Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam V. A., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. A., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį laiduotojo G. A. atsakomybei nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vienus) metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 6 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo už tai, kad 2018 m. gegužės 6 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio kraujyje), važiuodamas atbuline eiga ties (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad transporto priemonės konfiskavimas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas V. A., jo gynėjas apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde keliamas turto konfiskavimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės) klausimas, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.

7. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Turto konfiskavimas yra viena iš BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių skiriamų kartu su bausme (kai asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo) arba taikomų savarankiškai asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba paleistam lygtinai Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

8. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Kai asmuo nuteisiamas, BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas skiriamas kartu su bausme, išskyrus išimtis, kai šios priemonės taikymas yra akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimai paliekami teismo nuožiūrai, kuris, įvertinęs šios teisinės priemonės suderinamumą su tikslais ir principais, kuriai buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą dėl konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ar jos netaikymo. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, juos dar kartą įvertinusi, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nekonfiskuodamas V. A. priklausančios transporto priemonės, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai.

9. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Abejonių dėl to, kad transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, taip pat dėl to, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. A. yra transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – savininkas, nekyla. Šios aplinkybės nuosprendyje nustatytos teisingai. Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su prokurorės skundo argumentais, laiko, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą, byloje nustatytomis aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju būtų netikslingas ir neproporcingas.

10. V. A. padarytas nusikaltimas, susijęs su šiurkščiu KET reikalavimų pažeidimu, yra laikomas pavojinga veika, keliančia pavojų tiek asmenims, tiek jų turtui. V. A., vairuodamas automobilį neblaivus, elgėsi itin neatsakingai, pats suvokdamas savo neblaivumo faktą rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata, turto saugumu, jo veiksmais buvo padaryta reali žala – apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Nors BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje neigiami padariniai nėra numatyti kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, tokių padarinių atsiradimas vertintinas kaip aplinkybė, didinanti asmens veiksmų pavojingumą ir tuo pačiu jam taikytinos atsakomybės dydį. V. A. savo kaltę pripažino iš karto, gailėjosi, prisidėjo prie greito ir tikslaus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nustatymo ir ištyrimo, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo įvertintos teisingai, kaip teigiamai charakterizuojančios. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas kitas su V. A. asmenybe susijusias aplinkybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad V. A. jau yra taikyta atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam. Administracinių nusižengimų išraše nurodyta, kad 2016 m. spalio 14 d. V. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,5 promilių girtumo laipsnis. Už šį pažeidimą 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu jam paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 57, 58). Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas aplinkybę, kad administracine tvarka V. A. baustas už automobilio pastatymą rezervuotoje stovėjimo vietoje ir neatkreipdamas dėmesio į baustumą už analogiško pobūdžio teisės pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam, nepagrįstai V. A. padarytą nusikaltimą vertino kaip labiau atsitiktinio pobūdžio, o V. A. asmenybę kaip išimtinai teigiamą. V. A., jau būdamas baustas už vairavimą esant neblaiviam, t. y. jau patyręs atitinkamus suvaržymus ir neigiamas pasekmes dėl savo neatsakingo ir pavojingo elgesio, išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. transporto priemonę vėl panaudojo teisei priešingai veikai daryti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paminėta aplinkybė, kartu įvertinant ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, suponuoja pagrįstą manymą, kad turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, palikimas asmens, kuris nedaro išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio, dispozicijoje kels pavojų visuomenei, nebus užtikrintas teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas.

11. Įvertinus tai, kad V. A. dėl pavojingos nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, o tai reiškia, kad jokia bausmė jam nėra skiriama, automobilio konfiskavimas kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste negali būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Skundžiamu nuosprendžiu atleidus V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatytas 1 metų, t. y. minimalus, laidavimo terminas, taip pat nustatytas minimalus (1 metų) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į konfiskuojamo turto įsigijimo kainą – 150 Eur (b. l. 29), baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui nelaikytina netikslinga skirti ar neproporcinga priemone, todėl pirmosios instancijos teismo nepaskirta nepagrįstai.

12. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai nurodytas uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymo pradžios terminas. Kasacinėje praktikoje suformuota nuostata, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžia turi būti siejama su dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimo diena, t. y. teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta šį terminą skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 6 d., tačiau iš bylos matyti, kad vairuotojo pažymėjimas iš V. A. buvo paimtas 2018 m. gegužės 15 d. (b. l. 70, 71). Dėl šios aplinkybės prokurorė apeliaciniame skunde nepasisako, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir ištaisyti padarytas klaidas, taip pat įvertinusi tai, kad paminėtos aplinkybės tikslinimas nuosprendžio esmės nekeičia, sprendžia, kad su baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios skaičiavimu susijusios aplinkybės patikslinimas nelaikytinas išėjimu iš apeliacinio skundo ribų.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai V. A. atžvilgiu pritaikęs BK 40 straipsnio nuostatas, neskirdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas. Taip pat tikslintina nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir BK 72 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – V. A. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį nustatant, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. gegužės 15 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.