Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-1317-480/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vejuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abastas“ dėl užmokesčio už prekes priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vejuva“ 2016-09-30 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 45 085,73 Eur užmokesčio už prekes, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė UAB „Vejuva ir atsakovė UAB „Abastas“ 2017-01-23 pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame prašė šalių pateiktą taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Kauno apygardos teismas 2017-01-23 nutartimi ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį patvirtino; panaikino Kauno apygardos teismo 2016-10-06 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26398-480/2016 pagal ieškovės UAB „Vejuva“ ieškinį atsakovei UAB „Abatas“ dėl skolos, delspinigių priteisimo; civilinę bylą nutraukė; grąžino ieškovei UAB „Vejuva“ 339,75 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį. Ieškovė UAB „Vejuva“ 2017-03-29 pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto byloje išdavimo, prašydama išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2017-01-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1317-480/2017 dėl 39 194,47 Eur užmokesčio už prekes išieškojimo iš atsakovės UAB „Abastas“. Prašyme teismui nurodė, kad atsakovė gera valia nevykdo taikos sutarties sąlygų.Atsakovė UAB „Abastas“ 2017-04-13 atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad ieškovė yra perėmusi mokestinę nepriemoką 16 980 Eur sumai, ieškovė nepateikė duomenų, kad šių pinigų nėra gavusi. Įmokos laikotarpiais 2017-02-25 ir 2017-03-25 yra atliktas, kadangi jas padengė Valstybinė mokesčių inspekcija pagal sutartis, ieškovei susimažinus mokėtiną PVM, todėl dvigubai mokėti atsakovė pareigos neturi.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi ieškovės UAB „Vejuva“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 39 194,47 Eur dydžio sumos piniginių lėšų išieškojimo iš atsakovės UAB „Abastas“ patenkino, taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Abastas“ ieškovei UAB „Vejuva“ 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas.Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Vejuva“ yra atsisakiusi įskaityti mokestinę nepriemoką. Ieškovė UAB „Vejuva“ 2017-03-22 raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama nutraukti paslaugos, inicijuotos pagal dokumentą „Prašymas duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti (FR0327)“ Nr. GNA-48933, pateiktą 2016-08-25, vykdymą, o taip pat 2017-03-23 raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama nutraukti paslaugos, inicijuotos pagal dokumentą „Prašymas duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti (FR0327)“ Nr. GNA-43091, pateiktą 2016-07-25, vykdymą.Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2017-03-22 raštu Nr. (17.16-40) RES-39305 informavo ieškovę, kad pagal mokesčio mokėtojo 2017-03-22 pateiktą prašymą atsisakyti paslaugos „Mokesčio nepriemokos perėmimas“ Nr. (17.17-40) GES-120184 paslaugos vykdymo atsisakyta bei 2017-03-23 raštu Nr. (17.16-40) RES-39737 informavo, kad pagal mokesčio mokėtojo 2017-03-23 pateiktą prašymą atsisakyti paslaugos „Mokesčio nepriemokos perėmimas“ Nr. (17.17-40) GES-121452 paslaugos vykdymo atsisakyta.Teismas pažymėjo, kad atsakovė neoateikė įrodymų, patvirtinančių taikos sutarties vykdymą bei taikos sutartimi pripažintos skolos sumos joje numatytais terminais sumokėjimo ieškovei, todėl pripažino, kad atsakovė nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Todėl jai tenka jos neveikimo teisinės pasekmės – vykdomojo rašto išdavimas pagal taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, sąlygas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Abastas“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė neinformavo atsakovės, kad ji 2017-03-22 ir 2017-03-23 raštais, išsiųstais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), atsisakė mokestinės nepriemokos. Šios aplinkybės atsakovei buvo ir yra siurprizinės bei nežinomos iki Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutarties gavimo per EPP sistemą, ieškovė šių duomenų nebuvo pateikusi su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė neteikė pretenzijų atsakovei dėl vėluojamų įmokų, todėl atsakovė pagrįstai manė, kad įmokos yra sudengtos būtent mokestinės nepriemokos sutarčių pagrindu, o sekanti įmoka, kurios dydis 2 443 Eur, turėjo būti