Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-854-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
A15.-854-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00633-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Evelina Petraitienė (pirm.)
Pažeidėjas
O. T.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-854-1057/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00633-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. T.,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 staipsnio 7 d. ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. T. 2020-01-24 apie 7.43 val. Drujos g. link stoties vairuodama automobilį „Chevrolet“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodama, buvo neatidi, nedavė kelio automobiliui „Škoda Octavia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdama KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Šiais savo veiksmais O. T. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Teismo posėdžio metu O. T. pripažino, kad toks įvykis buvo, tačiau iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Nuvažiavo į kelkraštį, sustojo, kai išlipo kito automobilio nebuvo. Apie įvykį ji nepranešė, nes nežinojo, kieno automobilį apgadino. Supranta, kad reikėjo kreiptis į policiją, bet nesusiprotėjo. Automobilis draustas, nebuvo prasmės šalintis iš eismo įvykio vietos. Greičiau nevažiavo, laukė, kol praleis, nes buvo kamštis. Kai pravažiavo keli automobiliai, veidrodėlyje matė, kad vienas lyg ir praleidžia, tada pradėjo važiuoti. Kai beveik persirikiavo, jis pradėjo važiuoti ir šonais susilietė. Girdėjo garsą, vairuotojas spaudė signalą. Jis nesustojo, dar toliau važiavo ir nubrozdino visą šoną. Prisipažįsta kalta dėl avarijos, tačiau nepasišalino iš įvykio vietos.

Papildomai teismo posėdžio metu O. T. paaiškino, kad pajuto smūgį, išgirdo garsą. Apvažiavo mašiną ir sustojo šalikelėje. Ieškojo dokumentų, deklaracijos, vaikščiojo apie automobilį. Nė viena mašina nestovėjo su įjungtu avariniu signalu. Turėjo matyti ją toje vietoje, kur buvo sustojusi. Policijai neskambino. Dėl pažeidimo gailisi, pasimetė, nežinojo kam pranešti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. paaiškino, kad Drujos gatvėje važiavo pirma eismo juosta, buvo kamštis. Iš kairės pusės aplenkė automobilis ir nubraukė šoną. Sustojo dešinėje ir iškvietė policiją. Automobilis pavažiavęs į priekį įjungė avarinę signalizaciją, bet nuvažiavo. Išlipęs, priėjęs vairuotojas nebuvo. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad automobilis norėjo į tarpą įlįsti. Kontaktas jautėsi. Jis judėjo, kai mašina privažiavo, kai pradėjo braukti įjungė signalą. Iš savo juostos pasišalinęs nebuvo. Kur nuvažiavo automobilis nematė. Policijos laukė ilgai, ji atvažiavo tik po devintos valandos. Per tą laiką nebuvo niekas priėjęs. Žalos tikslios nežino, automobilis suremontuotas.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, kad kontaktas buvo patvirtina nuotraukos, kita byloje esanti medžiaga. Dėl pasitraukimo – vairuotoja atsirado, neneigia, kad buvo kontaktas. Turėjo vairuotoja pranešti 112. Kadangi atsakomybė priklauso nuo žalos dydžio, vertinant vizualiai „Škodos“ apgadinimus, jei būtų kreiptasi ne į oficialią atstovybę, abejotina, kad žala būtų didesnė, tokia kokią nurodo ANK 426 str. 1 d.. Prašo traukti atsakomybėn pagal ANK 417 str. 7 d. ir 426 str. 2 d. Nuobaudą skirti teismo nuožiūra. Mano, kad yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 str. 6 dalį, nes O. T. gailisi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. Č. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-01-24 patruliuojant su kolega, gautas pranešimas, kad Vilniuje, Drujos gatvėje apgadintas automobilis, kitas pasišalino. Atvykus minėtu atveju pamatė apgadintą automobilį, „Škoda Octavia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas paaiškino, kad važiuojant Drujos gatve link stoties pirma eismo juosta, antroje važiavo automobilis, kurio vairuotojas rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą kliudė ir apgadino „Škoda“ automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 3).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiskuota eismo įvykio vieta po įvykio (b. l. 4).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobilio „Škoda Octavia“ apgadinimai eismo įvykio metu (b. l. 5).

Paaiškinime G. M. nurodė, kad 2020-01-24 apie 07.30 val. važiavo Drujos g. automobiliu „Škoda Octavia“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Buvo tamsu, nestipriai lijo. Važiavo pirma eismo juosta, buvo spūstis, važiavo 3-5 km/h greičiu. Iš kairės pusės, antros eismo juostos automobilis, važiuojantis greičiau, staiga pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą. Įvyko automobilių šonų kontaktas, jo metu spaudė garsinį signalą. Automobilio vairuotojas neatsitraukė, nepristabdė. Priekyje įjungė avarinį signalą, lyg ir imitavo sustojimą, tačiau greitai nuvažiavo toliau. Paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį (b. l. 6).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) valdytojas yra O. T. (b. l. 7)

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios preliminarios sąmatos matyti, kad žala padaryta automobiliu „Chevrolet“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) preliminariai yra 2000 eurų (su PVM) (b. l. 8)

Paaiškinime O. T. nurodė, kad 2020-01-24 apie 07.30 val. automobiliu „Chevrolet“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Drujos gatve. Rikiavosi į pirmą eismo juostą, pamatė, kad automobilis nejuda, ketindamas ją praleisti. Pradėjus rikiuotis, kitas automobilis irgi pradėjo judėti. Įvyko susidūrimas. Pavažiavo apie 10 metrų, sustojo papildomoje posūkio į dešinę juostoje. Kelias minutes užtruko, ieškojo eismo įvykio deklaracijos. Išlipo iš automobilio, tačiau kito automobilio nepastebėjo. Tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą, nežinojo kaip elgtis, tamsoje nematė nei automobilio markės, nei numerio (b. l. 10).

Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilio „Chevrolet“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 11-14).

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnį 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 220 punkte nustatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. <...> Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Byloje esantys įrodymai – 2020-01-24 eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, 2020-01-24 tarnybinis pranešimas, fotonuotraukos, pačios O. T. paaiškinimai – patvirtina, kad O. T. vairuodama automobilį buvo neatidi, nedavė kelio automobiliui „Škoda“, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. Tokiu būdu, O. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, įpareigojančius, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei padarė ANK 417 str. 7 d. numatytą administracinį nusižengimą. Dėl to byloje ginčo nėra, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Byloje yra ginčas dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje padaryto nusižengimo padarymo (pasitraukimo iš eismo įvykio vietos).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl vairuotojų pasitraukimo iš eismo įvykio vietos yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalis, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys.

Žemesnės instancijos teismas

O. T. teismo posėdžio metu teigė, jog iš eismo įvykio vietos nepasišalino tyčia. Įvykus eismo įvykiui, ji nenorėdama trukdyti eismo, pavažiavo toliau ir sustojo kelkraštyje. Radusi eismo įvykio vietos deklaraciją, išlipo iš automobilio, tačiau nematė jokio automobilio, kuris stovėtų su įjungtomis avarinėmis šviesomis.

Liudytojas G. M. nurodė, jog įvykus eismo įvykiui, O. T. įjungė avarines automobilio šviesas, tačiau greitai nuvažiavo. Išlipusi iš automobilio ir priėjusi prie liudytojo nebuvo. Liudytojas nurodė, jog nematė, kur nuvažiavo minėtas automobilis.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama O. T. nurodė, jog išlipusi iš automobilio, ji buvo nuėjusi pasižiūrėti, ar nėra stovinčio automobilio. Ji taip pat teigė, jog po eismo įvykio sustojo tokioje vietoje, kurioje ji turėjo matytis asmeniui, su kurio automobiliu susidūrė. Tačiau rašydama paaiškinimą praėjus kelioms dienoms po įvykio, t. y. 2020-01-31, ji šio fakto nenurodė, liudytojas taip pat nurodė, jog sustojusio automobilio nematė. Teismo vertinimu, tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu O. T. iškėlė abejonę dėl to, jog liudytojas, su kurio automobiliu ji susidūrė, galėjo po eismo įvykio išvykti iš įvykio vietos, galbūt su kažkuo pasitarti ir tik tada paskambinti policijai.

Tačiau byloje esantys įrodymai šią jos versiją paneigia. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog policijos pareigūnai informaciją apie įvykį iš AVPK OVS gavo apie 07.43 val. G. M. nurodė, jog eismo įvykis įvyko apie 07.30 val., tuo laiku ir iškvietė policiją. Teismo įsitikinimu, toks laiko tarpas palikti eismo įvykio vietą ir atgal į ją sugrįžti yra per trumpas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija pagrįstai atmetama.

Teismo posėdžio metu buvo iškeltas klausimas dėl žalos dydžio ir administracinio nusižengimo kvalifikacijos pakeitimo.

Byloje yra pateikta preliminari automobilio „Škoda“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) sąmata. Joje nurodyta, jog preliminari remonto suma yra 2000 eurų. Teismo posėdžio metu O. T. pateikė AB „Lietuvos draudimas“ raštą dėl išmokos išieškojimo. Jame nurodyta, jog nukentėjusiajam padaryta žala yra 1276,90 eurų. Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, žala turi viršyti 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, t.y. 750 eurų (15*50=750). Todėl nurodyti žalų dydžiai administracinio nusižengimo kvalifikacijai reikšmės neturi.

Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, kiekvieną atskirai ir jų visetą, teismas daro išvadą, kad O. T. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo

Už ANK 417 str. 7 d. administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda – nuo dešimt iki dvylikos eurų, o 426 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda– nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų

Bylai aktualioje teismų praktikoje pažymima, jog individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-51-489/2017). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. eAN2-117-211/2018).

O. T. nėra bausta administracine tvarka (b. l. 2). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taigi, teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir O. T. skirti mažesnę nei ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, tam neprieštaravo ir Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas. Už ANK 417 str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą O. T. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Įvertinus aptartas nusižengimo pobūdį ir O. T. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tai kad ji nebausta administracine tvarka, atsižvelgus į tai, jog asmuo gailisi dėl įvykio, vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti neatimant iš O. T. vairuotojo pažymėjimo, t. y. netaikant šios administracinio poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

O. T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir skirti jai 10 Eur baudą.

O. T. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei, vadovaujantis 34 straipsnio 6 dalimi, jai paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir O. T. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20110502679.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: