E. K. nuteistas už vieną apysunkį nusikaltimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, išdėstęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atskleidė šių aplinkybių reikšmę konkrečiai E. K. skirtinai bausmei ir tinkamai jas įvertino.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis nedirba, neregistruotas darbo biržoje, tačiau ketina įsidarbinti UAB „Purvabridis“. Jis yra anksčiau teistas du kartus, tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantas, teistumas išnykęs. Tai, kad apylinkės teismas nurodė, jog vienas teistumas nėra išnykęs, šiuo atveju skundžiamo nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturi. Apeliantas taip pat baustas administracinėmis baudomis už KET pažeidimus (I t., b.l.126-132).

Pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p), taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Apeliantas teigia, jog neatidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymo bus apsunkintas vaiko išlaikymas ir prarastas ryšys su dukra, taigi, šiuo atveju konkuruoja tėvo ir vaiko ryšių išsaugojimo poreikis bei visuomenės interesas nubausti asmenį, padariusį apysunkio pobūdžio nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visą byloje surinktą E. K. charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad E. K. apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymo metu teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo, buvo neblaivus, veikos metu buvo apgadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu; praeityje E. K. yra padaręs eilę KET pažeidimų, o pastaruoju atveju KET nesilaikymas užtraukė ir baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo E. K. abejingumą, nerūpestingumą ir pavojingą eismo saugumui elgesį, sukeliantį vis sunkesnes pasekmes; šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų bendro elgesio taisyklių, linkęs pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų, administracinių nuobaudų išvadų nedaro.

Be to, apeliantui jau kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Nors BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-109/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta tokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu BK 75 straipsnio nuostatų taikymas E. K. būtų aktualus.

Aptartos aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui manyti, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuteistasis E. K., gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka.

Taip pat pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams negali būti laikomas tokiu laiko tarpu kurio metu apelianto ryšys su dukra būtų prarastas negrįžtamai ir jo būtų neįmanoma atkurti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.