mokama tik 2017-04-25. Akivaizdu, kad pati ieškovė sukūrė dviprasmišką situaciją ir elgėsi nesąžiningai ir ne pagal šalių susitarimus dėl nepriemokos perėmimo, taigi taikos sutartis nebuvo pažeista. Atsakovė apie naujai surinktus įrodymus sužinojo tik gavusi Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartį, todėl negalėjo jų įvertinti bei pateikti savo pozicijos. Toks Kauno apygardos teismo ir ieškovės procesinis elgesys aiškiai pažeidė rungimosi principą bei šalių lygiateisiškumą, proceso šalių teisę atsikirsti. Teismas, gavęs naujus įrodymus, privalėjo teismo posėdį atidėti. Atsakovė turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl VMI sprendimo panaikinimo, nes ieškovės 2017-03-22, 2017-03-23 prašymai VMI buvo neteisėti. Atsakovė perėmė mokestinę nepriemoką sutartimis, kurių galimybės atsisakyti sutartis nenumato.Ieškovė UAB „Vejuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais: Taikos sutartyje nebuvo numatytas atsakovės UAB „Abastas“ skolos sumokėjimas 16 980 Eur mokestinės nepriemokos perėmimu, nors klausimas dėl mokestinės priemokos perėmimo buvo iškeltas UAB „Abastas“ prieštaravimuose, į kuriuos atsakyta UAB „Vejuva“ 2016-11-03 atsiliepime į UAB „Abastas“ prieštaravimus civilinėje byloje Nr. e2-1317-480/2017. Taikos sutartyje aiškiai nurodyta, kad taikos sutarties numatytas įmokas moka UAB „Abastas“ pati. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad informacija dėl mokestinės nepriemokos perėmimo atsisakymo atsakovei buvo siurprizinė. Pabrėžtina, kad UAB „Vejuva“ telefonu buvo pranešusi UAB „Abastas“ direktoriui apie mokestinės nepriemokos atsisakymą, taip pat ragino telefonu vykdyti taikos sutarties sąlygas. Be to, apie šią aplinkybę ieškovę informavo VMI.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų pateikimo į bylą ir jų įteikimo antrajai šaliai tvarkos

Apeliantė atskirajame skunde, visų pirma, kelia Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutarties motyvavimo jai siurprizinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, apie kurių buvimą byloje ji nežinojo ir į kuriuos ji negalėjo atsikirsti, klausimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017-04-13 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė naujus įrodymus: VMI 2017-03-23 raštą UAB „Vejuva“ Nr. (17.16-40) RES-39737 „Dėl prašymo atsisakyti paslaugos“; UAB „Vejuva“ 2017-03-23 prašymą VMI dėl paslaugos atsisakymo; UAB „Vejuva“ 2016-07-25 prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti; VMI 2016-08-03 raštą UAB „Vejuva“ Nr. (23.1-08)-RNA-23754 „Dėl prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti“; UAB „Vejuva“ ir UAB „Abastas“ mokestinės nepriemokos (ar jo dalies) perėmimo 2016-07-22 sutartį Nr. 47; Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-03-22 raštą UAB „Vejuva“ Nr. (17.16-40) RES-39304; UAB „Vejuva“ 2017-03-22 prašymą VMI dėl paslaugos atsisakymo; UAB „Vejuva“ 2016-08-05 prašymą VMI duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti; VMI 2016-08-11 raštą UAB „Vejuva“ Nr. (23.1-08)-RNA-24541 „Dėl prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti“; UAB „Vejuva“ ir UAB „Abastas“ mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį; Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-03-22 raštą UAB „Vejuva“ Nr. (17.16-40) RES-39304; UAB „Vejuva“ 2017-03-22 prašymą VMI dėl paslaugos atsisakymo; UAB „Vejuva“ 2016-08-05 prašymą VMI duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti; VMI 2016-08-11 raštą UAB „Vejuva“ Nr. (23.1-08)-RNA-24541 „Dėl prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti“; UAB „Vejuva“ ir UAB „Abastas“ mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo 2016-08-05 sutartį Nr. 48; UAB „Vejuva“ skolų apyvartos išrašą laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2017-04-13; UAB „Vejuva“ 2017-04-04 prašymą VMI duoti sutikimą mokestinei nepriemokai gauti; UAB „Vejuva“ 2017-04-04 prašymą VMI duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti; Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-03-22 raštą UAB „Vejuva“ Nr. (17.16-40) RES-39305 „Dėl prašymo atsisakyti paslaugos“; UAB „Vejuva“ 2017-03-22 prašymą VMI dėl paslaugos atsisakymo; UAB „Vejuva“ 2016-08-25 prašymą VMI duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti; VMI 2016-09-07 raštą UAB „Vejuva“ „Dėl UAB „Vejuva“ prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti“; UAB „Vejuva“ ir UAB „Abastas“ 2016-08-23 mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį; VMI 2017-04-13 išrašą pavadinimu „Apskaitos duomenys“. Išklausius 2017-04-13 teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad pirmosios instacijos teismas ieškovės 2017-04-13 šiame posėdyje pateiktus naujus įrodymus priėmė ir prijungė prie bylos medžiagos (2017-04-13 teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 42 sek. – 8 min. 48 sek.). Apeliantės atstovas teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jų prijungimo prie bylos medžiagos reikalingumo, vadinasi, ir jų sąsajumo su taikos sutarties sąlygų galimu nevykdymu, klausimas nedalyvavo ir savo pozicijos dėl tokių įropdymų prijungimo ar neprijungimo, dėl šių įrodymų turinio ir įrodomosios reikšmės, teismui nutarus juos prijungti, negalėjo išsakyti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi, tačiau byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti dėl jų savo nuomonę. Be to, šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).Kasacinio teismo jurisprudencijoje, atsižvelgiant į tarptautinę teisminę praktiką, taip pat yra akcentuojama ir tokios teismo pareigos vykdymo svarba, t. y. svarbu, kad asmenys, reiškiantys reikalavimus teisme, pasitikėtų tinkamu teisingumo sistemos funkcionavimu; šis pasitikėjimas, be kitų dalykų, yra grindžiamas įsitikinimu, kad ginčo šalis bus išklausyta dėl visų bylos elementų. Kitaip tariant, ginčo šalys gali pagrįstai tikėtis, kad su jomis bus pasitarta / jų bus pasiteirauta dėl to, ar konkretus dokumentas ar argumentas reikalauja jų pastabų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs procesinį sprendimą (protokolinę nutartį) šiuos ieškovės atstovės 2017-04-13 pateiktus įrodymus pridėti prie bylos, taip pat privalėjo užtikrinti, kad nebūtų suvaržyta antorsios šalies procesinė teisė teikti paaiškinimus dėl šių įrodymų, ko nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo, juolab kai ieškovės pateikti nauji įrodymai išimtinai susiję su ieškovės mokestinės nepriemokos 16 980 Eur dydžio sumai iš VMI neperėmimu, kurį apeliantė ginčija. Ieškovė teismo posėdžio metu paneigė atitinkamų sumų pagal taikos sutarties sąlygas gavimą (2017-04-13 teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 44 sek. – 11 min. 50 sek.), todėl būtent atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad vykdo ar įvykdė taikos sutarties sąlygas iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą, viena ar kita forma (pavzydžiui, per VMI). Teismas, siekdamas išsaugoti šalių interesų pusiausvyrą, vykstant ginčui dėl taikos sutartimi sulygtų mokėjimų ir jos pagrindu išduodamo vykdomojo rašto, privalėjo suteikti apeliantei galimybę atsikirsti į naujai pateiktus įrodymus. Taigi su tokiais apeliantės skundo argumnebntais nėra pagrindo nesutikti. Nagrinėjamoje situacijoje aktualu dar ir tai, kad pagal šalių susitarimą, užfiksuotą taikos sutarties 3 punkte, apeliantei nesumokėjus eilinės įmokos ar kurios nors jos dalies, kaip nustatyta taikos sutarties 1.1.-1.7. punktuose, iš karto atsiranda tokie padariniai, kaip apeliantės pareiga sumokėti visą likusią nesumokėtą skolos sumą. Vadinasi, šalių ikisutartiniai santykiai, sudarant taikos sutartį, jų susitarimai dėl konkrečios mokėjimo formos, galiausiai lėmę taikią šio ginčo baigti, ir šių susitarimų faktinis vykdymas arba nevykdymas yra reikšmingi prieš nusprendžiant, ar teismo nutartis buvo vykdoma, ar, priešingai, ją reikalinga vykdyti priverstine teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Taigi ir šiuo aspektu, priėmus naujus įrodymus, buvo reikalinga žodžiu ar raštu išklausyti ir antrąją ginčo santykių šalį. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, suvaržė apeliantės procesines teises ir tai galėjo turėti įtakos tinkamam ir teisingam klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjimui. Pažymėtina, kad pats teismas naujus įrodymus vertino kaip turinčius esminę reikšmę procesiniam sprendimui priimti, t. y. šiais įrodymais grindžiama dalis aplinkybių, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo argumentams.Šiame kontekste vien ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, kad ir pati ieškovė telefonu, ir VMI pranešė apeliantei apie tokią aplinkybę, jog ieškovė yra atsisakiusi mokestinės nepriemokos sąskaita užskaityti apeliantės mokėtinas pagal taikos sutartį sumas, aiškiai nepakanka kitokiai išvadai padaryti. Be papildomo nagrinėjimo (tyrimo) nėra galimybės įsitikinti, ar ši informacija apeliantei iš tiesų buvo žinoma, be to, tokie atsikirtimai nepaneigia vertinimo, kad apeliantės procesinės teisės nepagrįstai buvo suvaržytos.

