- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 1-2135-240/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21190-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- V. A.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. A. 2018-05-06, apie 18.50 val., nuo Karkazų rato g. 30 iki Karkazų rato g. 26, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio kraujyje), važiuodamas atbuline eiga ties Karkazų rato g. 28 susidūrė su automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo – brolio G. A. atsakomybei, kuris gali jam daryti teigiamą įtaką.
Kaltinamajam (po pareiškimo paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (BPK 273 str.).
Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojo R. P. parodymai (b. l. 54-55), duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas R. P. parodė, kad 2018-05-06, apie 14.00 val., prie namo Karkazų rato g. 28, Kaune, kitos gatvės pusės kelkraštyje pastatė automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sėdint namo kieme atkreipė dėmesį į kelis kartus pirmyn ir atgal Karkazų rato gatve pravažiuojantį raudonos spalvos „VW Passat“ automobilį. Apie 18.50 val. vis dar būnant kieme stebėjo, kaip vėl tas pats „VW Passat“ automobilis važiuoja atbuline eiga ir matė, kaip galiniu kairės pusės bamperiu atsitrenkia į kelkraštyje stovėjusio jo automobilio išsikišusį priekinį dešinį ratą. Paskambino policijai ir ėjo link automobilių. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas vizualiai atrodė neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Priėjęs arčiau pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojas pripažino kaltę, sakė, kad vartojo alkoholį. Atvykę policijos pareigūnai vairuotoją nusivedė su savimi. Dėl žalos atlyginimo jau kreipėsi į draudimo bendrovę. Civilinio ieškinio šioje byloje nereikš, nes padarytą žalą atlygins draudimas.
Kaltinamojo V. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų liudytojo R. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: 2018-05-06 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Karkazų rato g. 28, Kaunas, kur susidūrė dvi transporto priemonės. Nubraižyta eismo įvykio vietos planas, sudarytos fotolentelės (b. l. 10-13); Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai (b. l. 14-23); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4336/2018(01), kurioje nurodoma, kad V. A., gim. 1956-06-06 kraujyje, paimtame 2018-05-06 20.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija – 1,83 promilės etilo alkoholio (b. l. 52) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. A. vairavus kelių transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad V. A., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,83 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo brolis G. A. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jo brolį V. A.. Prašyme nurodė, kad brolio padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, jie bendrauja, gerbia vienas kitą, brolis vertina jo nuomonę. G. A. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes neturi pastovaus darbo ir negauna pastovių pajamų, užstatas apsunkintų jo materialinę padėtį.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Konstatuotina, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, kas sudaro pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismas teigiamai vertina laiduotojo G. A. asmenybę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, geranoriškai padėjo nustatyti byloje objektyvią tiesą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis V. A. nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, atsižvelgiant į V. A. asmenybę (neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už automobilio pastatymą rezervuotoje stovėjimo vietoje, per 5 metus administracine tvarka baustas du kartus), į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, esant laiduotojo – asmens, verto teismo pasitikėjimo – prašymui, nesant jokių teisinių kliūčių, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos – jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato.
Baudžiamoji byla nutrauktina.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsnyje siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. turi ilgametę vairavimo patirtį, nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraustina 1 (vienerius) metus.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. A. inkriminuotas nusikaltimas padarytas vairuojant automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė registruota V. A. vardu (b. l. 30). Teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
V. A. turi ilgametę vairavimo patirtį, jo nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, savo kaltę jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad V. A. daugiau nedarys nusikaltimų ir pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. V. A. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones, todėl įvertinus visas aplinkybes, turto konfiskavimas, teismo nuomone, būtų netikslingas ir neproporcingas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – V. A. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas V. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį laiduotojo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-2135-240/2018 nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vienerius) metus uždrausti vairuoti kelių transporto priemones.
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – 1 metų terminą skaičiuoti nuo 2018-05-06.
V. A. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – V. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. A..
Išaiškinti V. A., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui G. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.