Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus M. M. prašymą dėl D. R. bankroto bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi D. R. iškėlė bankroto bylą. 2016 m. birželio 6 d. teismas nutartimi patvirtino D. R. pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą.Administratorius M. M. pateikė prašymą nutraukti D. R. bankroto bylą remdamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktais. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 18 d. D. R. kreditorių susirinkime kreditoriai nusprendė prašyti bankrutuojantį asmenį pateikti paaiškinimus ir informaciją, ją pagrindžiančius dokumentus, kadangi padidėjus bankrutuojančio asmens pajamoms didesnė suma turi būti skiriama ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Administratorius, atsižvelgęs į kreditorių išsakytas pastabas, 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 27 d. registruotais laiškais išsiuntė bankrutuojančiam asmeniui reikalavimą pateikti paaiškinimą dėl pastabų. Bankrutuojantis asmuo į administratoriaus reikalavimus neatsiliepė, su administratoriumi nesusisiekė. Kreditorių iniciatyva 2017 m. spalio 9 d. sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame svarstytas klausimas dėl kreipimosi į teismą su prašymu nutraukti D. R. bankroto bylą. Po 2017 m. spalio 24 d. vykusio teismo posėdžio bankroto administratoriui telefonu susisiekus su D. R. ji pateikė paaiškinimus, taip pat papildomus dokumentus apie jos gaunamas pajamas nuo 2017 m. sausio mėn. Bankroto administratorius nurodė, kad bankrutuojantis asmuo informavo, jog bankroto proceso metu varžytynėse pardavus butą, esantį Duomenys neskelbtini, D. R. sudarė būsto nuomos sutartį, bankroto administratoriui pateikė šios sutarties kopiją netrukus po jos sudarymo. Bankroto administratoriaus teigimu, turėtų būti tikslinamas D. R. mokumo atkūrimo planas. Bankroto administratorius dėl to, ar turėtų būti nutraukta D. R. bankroto byla, prašė spręsti teismo nuožiūra.Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime prašė nutraukti D. R. bankroto bylą, kadangi ji nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, nevykdė pareigos pranešti bankroto administratoriui apie naujos gyvenamosios vietos adresą, nesidomėjo ir nesirūpino savo bankroto byla. D. R. nuo 2016 m. liepos 31 d. pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas, nei jos buvo numatytos mokumo atkūrimo plane, tačiau apie tai bankroto administratoriaus neinformavo, mokumo atkūrimo plano pakeitimo procedūros neinicijavo, susidariusio pajamų perviršio nekaupė ir kreditoriams jo nepervedė, o jį panaudojo savo reikmėms, todėl D. R. galima pripažinti nesąžiningu fiziniu asmeniu, kuris pasinaudodamas fizinio asmens bankrotu bando nusirašyti susidariusias skolas.Kiti suinteresuoti asmenys nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi bankroto administratoriaus M. M. prašymo dėl D. R. bankroto bylos nutraukimo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėjos pajamos 2017 m. padidėjo iki maždaug 430 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad bankroto proceso metu 2016 m. pabaigoje iš varžytynių pardavus D. R. turėtą butą Duomenys neskelbtini, ji patyrė didesnes išlaidas būsto nuomai (50,00 Eur kas mėnesį). Taip pat nurodė, kad teismas neturi duomenų, jog D. R. jau nuo 2016 m. liepos 31 d. pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas, nei jos buvo numatytos mokumo atkūrimo plane.Teismas nurodė, kad apie pajamų pasikeitimą bankrutuojantis asmuo bankroto administratorių informavo tik gavęs iš teismo dokumentus dėl bankroto bylos nutraukimo.Pažymėjo, kad bankrutuojantis asmuo D. R. jos bankroto proceso metu padidino savo gaunamas pajamas. Nedelsiant apie tai neinformavusi bankroto administratoriaus D. R. pažeidė FABĮ įtvirtintą pareigą bankrutuojančiam asmeniui bendradarbiauti su bankroto administratoriumi ir pareigą siekti maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo. Tačiau, teismo vertinimu, šis pažeidimas iš esmės negalėjo pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumo atkūrimui ir gali bei privalo būti ištaisytas bankroto administratoriui atitinkamai patikslinant D. R. mokumo atkūrimo planą ir jį teikiant teismui tvirtinti. D. R. nesąžiningumo teismas nenustatė. Pastebėjo, kad bankroto bylos nutraukimas, kai jau apie pusantrų metų vykdomas D. R. mokumo atkūrimo planas, pažeistų jos interesus ir siekį atkurti mokumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti bankrutuojančio asmens D. R. bankroto bylą. Prašo pridėti naujus įrodymus – 2017 m. gegužės 9 d. plano vykdymo eigos ataskaitą Nr. 2 su pridėtais sąskaitų išrašais ir UAB „Duomenys neskelbtini“ pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį; 2017 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4; 2017 m. birželio 26 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. bankroto administratoriaus el. laiškus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas, pripažinęs esminius bankroto proceso bei kreditorių reikalavimų tenkinimo pažeidimus, nepagrįstai nevertino jų kaip kenkiančių kreditorių interesams. Mokumo atkūrimo planas (toliau – Planas) patvirtintas 2016 m. birželio 6 d., nuo 2016 m. liepos 1 d. D. R. žinojo apie savo padidėjusias pajamas, tačiau nevykdė pareigos tikslinti planą ir sukauptas lėšas išmokėti kreditoriams. D. R. per 16 mėn. sukaupė 1 611,08 Eur perviršį, kai tuo tarpu per visą Plano vykdymo laikotarpį ji turi išmokėti 1 800,00 Eur, tai įrodo akivaizdų esminį kreditorių interesų pažeidimą. D. R. nevykdė pareigos pajamų perviršį išmokėti kreditoriams, nepatikslino Plano ir nepateikė duomenų, kur ir kokiems tikslams, neturėdama kreditorių leidimo, panaudojo sukauptas lėšas. Tokiu savo elgesiu bankrutuojančioji iš esmės pažeidė bankroto proceso esmę ir siekiamus tikslus. D. R. ne tik neinformavo bankroto administratoriaus apie padidėjusias pajamas, nepatikslino Plano, neišmokėjo sukauptų lėšų kreditoriams ir neturėdama leidimo jas panaudojo nežinomais tikslais, tačiau ir nemokėjo komunalinių mokesčių, taip didindama savo įsiskolinimus, tai patvirtina teisme nagrinėtas kreditorės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymas. D. R. su bankroto administratoriumi nebendradarbiavo, neatsakė į bankroto administratoriaus raštuose išdėstytus reikalavimus ir nepateikė nurodytos pateikti informacijos.Suinteresuotas asmuo bankrutuojantis asmuo D. R. atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pažeidimai pagal savo prigimtį nesudaro pagrindo nutraukti bankroto bylą ir gali būti ištaisyti nepažeidžiant kreditorių interesų.Sutiktina, kad bankrutuojančio asmens bendravimas su administratoriumi nebuvo itin aktyvus, bet tai neįrodo, jog ji taip bandė nuslėpti nuo kreditorių ar bankroto administratoriaus savo neva gerokai padidėjusias pajamas ir išleisti jas savo reikmėms, nes realiai jokio didelio pajamų padidėjimo nėra.Tai, jog suklydo nepateikdama patikslinto mokumo atkūrimo plano, kuriame didesnės pajamos atsispindėtų kaip D. R. išlaidos būsto nuomai bei kitiems būtiniesiems poreikiams tenkinti, negalėjo pažeisti kreditorių interesų. D. R. nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdo pareigą mokėti komunalinius mokesčius. Nei AB „Klaipėdos energija“, nei UAB „Klaipėdos bendrabutis“, nei kitos komunalinių patarnavimų paslaugas teikiančios bendrovės neprašė įtraukti ar padidinti jų kreditinius reikalavimus, išskyrus UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą, tai reiškia, kad D. R. su visais komunalinių patarnavimų paslaugų teikėjais atsiskaito laiku ir nedidina savo įsiskolinimų. Galbūt dėl techninės klaidos ar kitų nuo D. R. nepriklausančių aplinkybių UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras netinkamai apskaičiavo komunalinių paslaugų tarifą ir, pastebėjęs klaidą, patikslino savo kreditinį reikalavimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantės prašomi pridėti nauji įrodymai, t. y. 2017 m. gegužės 9 d. plano vykdymo eigos ataskaita Nr. 2, UAB „Rimi Lietuva“ pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį, 2017 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 4, yra byloje, todėl nėra pagrindo šiuos įrodymus pridėti. Sąskaitų išrašai bei elektroninių laiškų kopijos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja su šiais įrodymais susipažinusi ir turėjo galimybę pateikti savo vertinimą, pridėtini prie bylos ir vertintini.