- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- 2YT-2320-393/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00490-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė D. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Prašo panaikinti antstolės D. K. 2025 m. sausio 10 d. Patvarkymą Nr. S-25-164-1047 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; įpareigoti antstolę vykdyti teisėtą ir įsiteisėjusį Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 21RE1-158. Skunde nurodo, kad antstolės Patvarkymas yra neteisėtas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos įstatymams, bei pažeidžiantis pareiškėjo teises. Antstolė, neturėdama tam juridinių įgaliojimų, pradėjo interpretuoti įsiteisėjusį Komisijos sprendimą, kurio neskundė net atsakovas – Alytaus miesto savivaldybės administracija. Taigi, ir antstolei nereikėtų viršyti savo tarnybinės kompetencijos ribų ir užsiimti kvestionuoti teisėtą Lietuvos Respublikos teisinės institucijos aktą – sprendimą. Antstolės teiginys, kad Komisijos sprendimas yra savaime besirealizuojantis, arba savaime vykdomas, yra visiškas išsigalvojimas, nes nepagrįstas nei teisiniais duomenimis, nei objektyviais faktais. Priešingai, atsakovas – Alytaus miesto savivaldybės administracija – piktavališkai nevykdė, nevykdo bei iki šiol neįvykdė Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 24 d. rašto (sprendimo) Nr. SD-610 (6.17 E). Komisijai panaikinus neteisėtą, antiįstatymišką Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 5 d. raštą (sprendimą) Nr. SD-1835 (6.17 E), buvo paliktas galioti ankstesnis Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 24 d. raštas (sprendimas) Nr. SD-610 (6.17 E), kuris yra teisėtas, bet iki šiol neįvykdytas. Pareiškėjo nuomone, antstolė nesivadovavo arba nuslėpė 2025 m. sausio 6 d., kartu su kitais dokumentais, pateiktą Komisijos 2024 m. liepos 19 d. lydraštį Nr. 19R1-829 Dėl įsiteisėjusio Komisijos sprendimo vykdymo, kuriame nurodyta, kaip turi būti teisiškai vykdomas teisėtas sprendimas.
Antstolė D. K. 2025 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S-25/1 G. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir perdavė teismui. Patvarkyme nurodo, kad antstolis turi pareigą daryti tai, kas jam nurodyta vykdomajame dokumente. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 4 dalis). Komisija 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 21RE1-158 (AG1-101/12-2024) nusprendė: skundą tenkinti iš dalies; panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 5 d. raštą Nr. SD-1835-(6.17E). Kiti įpareigojimai nenustatyti. Taip pat pažymi, kad G. L., pateikdamas vykdomąjį dokumentą, vykdomosios bylos administravimo išlaidų neapmokėjo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime dėl antstolės patvarkymo nurodė, kad antstolei pateiktame prašyme Dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo prašė atleisti nuo išankstinio vykdymo išlaidų apmokėjimo, nurodydamas, jog jo materialinė padėtis yra sunki. Antstolė net nesvarstė jo prašymo dėl atleidimo nuo išankstinio vykdymo išlaidų apmokėjimo, todėl nesugebėjo priimti jokio – nei neigiamo, nei teigiamo – sprendimo dėl teikto prašymo, pareiškėjui iki šiol yra nežinomi teisiniai motyvai, kokiu pagrindu prašymo nesvarstė.
Antstolė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teisinį efektą sukelia pats Komisijos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. 21RE1-15, jis yra savaime besirealizuojantis arba savaime vykdomas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs priverstinio vykdymo taikymo klausimu: priverstinis teismo sprendimų vykdymas taikomas ne visada, jis yra tik viena iš sprendimų įgyvendinimo formų. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Tačiau priverstinai vykdomi ne visi teismo sprendimai. Teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo paprastai nereikalingi taikyti priverstines vykdymo priemones, nes teisinį efektą sukelia pats sprendimas, yra savaime besirealizuojantis, arba savaime vykdomas (poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001).
