Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį 1500 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, panaikinimo arba paskirtos nuobaudos sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarimu A. M. nubausta už tai, kad 2017-12-16 apie 19.30 val., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Karklėnų g., Vilniuje, įtarus, kad vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vengė neblaivumo pasitikrinimo, tuo pažeisdama KET 14 p., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos teismui A. M. dėsto du alternatyvius prašymus: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, nutraukti arba pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą – mažesnę už sankcijoje numatytą minimalią baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Atkreipia dėmesį į tai, kad ji buvo kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, kaltės nepripažino, nes jokio eismo įvykio nebuvo. Ji pati turėjo įrodinėti savo nekaltumą, pateikė abiejų transporto priemonių fotonuotraukas, patvirtinančias, jog jokio kontakto nebuvo. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. Z. nurodė, kad jokių apgadinimų jam priklausančiai transporto priemonei nepadaryta. Nei policijos pareigūnai 2017-12-16, nei teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nevertino jos paaiškinimų, kad ji neatsisakė pasitikrinti neblaivumą, tačiau dėl tuo metu prasidėjusio epilepsijos priepuolio jos neįgaliai dukrai, prašė, kad leistų ją bent palydėti namo, bet pareigūnai neleido ir neišleido iš automobilio apie 45 min. Vėliau jai prašant, policijos pareigūnas atsisakė leisti pasitikrinti neblaivumą. Be to, jai buvo neišaiškintos atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmės. Policijos pareigūnai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ji vairavo transporto priemonę ir buvo neblaivi. Pareigūnai dėl įvykio vietoje kilusio konflikto buvo suinteresuoti duoti neobjektyvius parodymus.Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai nesurašė pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, taip pat siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Nuo pareigūnų atvykimo iki protokolo surašymo praėjo daugiau kaip 1 valanda ir per tą laiką ji buvo neišleidžiama iš savo automobilio. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti pareigūnų veiksmų teisėtumu. Teismui manant, jog jos veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėtis, A. M. prašo paskirti švelnesnę nuobaudą.Apeliantės manymu, jai paskirta 1500 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams yra per didelė ir neadekvati nei pažeidimo padarymo pobūdžiui, nei turtinei padėčiai, neatsižvelgta, jog viena augina ir prižiūri neįgalią, neveiksnią dukrą ir yra paskirta jos globėja. Jos pajamos šiuo metu yra tik 178 Eur, dėl dukters priežiūros ji negali dirbti, ją reikia vežioti į medicinines ir reabilitacines įstaigas.Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde neigiamas pažeidimo padarymo faktas bei nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžiai, todėl apygardos teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, <...>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.Analizuojant administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės A. M. veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A. M. kaltę padarius jai inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia teismo išvadas, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pagal ATPK 422 straipsnio 7 dalį A. M. nubausta konstatavus, jog jis vairavo automobilį įtariamai neblaivi ir vengė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu.Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. A. M. teisme, o taip pat apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad ji vairavo transporto priemonę, tačiau nurodė, jog išgėrus nebuvo. Ji vežė neįgalią dukrą, tačiau nuvažiavus apie 200 metrų dukrai prasidėjo epilepsijos priepuolis, todėl ji apsisuko ir grįžo prie namų. Ją policijos pareigūnai apkaltino padarius eismo įvykį, bet ji jokio eismo įvykio nepadarė. Ji nepūtė alkotesterį dėl streso, kurį sąlygojo dukters sveikatos būklė. Tačiau šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Iš liudytojo A. P. 2017-12-16 paaiškinimo matyti, jog A. M. vairuojamam automobiliui sustojus, jis priėjo prie vairuotojos durų, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotoja šnekėjo nerišliai (b.l. 11). Šias aplinkybes, t.y., jog A. M. buvo akivaizdžiai girta, liudytojas patvirtino ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje (b.l. 40-43). Šie liudytojo parodymai sutampa su liudytojų policijos pareigūnų, atvykusių pagal pranešimą, N. G. ir Dariaus Šikšniaus parodymais (b.l. 40-43), taip pat liudytojų Dariaus Šikšniaus ir Aurelijaus Arbutavičiaus 2017-12-16 tarnybiniuose pranešimuose esančiais duomenimis (b.l. 4-5). Policijos pareigūnai nuosekliai teigė, jog A. M. atsisakė pūsti į alkotesterį, t.y. atsisakė nuo patikrinimo blaivumui nustatyti. Be to, aukščiau paminėtų liudytojų parodymais paneigiama ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, jog jai nebuvo leista palydėti namo neįgalią dukrą. Apygardos teisėja vertina, kad šioje byloje yra pagrindas remtis liudytojų parodymais nustatant, kad A. M. vengė pasitikrinti blaivumą po to, kai galimai vairavo automobilį būdama neblaivi. Nors apeliantė teigia, jog atsisakė pūsti į alkotesterį dėl patirto streso, tačiau vėliau jai prašant policijos pareigūnai to padaryti jau neleido ir dėl šios konfliktinės situacijos jie galėjo duoti neobjektyvius parodymus, tačiau ši keliama versija yra deklaratyvi ir neįtikinanti. Be to, jeigu būtų pritarta apeliantės argumentacijai, kiekvienas asmuo, susiginčijęs su policijos pareigūnais ir nevykdęs jų nurodymų, galėtų teigti, kad kiti šie kerštaudami gali būti prieš jį susitarę meluoti. Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jeigu, kaip teigia apeliantė, jis nevartojo alkoholio ir buvo blaivi, jai nebuvo pagrindo nesutikti su policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti blaivumą.Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. vengė pasitikrinti blaivumą po to, kai tik ką buvo vairavusi transporto priemonę. Atlikdama tokius veiksmus ji suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Dėl to darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo A. M. veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Šios išvados nepaneigia skundo teiginiai, jog nebuvo surašytas pranešimas apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, taip pat išrašytas siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pažymėtina, jog A. M. neva neteisėtus pareigūnų veiksmus ar neveikimą, susijusius su netinkamai atliekamomis pareigomis ir funkcijomis, gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka policijos įstaigai, kurioje dirba pareigūnai, vadovui.