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas nutraukti fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto (jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti) ir 8 punkto (fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų) reikalavimus. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios D. R. pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas. Tvirtinant bankrutuojančio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą bankrutuojančio asmens pajamos (darbo užmokestis) sudarė 350 Eur, išlaidos – 230 Eur (50 Eur – komunaliniai mokesčiai, 70 Eur – nepilnamečio vaiko išlaikymas, 80 Eur – išlaidos maistui, 30 Eur – išlaidos vaistams, asmens higienai, rūbams), kreditiniams reikalavimams tenkinti numatyta 50 Eur per mėnesį suma, atlyginimas administratoriui – 30 Eur (t. 1, l. 127–129). 2017 m. spalio 9 d. vykusio bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimo metu kreditorės AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kurių reikalavimų suma sudaro 97,40 proc. teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, D. R. nevykdant jos mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plane numatytų priemonių nutarė nutraukti jos bankroto bylą ir įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.Ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ akcentuoja, kad bankrutuojantis asmuo pažeidė pareigas bendradarbiauti su bankroto administratoriumi ir siekti maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo. Šioje byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kad padidėjus pajamoms bankrutuojantis asmuo apie tai neinformavo administratoriaus ir nepatikslino mokumo atkūrimo plano.Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankrutuojantis asmuo sutinka, kad nepakankamai aktyviai bendradarbiavo su administratoriumi, tačiau taip pat pažymi, kad iš esmės jokie kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. gruodžio mėn. varžytynių metu parduotas bankrutuojančiam asmeniui priklausantis butas, adresu Duomenys neskelbtini (t. 1, l. 151). Iš 2017 m. gegužės 9 d. plano vykdymo eigos ataskaitos matyti, kad kreditoriai buvo informuoti, jog bankrutuojantis asmuo nuomojasi butą (pridėjo nuomos sutartį), už kurį moka 50 Eur nuomos mokestį, taip pat moka už komunalinius patarnavimus. 2017 m. gegužės 18 d. D. R. kreditorių susirinkime kreditoriai, turėdami informacijos apie padidėjusias D. R. pajamas, nusprendė prašyti bankrutuojantį asmenį pateikti paaiškinimus ir informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus, kadangi padidėjus bankrutuojančio asmens pajamoms atitinkamai didesnė suma turi būti skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti. Administratorius, atsižvelgęs į kreditorių išsakytas pastabas, 2017 m. gegužės 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 27 d. registruotais laiškais išsiuntė bankrutuojančiam asmeniui reikalavimą pateikti paaiškinimą dėl kreditorių išsakytų pastabų. Bankrutuojantis asmuo į administratoriaus reikalavimus neatsiliepė, su administratoriumi nesusisiekė. Bylos nagrinėjimo metu bankrutuojantis asmuo nurodė, kad administratoriaus siųstų pranešimų negavo, pažymėjo, kad nuomojamas butas yra bendrabutyje, todėl būna atvejų, kai gyventojui skirta korespondencija nepasiekia adresato. D. R. nurodė, kad jos telefono numeris nėra pasikeitęs, o bylos nagrinėjimo metu bankroto administratorius patvirtino, kad bankrutuojantis asmuo nedelsiant jį informavo apie išsinuomotą būstą, taip pat neneigė, kad su pareiškėja galėjo susisiekti jos nurodytu telefonu. Byloje nėra duomenų, kad minėti registruoti