Dėl bylos procesinės baigties

Kontatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas byloje apeliantei jokio termino nuomonei dėl naujų įrodymų pareikšti ir suvaržydamas jos teisę teikti paaiškinimus dėl šių įrodymų, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi, teismo bendradarbiavimo su bylos šalimis principus (CPK 8 str., 12 str,17 str.). Dėl tokio nepakankamai efektyvaus teismo veikimo galėjo būti neteisigai išspręsta byla (joje iškeltas procesnis teismo nutarties vykdymo klausimas). Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir teismo porcesas dėl vykdomojo rašto išdavimo pakartotinas iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

Apeliantė 2017-07-05 per EPP sistemą prieš teismo posėdį apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspkecijos 2017-06-15 patikrinimo aktą Nr. (7.45 E) FR0680-271, kurį prašo pridėti prie bylos. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui. Atsižvelgiant į faktą, kad apeliantės pateiktas dokumentas yra aplinkybių, susijusių su apeliantės mokėjimų pagal taikos sutartį vykdymu, įrodinėjimas, be to, šis dokumentas, kurį prašoma prijungti, gautas (sudarytas) jau po skundžiamos nutarties priėmimo, pripažintina, kad būtinybė apeliantei teikti naują įrodymą atsirado po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Tokiu atveju šis įrodymas priimamas į bylą. Antrosios šalies teisė pasisakyti dėl priimto įrodymo nėra apribojama, pirmiau apeliacinės instancijos teismui nutarus grąžinti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė, 2017-07-05 pateikdama prašymą dėl įrodymų pridėjimo prie bylos, taip pat prašo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrąja CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę atskirasis skundas visuomet yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtinius (išskirtinius) atvejus, kai atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Skirtingai nei nagrinėjant bylas pagal apeliacinius skundus, kai įstatymų leidėjas suteikia apeliacinės instancijos teismui diskrecijos teisę įvertinti ir motyvuotą dalyvaujančių byloje asmenų prašymą dėl žodinio proceso bei nuspręsti, ar žodinis bylos procesas tikrai yra reikalingas (toks prašymas nėra teismui privalomas) ((duomenys neskelbtini)str.), nagrinėjant atskiruosius skundus tokio prašymo pateikimo galimybė įstatyme apskritai nėra numatyta.Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrindo netaikyti įstsymų leidėjo nustatytos bylos proceso formos taisyklės neįžvelgia, juolab kad apeliantė nenurodė jokių (net minimalių) argumentų, kodėl atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo turėtų būti nagrinėjamas žodinio apeliaicinio proceso tvarka. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu apeliantė 2017-04-13 pareiškime, prašydama netenkinti ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, kartu išreiškė savo nepageidavimą dalyvauti žodiniame teismo posėdyje. Vadinasi, apeliantė savo pačios valia nepasinaudojo galimybe dalyvauti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ir teikti paaiškinimus dėl ginčo esmės. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliantės pareikštas prašymas nagrinėti bylą žodinio apeliaicinio proceso tvarka negali būti vertinamas kaip sąžinigas jos procesinių teisių įgyvendinimas (CPK 42 str.) ir todėl netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jai priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kadangi klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo civlinėje byloje Nr. e2-1317-480/2017 pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.