- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- e2-7805-1224/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01674-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Papinigienė
- Ieškovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- R.K.
- Trečiasis asmuo
- G.J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
- Kategorijos
- 2.2.4.4.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Albertui Kilevičiui,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Olegui Kalužinui,
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei R.K. dėl galimai padarytos žalos atlyginimo (tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – G.J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovas, Departamentas) ieškiniu prašo priteisti iš palikimą po A.J. mirties priėmusios atsakovės R.K. (toliau – ir atsakovė) ieškovui gamtai padarytos 17 967,01 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškovo pareigūnai 2022 m. gegužės 2 d. atliko tyrimą dėl medžių kirtimo darbų miško žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio Nemenčinės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose ir (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašė 2022 m. gegužės 5 d. apžiūros aktą Nr. TVR-3097. Apmatavo nukirstų medžių kelmų skersmenis. Kadangi nukirsti medžiai yra miško taksacinių sklypų ir žemės ūkio paskirties sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose, kad nustatyti tikslią vietos paskirtį, kurioje yra nukirsti medžiai, nutarta atlikti nukirstų medžių vietos matavimus. Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyrius 2022 m. gruodžio 7 d. atliko žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iškirsto miško ploto matavimus ir matavimo ataskaitą pateikė Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriui (toliau – Skyrius). Taip pat, Skyriaus pareigūnai 2022 m gegužės 2 d. nustatė žalos aplinkai faktą ne miškų ūkio paskirties valstybinėje žemėje, esančioje žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), ir užfiksavo nukirstų medžių kelmų skersmenis bei rūšinę sudėtį. Ne miškų ūkio paskirties žemėje be savivaldybės administracijos išduoto leidimo kirsti saugotinus medžius buvo iškirsti patenkinamos būklės želdiniai, kurie priskiriami saugotiniems. Skyrius, gavęs iškirsto miško ploto matavimo ataskaitą ir patikrinęs Miškų kadastro integruotoje informacinėje sistemoje (MKIIS) esančius duomenis, 2022 m. gruodžio 9 d. atliko neplaninį patikrinimą miško žemėje, esančioje VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio Nemenčinės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose ir (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose ir atliko nukirstų medžių kelmų skersmens matavimus. Miško žemėje be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką buvo iškirsti medžiai. Surašytas 2022 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA-6976. Neteisėto kirtimo darbus organizavo ir vykdė A.J., gim. 1952 m. vasario 20 d., tuo padarydamas gamtai 17 967,01 Eur dydžio žalą. Neteisėtai iškirtus medžius miške ir saugotinus medžius ne miško ūkio paskirties žemėje buvo pažeisti teisės aktai. Kadangi A. J. 2023 m. birželio 23 d. miręs, todėl jo atžvilgiu nebuvo taikyta administracinė atsakomybė. Departamentas kreipėsi į notarų biurą dėl informacijos pateikimo apie palikimą priėmusį asmenį ir buvo gauta informacija, kad po A. J. mirties palikimą priėmė testamentinė įpėdinė – dukra R.K. Ieškovas taip pat nurodo, kad 2024 m. kovo 27 d. atsakovei pateikė pasiūlymą gera valia atlyginti 17 967,01 Eur gamtai padarytą žalą, tačiau ji nebuvo atlyginta. Akcentuoja, kad pareiga atlyginti padarytą žalą nustatyta CK 6.263 straipsnyje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodo, kad nėra jokio įsiteisėjusio individualaus teisės akto ir (ar) teismo sprendimo, jog būtent A. J. galimai atliko jam inkriminuojamus veiksmus (vykdė neteisėto kirtimo darbus) ir jam atsirado prievolė atlyginti gamtai padarytą žalą. Ieškovas nepateikia į bylą duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti, kad būtent A. J. davė kokius nors nurodymus kirsti storesnius nei įstatymas leidžia kirsti medžius, liepė kirsti medžius miško žemėje ar pats tuos veiksmus būtų atlikęs. Ypač atsižvelgiant į tai, kad jis pats veikė pagal įgaliojimą, atstovaudamas kitą asmenį, nuomojosi Žemės sklypus. Todėl nesant įrodymų, patvirtinančių A. J. neteisėtus veiksmus, nėra jokio pagrindo vertinti ir A. J. veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį su gamtai padaryta žala, kuri galėjo ir tikriausiai kilo būtent dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Taip pat aktualu tai, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas per tris mėnesius, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 23 d., būtų kreipęsis į palikimo vietos atsiradimo notarą su pareiškimu, kuriuo būtų reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Atitinkamai ieškovas neturi materialinės teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti žalą. Atsakovė pažymi, kad vien nuoroda į tai, kad ieškovas prašė pateikti informaciją iš notarės apie palikimą priėmusius asmenis, nėra pakankamas įrodymas, kadangi ieškovo kaip kreditoriaus pareiškimo dėl skolos priteisimo iš paveldėtojų gavimo faktas turi būti fiksuotas notaro. Atsižvelgiant į tai, kad tokių duomenų į bylą nepateikta, ieškovas neturi teisės reikšti ieškinyje suformuluoto reikalavimo.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais, be kita ko, vaizdo medžiagą, dėl iškelto ginčo ir ieškinio. Ieškovas nurodo, kad į bylą yra pateiktas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriame įvardintos visos aplinkybės dėl miško žemėje iškirstų medžių, neturint tam leidimo, bei dėl saugotinų medžių, neturint savivaldybės administracijos išduoto leidimo kirsti saugotinus medžius. Taip pat nutarime akcentuota, kad „Už kirtimo darbus atsakingas įtariamasis asmuo A.J., 1952-02-20“. Inter alia, administracinė nusižengimo teisena nutraukta ne kitu Lietuvos Respublikos administracinio kodekso (toliau – ANK) straipsnio pagrindu, o būtent ANK 565¹ straipsnio 9 punkto pagrindu, t. y. kai „mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena“. Ieškovas pažymi, kad į bylą yra pateikti kiti dokumentai, įrodantys žalos padarymo faktą (apžiūros ir patikrinimo aktai, iškirsto miško ploto matavimai, iškirstų medžių kelmų matavimai, žalos paskaičiavimas, išrašas iš nekilnojamojo turto registro). Taip pat teikiama vaizdo medžiaga, kurioje įrašytas telefoninis pokalbis su A. J. A. J. į Vilniaus aplinkos apsaugos inspekciją buvo kviečiamas įvairiais būdas, tačiau rasdavo priežasčių neatvykti. Buvo kviečiamas paaiškinti aplinkybes dėl miško žemėje ir žemės ūkio paskirties sklypuose iškirstų medžių net 5 kartus, taip pat raštu buvo prašoma pateikti informaciją apie galimai neteistai kirstus medžius ginčo teritorijoje, prašant paaiškinti, kas vykdė medžių kirtimo darbus, nurodyti atsakingą asmenį, pateikti kirtimą pagrindžiančius dokumentus. A. J. ignoravo kvietimus atvykti bei neteikė jokios informacijos dėl medžių iškirtimo. Ieškovo teigimu, atsakovė klaidina teismą teigdama, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas per tris mėnesius, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 23 d., būtų kreipęsis į palikimo vietos atsiradimo notarą. Į bylą yra pateikta medžiaga dėl kreipimosi į notarą. Ieškovas 2027 m. liepos 27 d. kreipėsi į Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarę CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Notarė el. laišku informavo, kad prašymas persiustas Trakų rajono 2-ąjam notarų biurui. Ieškovas, gavęs iš Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės atsakymą, kuriuo nurodyta, kad po A. J. mirties pareiškimą priimti palikimą pareiškė testamentinė įpėdinė dukra R.K., pateikė R.K. pasiūlymą gera valia atlyginti 17 967,01 Eur gamtai padarytą žalą.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į ieškinį prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.
