Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ ir D. Č. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių 2018 m. balandžio 19 d. sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu susitaria dėl sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, o tokia sutartimi realizuojamas subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1322/2012). Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl teismui turi būti pateikiami ir įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka (CK 6.985 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 114 straipsnio 1 dalis, 581 straipsnis).

Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad UAB „Inter Credit“ teikė transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo paslaugas ar kad tokias paslaugas teikė UAB „Osvalda“. Taip pat iš pridėtų prie prašymo dokumentų nėra aišku, kodėl taikos sutartį su D. Č. sudarė UAB „Inter Credit“, jei ji pagal 2011 m. sausio 26 d. sutartį teikė UAB „Osvalda“ tik teisines paslaugas.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjai taikos sutartimi susitarė dėl 572,00 Eur skolos už transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą, skolininkui mokant lygiomis dalimis, t. y. po 55,00 Eur kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 28 dienos, pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 28 d., paskutinę įmoką įmokant 2019 m. kovo 28 d. – 22,00 Eur (sutarties 3 punktas). Pažymėtina, kad prašymas patvirtinti taikos sutartį teisme gautas 2018 m. gegužės 24 d., tačiau teismui 2018 m. gegužės 29 d. rašytinio proceso tvarka nagrinėjant bylą suėjo taikos sutartyje nustatytos sąlygos terminas (2018 m. gegužės 28 d.), tačiau prie prašymo papildomai nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys skolininko nurodytos įmokos sumokėjimą, be šių įrodymų taikos sutartis negali būti teismo patvirtinta.

Taip pat pareiškėjai pagal taikos sutarties 5 punktą susitarė, jog skolininkui nevykdant sutartinės prievolės dalimis mokėti 572,00 Eur skolą (sutarties 3 punktas), jam kiltų pareiga mokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad taikos sutartimi šalys negali nustatyti tokių netesybų, kurios vienai iš šalių gali sudaryti sąlygas praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų kitos šalies sąskaita. Teismo vertinimu, taikos sutarties 5 punkte nustatyta sąlyga pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, nes nustatytos 0,1 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną laikytinos neprotingai didelėmis (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidų būdu siekia užkirsti kelią ateityje kilti teisminiam ginčui, teismas savo iniciatyva nekeičia šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų ir sudaro sąlygas šalims pačioms susitarti dėl netesybų, kurių dydis nekeltų abejonių dėl interesų pusiausvyros užtikrinimo.

Teismas priima sprendimą patvirtinti šalių taikos sutartį, įvertinęs šalis siejančius teisinius santykius, kurių pobūdį nustato, įvertinęs prie prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo pridėtus įrodymus. Prie prašymo pateiktas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, tačiau dalis šio dokumento yra neįskaitomas ar sunkiai įskaitomas, todėl jo negalima įvertinti priimant procesinį sprendimą šioje byloje. Grįsdami prašymo faktines aplinkybes pareiškėjai turi teismui pateikti įskaitomus rašytinius įrodymus. Minėtame akte nenurodyta arba neįskaitoma, kas yra automobilio savininkas (valdytojas). Tokiu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu automobilio nuvežimo išlaidų taikos sutartis turėtų būti tvirtinama tarp kreditorės ir D. Č..

Trūkumų šalinimo institutas supaprastintame procese nenumatytas, todėl, atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pareiškėjų prašymas atmestinas – atsisakoma patvirtinti 2018 m. balandžio 19 d. jų sudarytą taikos sutartį (CK 6.983 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Pareiškėjams nurodoma, jog ši nutartis neužkerta kelio pašalinus aplinkybes, dėl kurių jų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo atmestas, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ ir D. Č. prašymą dėl 2018 m. balandžio 19 d. taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.