laiškai būtų įteikti asmeniškai D. R., taip pat nėra duomenų, jog bankrutuojantis asmuo ignoravo bankroto administratoriaus skambučius telefonu. Siekiant įvertinti, ar bankrutuojančio asmens bendradarbiavimo pareigos pažeidimas turėjo įtakos kreditorių interesams, būtina įvertinti realų bankrutuojančio asmens pajamų padidėjimą. Kaip jau minėta šioje nutartyje, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2015 m. sausio 1 d., bazinės socialinės išmokos dydis yra 38,00 Eur.Nustatyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ D. R. nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio išmokėjo 3 505,44 Eur, vidutiniškai per mėnesį – 389,50 Eur; UAB „Duomenys neskelbtini“ nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio išmokėjo 371,62 Eur, vidutiniškai per mėnesį – 41,29 Eur. Tai yra nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio D. R. vidutinės pajamos siekė 430,79 Eur. Šios nutarties 15 punkte minėta, kad D. R. patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytos bankrutuojančio asmens pajamos – 350 Eur, t. y. jos pajamos realiai padidėjo apie 80 Eur.Nutarties 15 punkte nurodyta, kad bankrutuojančio asmens išlaidos, numatytos patikslintame mokumo atkūrimo plane, – 230 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad padidėjus pajamoms taip pat padidėjo ir bankrutuojančio asmens išlaidos: buto nuoma – 50 Eur (t. 2, l. 50), komunaliniai mokesčiai – vidutiniškai apie 70,66 Eur (t. 2, l. 53–57). Taigi, bankrutuojančio asmens išlaidos padidėjo vidutiniškai 70 Eur per mėnesį. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bankrutuojančio asmens pareigos nedelsiant informuoti bankroto administratorių apie padidėjusias pajamas nevykdymas iš esmės negalėjo pakenkti kreditorių interesams. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad bankrutuojantis asmuo nemokėjo komunalinių mokesčių, taip didindamas savo įsiskolinimą, tai patvirtina teisme nagrinėtas kreditorės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymas.Nustatyta, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti 218,23 Eur kreditinį reikalavimą ir nurodė, kad bankrutuojantis asmuo nėra sumokėjęs 33,95 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-11-30. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi patikslino UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 218,23 Eur kreditinį reikalavimą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodė, kad fizinio asmens bankroto byloje teismas tvirtina tik reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino. Bankrutuojantis asmuo teigia ir bylos duomenys patvirtina, kad D. R. su komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis atsiskaito laiku, įsiskolinimų nedidina. D. R. teigimu, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras galbūt dėl techninės klaidos ar kitų nuo D. R. nepriklausančių aplinkybių buvo netinkamai apskaičiavęs komunalinių paslaugų tarifą ir, pastebėjęs klaidą, patikslino savo kreditinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog D. R. nemoka einamųjų mokesčių komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms, ir į bankrutuojančio asmens paaiškinimą dėl susidariusio įsiskolinimo, darytina išvada, kad vienkartinis pareigos mokėti rinkliavą pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti bankrutuojančio asmens nesąžiningumą ar kreditorių interesų pažeidimą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartyje aptarti bankrutuojančio asmens veiksmai turėjo įtakos tam, kad nebuvo nustatyti nukrypimai nuo plano, nebuvo inicijuotas mokumo atkūrimo plano pakeitimas, tačiau įvertinus, jog realus pajamų padidėjimas nesiekia bazinės socialinės išmokos dydžio, spręstina, kad šis pažeidimas iš esmės negalėjo pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti ir gali bei privalo būti ištaisytas bankroto administratoriui atitinkamai patikslinant D. R. mokumo atkūrimo planą ir jį teikiant teismui tvirtinti.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.