Patikslintoje informacijoje antstolė nurodė, kad pareiškėjas neprašė atleisti nuo išankstinio vykdymo išlaidų apmokėjimo dėl sunkios materialinės padėties ir tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo nurodė, kad yra nedirbantis dėl dalinio neįgalumo (darbingumas 55 proc.); žmona J. L. registruota Užimtumo tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini), nes įmonė, kurioje ji dirbo, bankrutavo ir neišmokėjo atlyginimų nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėjas nei iš viso, nei iš dalies nebuvo atleistas nuo vykdymo išlaidų mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai CPK 583 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.
Pažymėtina, kad išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo, tačiau pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 21RE1-158 (AG1-101/12-2024) pareiškėjo G. L. 2024 m. balandžio 3 d. skundą tenkino iš dalies; panaikino Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 5 d. raštą Nr. SD-1835-(6.17E) (ab initio); likusioje dalyje pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Sprendimas įsiteisėjęs. 2025 m. sausio 6 d. pareiškėjas pateikė antstolei prašymą Dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, prašė priimti vykdyti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 21RE1-158, nes atsakovas, Alytaus miesto savivaldybės administracija, šio sprendimo iki šiol neįvykdė ir su pareiškėju geranoriškai nebendradarbiauja; patikrinti skolininko turtinę padėtį ir užvedus vykdomąją bylą imtis priverstinio vykdymo priemonių. Vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimą prašė spręsti tokia tvarka: atsižvelgti į prašymą dėl būtinųjų išlaidų apmokėjimo, kuriame nurodė, kad yra nedirbantis dėl dalinio neįgalumo (darbingumas 55 proc.); žmona J. L. registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2024 m. gruodžio 8 d., nes įmonė, kurioje ji dirbo, bankrutavo ir neišmokėjo atlyginimų nuo 2024 m. rugpjūčio mėn.; taip pat nurodė, kad būtinąsias vykdymo išlaidas apmokės į antstolio depozitinę sąskaitą arba pagal antstolio pateiktą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui/PVM sąskaitą–faktūrą/kitą dokumentą; kitos būsimos vykdymo išlaidos bus apmokėtos antstoliui pareikalavus arba atskaitytos iš skolininko išieškotų lėšų. Antstolė D. K. 2025 m. sausio 10 d. Patvarkymu Nr. S-25-164-1047, vadovaudamasi CPK 651 straipsniu, atsisakė priimti vykdyti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 21RE1-158, nes pagal reguliuojamų santykių pobūdį (ginčo dalyką) sprendimas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 5 d. raštą Nr. SD-1835-(6.17E) yra savaime besirealizuojantis arba savaime vykdomas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas taikomas ne visada, jis yra tik viena iš teismo sprendimų įgyvendinimo formų. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Tačiau priverstinai vykdomi ne visi teismo sprendimai. Teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo paprastai nereikalingi taikyti priverstines vykdymo priemones, nes teisinį efektą sukelia pats sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalomąjį sprendimo vykdymą reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Tai, ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017 17 punktas). Pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 24 punktas).
Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas pateikė antstolei vykdyti įsiteisėjusį Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 21RE1-158 (AG1-101/12-2024), kuriuo panaikintas Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 5 d. raštas Nr. SD-1835-(6.17E) (ab initio) (nuo priėmimo momento); likusioje dalyje pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtas. Teismo vertinimu, minėtas Komisijos priimtas sprendimas nėra laikomas sprendimu dėl priteisimo, todėl, pagal aptartą kasacinio teismo praktiką, teisinius padarinius sukelia be jo vykdymo, todėl antstolė pagrįstai atsisakė priimti Komisijos sprendimą vykdyti ir nėra teisinio pagrindo naikinti antstolės patvarkymą.
Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad antstolė net nesvarstė jo prašymo dėl atleidimo nuo išankstinio vykdymo išlaidų apmokėjimo, taip pat nesudaro pagrindo naikinti antstolės patvarkymą, nes, kaip minėta, atsisakymo priimti vykdyti Komisijos sprendimą pagrindas yra ne vykdymo išlaidų apmokėjimas, bet aplinkybės, kad sprendimas yra savaime besirealizuojantis ir neturi būti vykdomas priverstine tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė nepažeidė veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir pagrįstai atsisakė priimti Komisijos sprendimą vykdyti, pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų nepagrįstas ir atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo G. L. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.