7. Ieškovas pateikė į bylą 2023 m. gegužės 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. BDR-1624 su priedais, kuris, jo nuomone, patvirtina, jog A. J. buvo ne tik siunčiami šaukimai atvykti į instituciją, bet su jo buvo bandoma susisiekti ir kitais būdais.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo G.J. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo teismo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, priteisti trečiojo asmens G.J. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Trečiasis asmuo nurodo, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nedavė nurodymų A. J. nei organizuoti, nei vykdyti neteisėto kirtimo darbus Žemės sklypuose. Trečiasis asmuo nebuvo informuotas nei prieš kirtimus, nei po kirtimų atlikimo. 2022 m. birželio 3 d. pranešime ieškovui trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad visus reikalus, susijusius su Žemės sklypais, tvarkė ir juos valdė A. J., kad apie kirtimus trečiasis asmuo nėra informuotas. Byloje šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra argumentų ir nenurodytos aplinkybės apie trečiojo asmens žinojimą ar prisidėjimą prie miško kirtimo, taip pat bylos dokumentuose nėra įrodymo, kuris patvirtintų ar leistų daryti prielaidą apie trečiojo asmens prisidėjimą prie ieškinyje nurodomų neteisėtų veiksmų ir gamtai padarytos žalos atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo nedalyvavo miško kirtime ir neturi duomenų dėl ieškinio pagrindo, prašo dėl ieškinio dalyko spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžiuose ieškovo atstovas ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį tenkinti. Pabrėžė, kad A. J. vengė atvykti pas Departamento įgaliotą atstovą pateikti paaiškinimus dėl medžių kirtimo, neteikė jokios informacijos. Nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu konstatuota, kad medžių kirtimus galimai organizavo A. J. Tai patvirtina vaizdo įrašas. Konkrečiu atveju yra pažeistas viešasis interesas, būtina nustatyti bendrąsias atsakomybės sąlygas. Kaltės klausimas nenustatinėjamas.
11. Teismo posėdžiuose atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. A. J. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nėra baigta. Kas organizavo ir atliko medžių kirtimą Žemės sklypuose nustatyti nėra galimybės, nes A. J. yra miręs, atitinkamai nėra galimybės jo apklausti. Prielaidų darymas konkrečiu atveju negalimas. Ieškovas nepateikė įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių A. J. neteisėtus veiksmus. Į bylą nėra pateiktas A. J. pripažinimas, kad jis organizavo ir vykdė medžių kirtimą. Tai, kad jis buvo įgaliotas tvarkyti Žemės sklypus, nereiškia, kad jis atsakingas už žalą. A. J. neatvykimas pas įgaliotą pareigūną duoti paaiškinimų neįrodo jo kaltės, be to, jo neatvykimą sąlygojo objektyvios priežastys.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdyje trečiasis asmuo G.J. nurodė, kad jos tėvas A. J. turėjo jos įgaliojimą tvarkyti ginčo Žemės sklypus. Apie medžių kirtimą jai nėra žinoma. Apie tai jai tapo žinoma, kai gavo iš institucijos pranešimą pateikti paaiškinimus dėl medžių kirtimo Žemės sklypuose. Įgaliojimas A. J. tvarkyti jos turtą buvo išduotas 2011 metais, vėliau buvo išduoti dar keli įgaliojimai. Įgaliojimus nutraukė 2022 m. rugpjūčio 4 d. Komunikacija su tėvu buvo ribota dėl jo ligos.
13. Trečiasis asmuo NŽT teismo posėdyje prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl padarytos žalos gamtai 17 967,01 Eur sumoje atlyginimo, kurią Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo priteisti iš atsakovės R.K., priėmusios A.J., kuris, ieškovo teigimu, organizavo ir vykdė neteisėtą medžių kirtimą valstybinėje žemėje, palikimą po jo mirties, atitinkamai ir prievolę atlyginti A. J. neteisėtais veiksmais gamtai padarytą žalą.
15. Bylos duomenys patvirtina ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kad Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 2 d. buvo atliktas tyrimas dėl medžių kirtimo miško žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), surašytas 2022 m. gegužės 5 d. apžiūros aktas Nr. TVR-3097. Departamento atsakingi pareigūnai 2022 m. gruodžio 7 d. atliko iškirsto miško ploto matavimus. 2022 m. gruodžio 9 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas, atlikti be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo nukirstų saugotinų medžių matavimai ir surašytas 2022 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA-6976.
16. 2022 metų gegužės mėnesį nustatyti medžių kirtimai fiksuoti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribose. Nekilnojamojo turto registro duomenimis dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su G.J. yra sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis terminui nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su G.J. yra sudaryta valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis terminui nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2045 m. gruodžio 2 d. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. G.J. išdavė A.J. įgaliojimą, be kita ko, valdyti, tvarkyti ir disponuoti jai priklausančiu turtu. Įgaliojimas išduotas dešimčiai metų.