Dėl paskirtos nuobaudos dydžio

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma paskirti švelnesnę nuobaudą – mažesnę už sankcijoje numatytą minimalią baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi apeliantė viena augina ir prižiūri neįgalią, neveiksnią dukrą ir yra paskirta jos globėja. Jos pajamos šiuo metu yra tik 178 Eur, dėl dukters priežiūros ji negali dirbti, ją reikia vežioti į medicinines ir reabilitacines įstaigas.Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių A. M. administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliantė padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, už kurio padarymą įstatymo leidėjas, sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pati apeliantė, o to nepadariusi ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką. Konstatuojama, kad apeliantui A. M. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti jai paskirtą nuobaudą, netaikant ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą, pagrindo nėra.ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog A. M. turi 26 metų vairavimo stažą, per šį laikotarpį iki šio administracinio nusižengimo padarymo ji nei karto nebuvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 3), taigi, charakterizuojama išskirtinai teigiamai. A. M. teigia, jog jos pajamos yra nedidelės – 178 Eur, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų, todėl nėra pagrindo mažinti jai paskirtą baudą, lygią sankcijoje numatytam vidurkiui. Tačiau, apygardos teismo nuomone, skundžiamu nutarimu nepagrįstai A. M. buvo nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkis - 2 metams 6 mėnesiams. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad nebuvo nustatyta nei A. M. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių bei atsižvelgiant į pažeidėjo kaltę, byloje esančius pažeidėją charakterizuojančius duomenis, t..y. į tai, kad A. M. nėra sisteminga Kelių eismo taisyklių pažeidėja, o analizuojamas pažeidimas galimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio nei nulemtas A. M. nepagarbos įstatymui. Taigi, nepaisant padaryto administracinio pažeidimo sunkumo, galimai siekiant nuslėpti kitą administracinį nusižengimą ar nusikaltimą (vairavimą apsvaigus nuo alkoholio), atsižvelgiant į A. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei bausmės paskirtį, į tai, kad pažeidėja turi neįgalią dukra, kurią nuolat reikia vežioti į medicinines ir reabilitacines įstaigas, skirtas specialiosios teisės atėmimo terminas, lygus vidurkiui, pripažintinas per griežtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas nutarimas keistinas, sušvelninant A. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę iki jos minimumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

A. M., padariusiai ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustai 1 500 Eur bauda, paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną.