Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AS Aktiva Portfolio ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinę skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal paslaugų teikimo sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), neištirtos bylai reikšmingos aplinkybės ir teismas peržengė ieškinio ribas.

14. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).

15. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

17. Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas savo sprendimą motyvavo, nes nurodė, kokiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi, kokias ir kokių duomenų pagrindu nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Kaip minėta, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau motyvai yra neišsamūs.

20. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad buvo sudarytos dvi paslaugų teikimo sutartys: viena pasirašyta fiziniu parašu, kita paslauga užsakyta el. paštu (duomenys neskelbtini)., jų sudarymą patvirtina atsakovo konkliudentiniai veiksmai – atlikti mokėjimai ir pagal jas atsakovas nevykdo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Priešingai, atsakovas teigia, kad sutartys nebuvo sudarytos, ant sutarčių nepasirašė, sutikimų nedavė.

21. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais CK 1.71 straipsnis). Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis).

22. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones. Vadovaujantis CK 6.228⁸ straipsnio 5 dalimi, nuotolinė sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą.

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Bitė Lietuva“ ir V. Š. 2021 m. lapkričio 22 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. mtp/714701/2021_0. Ši sutartis pasirašyta rašytiniu parašu. Prie sutarties pridėtas kliento sutikimas, kuriame yra rašytinis parašas (el. b. t. 1, l. 37-40). UAB „Bitė Lietuva“ ir V. Š. 2022 m. sausio 20 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. new/36802/2022. Ši sutartis nepasirašyta rašytiniu parašu. Prie sutarties nepridėtas kliento sutikimas (el. b. t. 1, l. 41-43). UAB „Bitė Lietuva“ išrašė PVM sąskaitas faktūras mokėtojui pagal kliento kodą 50397717 V. Š. laikotarpiu 2022-02-01 – 2022-02-28, 2022-03-01 – 2022-03-31, 2022-04-01 – 2022-04-30, 2022-05-01 – 2022-05-31, 2022-06-01 – 2022-06-30. Paslaugų ataskaitoje už „Bitės“ paslaugas ir mokėjimus telefonu nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštas – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 7 – 21).

24. Ieškovė nurodo, kad pradinis kreditorius yra gavęs iš atsakovo 3 įmokas (2022-01-03 – - 3,30 Eur; 2022-01-07 – - 40,63 Eur; 2022-03-16 – - 27,07 Eur) už suteiktas paslaugas ir tai patvirtina tarpusavio atsiskaitymų už pokalbius suderinimo aktas. Taip pat nurodoma, kad ieškovas negalėjo pridėti sąskaitų, pagal kurias atsakovas jau yra atlikęs mokėjimus ir atsiskaitęs už suteiktas paslaugas ir tai patvirtina tas pats tarpusavio atsiskaitymų už pokalbius suderinimo aktas (el. b. t. 1, l. 91-93, 99). Tarpusavio atsiskaitymų už pokalbius suderinimo akte nurodyta, kad prie aukščiau nurodytų trijų mokėjimų yra minuso ženklai, o prie kitų mokėjimų minuso ženklų nėra. Ieškovės teigimu, tarpusavio atsiskaitymų už pokalbius suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovas atliko mokėjimus. Pagal apskaičiuotas įmokas tarpusavio atsiskaitymų už pokalbius suderinimo akte ieškovė gavo 439,61 Eur, tačiau nurodytas likutis 297,61 Eur. Duomenų kaip apskaičiuota 297,61 Eur suma nėra. Ieškovė tvirtina, kad sąskaitos atsakovui buvo siunčiamos per savitarnos svetainę www.manobite.lt, kadangi atsakovas pasirinko tokį sąskaitų gavimo būdą, kuris buvo įtrauktas į sutartis. Tačiau, prie ieškovės pateiktų sutarčių nėra pateikta duomenų apie galimybę pasirinkti tokį sąskaitų gavimo būdą.

25. Pirmosios instancijos teismas pagal aukščiau nurodytą bylos medžiagą 2023 m. gegužės 15 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, neatvykus šalims, perėjo į tesimo posėdį ir civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės.

26. Šioje byloje yra keliami esminiai bylos faktiniai ir teisiniai aspektai: ar sutartys buvo sudarytos su atsakovu ir, jeigu taip, ar atsakovas jų nevykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į esminius klausimus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos nėra aišku, kaip aukščiau nurodytų įrodymų kontekste teismas nustatė, kad iš prie ieškinio pridėtos paslaugų teikimo sutarties ir kliento sutikimo galima daryti išvadą, jog atsakovas abi paslaugų teikimo sutartis pasirašė, ir kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kai ieškovė įrodinėja sutarties sudarymą konkliudentiniais veiksmais – atsakovo atliktais mokėjimais pagal sutartis, kurių byloje nėra. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų (susirašinėjimų el. paštu (duomenys neskelbtini), duomenų apie atsakovo pasirinkimą gauti sąskaitas per savitarnos svetainę www.manobite.lt, šios svetainės išrašų, atliktų mokėjimų pagal tarpusavio atsiskaitymų už pokalbius suderinimo aktą, tarp atsakovo ir pirminio kreditoriaus sudarytos kitos paslaugų sutarties ir pagal ją atliktų mokėjimų, kt.), kurie patvirtintų / paneigtų šalių nurodytas aplinkybes dėl sutarties (ne)sudarymo, įsipareigojimų (ne)vykdymo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendime netyrė ir nevertino aplinkybių kaip buvo sudarytos sutartys, netyrė ar ant sutarties Nr. mtp/714701/2021_0 yra atsakovo parašas, kodėl sutartis Nr. new/36802/2022 nėra pasirašyta, prie sutarties nepridėtas kliento sutikimas, kodėl, pasak ieškovės, tarpusavio atsiskaitymų už pokalbius suderinimo akte nurodyti mokėjimai, paženklinti skirtingai, patvirtina tas pačias faktines aplinkybes, kaip apskaičiuota įsiskolinimo suma.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamo sprendimo turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės. Ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išsamiai netyrė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, susijusių su sutarčių sudarymu, bei reikalavimo priteisti skolą (ne)pagrįstumu. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė tiek dėl ieškovei tenkančios įrodinėjimo pareigos pagrįsti sutarčių sudarymo faktą ir prašomą priteisti skolos sumą, tiek dėl atsakovo teikiamų argumentų, kad jis sutarčių nesudarė, ant jų nepasirašė, nedavė sutikimo. Šios aplinkybės byloje liko neišaiškintos. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtina papildomai tirti faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės ir atsakovo įrodinėjamomis aplinkybėmis.

28. Dėl atsakovo apeliaciniame skunde iškelto klausimo dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 25 punktas).

29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti 294,41 Eur skolą, 7,42 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Patikslintu reikalavimu prašė priteisti 267,31 Eur skolą, 6,74 Eur kompensuojamąsias palūkanas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino ieškinį pagal pradinį ieškinio reikalavimą. Dėl šių nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas.

30. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą ieškinį tenkinti, neištyrė esminių bylos aplinkybių. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui, kad būtų ištaisyti šioje nutartyje nurodyti pažeidimai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.