17. Ieškovas įrodinėja, kad neteisėto medžių kirtimo darbus Žemės sklypuose organizavo ir vykdė A. J., tuo padarydamas gamtai 17 967,01 Eur dydžio žalą, kuri apskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249.
18. Bylos duomenys patvirtina, kad A.J. 2023 m. birželio 23 d. mirė. Departamentas 2023 m. liepos 27 d. kreipėsi į Trakų rajono 1-ąjį notarų biurą, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto“. Departamentas nurodė, jog informuoja, kad skolininkas A.J. organizavo neteisėtą miško kirtimą ir neteisėtą saugotinų medžių, augančių ne miško žemėje kirtimą, tuo padarydamas aplinkai 17 967,01 Eur dydžio žalą. Prašė informuoti palikimą priėmusį asmenį apie šią susidariusią skolą. Pridėjo žalos aplinkai paskaičiavimą. Departamentas 2024 m. liepos 28 d. informuotas, kad jo laiškas gautas ir persiųstas Trakų rajono 2-ajam notarų biurui, kuris tvarko paveldėjimo bylą. Departamentas 2023 m. spalio 10 d. rašte Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarei nurodė, kad Departamentas informavo Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarę, kad skolininkas A. J. organizavo neteisėtą miško kirtimą ir neteisėtą saugotinų medžių, augančių ne miško žemėje kirtimą, tuo padarydamas 17 967,01 Eur dydžio aplinkai žalą. Tuo pačiu laišku prašė informuoti palikimą priėmusį asmenį apie šią susidariusią skolą. Prašė pateikti Departamentui asmens(ų) priėmusių palikimą duomenis, kad būtų galima pateikti palikimą priėmusiam asmeniui (asmenims) pasiūlymą geranoriškai atlyginti valstybei padarytą žalą. 2024 m. sausio 4 d. raštu Departamentas pakartotinai prašė Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarę pateikti Departamentui asmens(ų) priėmusių palikimą duomenis, nurodydamas, kad šie duomenys reikalingi teikiant ieškinį teismui dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad dokumentai, įrodantys žalos faktą ir dydį buvo pateikti 2023 m. spalio 10 d. raštu. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarė pateikė Departamentui 2024 m. sausio 4 d. raštą, kad A. J. palikimą pagal apyrašą priėmė A. J. testamentinė įpėdinė R.K. Departamentas 2024 m. kovo 27 d. R.K. pateikė pasiūlymą atlyginti 17 967,01 Eur gamtai padarytą žalą, šią sumą sumokant iki 2024 m. gegužės 7 d. Žala nebuvo atlyginta, todėl Departamentas 2024 m. gegužės 14 d. pateikė teismui ieškinį su reikalavimu atsakovei R.K. priteisti ieškovo naudai 17 967,01 Eur gamtai padarytą žalą.
19. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis)). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
20. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, įtvirtintas CK – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
21. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
22. Ieškovas A. J. neteisėtus veiksmus įrodinėja: Departamento pareigūno 2022 m. gegužės 6 d. tarnybiniu pranešimu, į bylą pateikta 2022 m. balandžio 29 d. vaizdo medžiaga, kurioje įrašytas telefoninis pokalbis su A. J., administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pagal kurią A. J. atžvilgiu buvo inicijuotas administracinio nusižengimo tyrimas, kuriame A. J. buvo įtariamas padaręs administracinį nusižengimą dėl Žemės sklypų ribose iškirstų medžių (Lietuvos Respublikos želdynų statymo 13 str. 1 d. pažeidimas) bei buvo kviečiamas į Departamento už tyrimą atsakingą skyrių atvykti ir pateikti paaiškinimus bei įrodymus apie tai, kas buvo atsakingas už medžių kirtimo organizavimą Žemės sklypuose, kada šie darbai buvo vykdomi, ar jiems vykdyti buvo gautas leidimas, tačiau A. J., ieškovo teigimu, ignoravo šaukimus / kvietimus atvykti bei neteikė jokios informacijos dėl medžių iškirtimo, taip pat 2023 m. liepos 20 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą A. J. atžvilgiu, kadangi už kirtimo darbus atsakingas įtariamas asmuo A. J. mirė.
23. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalis)). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-403/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, vertina, kad nagrinėjamu atveju į bylą pateikti duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, kad A. J. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ginčo Žemės sklypuose organizavo ir (ar) vykdė medžių kirtimą be atsakingų institucijų leidimo, tuo pažeisdamas aplinkosaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl atitinkamai po jo mirties žalą aplinkai turi atlyginti jo dukra, teisių perėmėja – atsakovė. Tai, kad A. J., ieškovo teigimu, atliko neteisėtus veiksmus, nekonstatuota jokiu įsiteisėjusiu teisės aktu. Priešingai, administracinės bylos teisena, pradėta įtariamojo A. J. atžvilgiu, yra nutraukta, A. J. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nors administracinė teisena yra nutraukta dėl to, kad įtariamasis A. J. mirė, tačiau tokio turinio teisės aktas (2023 m. liepos 20 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną) nesuteikia pagrindo vertinimui, kaip nurodo ieškovas, jog nelieka abejonių, kad A. J. atliko neteisėtus veiksmus.
25. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo teisenoje reikalinga nustatyti administracinio nusižengimo objektyvųjį požymį – neteisėtus veiksmus. Tokie veiksmai A. J. atžvilgiu nebuvo konstatuoti, be to, nebuvo gauti įtariamojo paaiškinimai ir paaiškinimams pagrįsti reikšmingi įrodymai. A. J. nutrauktoje administracinio nusižengimo teisenoje turėjo tik įtariamojo statusą.
26. Ieškovo teikiamų duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka A. J. neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Tai kad, kaip nurodo ieškovas, A. J. ignoravo šaukimus / kvietimus atvykti bei neteikė jokios informacijos Departamento pareigūnams dėl medžių iškirtimo, nesudaro pagrindo tvirtinimui, jog jis buvo atsakingas už medžių kitimą ir organizavimą. Į bylą yra pateikti duomenys, jog A. J. neatvykimas pas įgaliotus asmenis buvo sąlygotas jo atstovo užimtumo arba paties A. J. liga, duomenys apie tai buvo teikiami atsakingiems asmenims. Tai, kad A. J. nevyko į apklausą dėl objektyvios priežasties (ligos), taip pat patvirtina ir Departamento atsakingo asmens 2023 m. gegužės 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad buvo nuvykta A. J. darbovietės adresu, tačiau įmonės atstovas nurodė, kad A. J. vizito metu yra sanatorijoje (serga). Vengimo duoti paaiškinimus dėl medžių kirtimo Žemės sklypuose teismas nenustatė ir iš pateikto vaizdo įrašo, iš kurio matyti (girdėti), kad A. J. faktiškai nevykdė medžių kirtimo, tai atliko kiti asmenys, jis nevengė duoti paaiškinimus telefonu Departamento įgaliotam asmeniui, nurodė, kad veikia G.J. vardu pagal įgaliojimą, pateikė savo kontaktinius duomenis. Prašė jam pateikti atsakingo pareigūno kontaktus bei nurodyti atvykimo vietą tikslu pateikti paaiškinimus, reikalingus dokumentus.
27. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įsiteisėjusio individualaus teisės akto ir (ar) teismo sprendimo, patvirtinančio, jog A. J. atliko neteisėtus veiksmus (organizavo ir vykdė medžių kirtimo darbus ginčo žemės sklypuose), o į bylą pateikti duomenys (netiesioginiai įrodymai) nesudaro pagrindo konstatuoti A. J. neteisėtų veiksmų, A. J. ir atitinkamai jo teisių perėmėjai (atsakovei), nesant civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ir padarytos žalos) neatsiranda prievolė atlyginti gamtai padarytą žalą, dėl ko ieškinys atmetamas. Atmetus ieškinį netenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo.
28. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
30. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą iš ieškovo. Atsakovė nepateikė į bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimas šiuo atveju nesprendžiamas.
31. CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, be kita ko, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).
32. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo G.J. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo teismo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo nenurodė, kurio asmens interesą byloje palaiko (ieškovo ar atsakovės), taip pat nenurodė, iš ko prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas negali nustatyti ar tokiu sprendimu, kuris konkrečiu atveju yra priimtas (ieškinį atmesti), yra patenkinamas ar apginamas jos interesas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo trečiajam asmeniui klausimas pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintą principą nespręstinas.
33. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 39,65 Eur, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, valstybės naudai 39,65 (trisdešimt devynis Eur 65 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.