- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-198-634/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- J. C.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. C. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namų (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. C., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2001-11-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 str. 2 d. ir 18 str. 4 d. ir 104 str. (1961 m. redakcija), 16 str. 2 d. ir 105 str. 5 ir 7 p. (1961 m. redakcija), 116 str., 2 d., (1961 m. redakcija), 234 str. 1 d. (1961 m. redakcija), 131 str. 2 d. (1961 m. redakcija), vadovaujantis BK 42 str. 1 d. (1961 m. redakcija) paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003-08-19 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2001-11-15 nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika iš 1961 m. BK 116 str. 2 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 140 str. 1 d., iš 1961 m. BK 131 str. 2 d. į 2000 m. BK 146 str. 1 d. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 str. 1, 2 d. paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2000-11-30, bausmės pabaiga – 2015-11-30.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014-11-17 nutarimu Nr. LK-428 nutarta nuteistajam J. C. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p., nuteistajam neatlikus 1 metų 16 dienų (nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2014-11-17) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-01-02 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog įvertinus visas nustatytas aplinkybes šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. C. skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-01-02 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. LK-428, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad priimta nutartis yra visiškai nemotyvuota ir prieštaringa. Pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjo Komisijos kompetencijai priskirtus klausimus, tačiau neįvardino jokių lygtinio paleidimo kriterijų, kurių, jo nuomone, neatitinka nuteistasis. Pakartotinio nusikalstamumo rizika yra tik 62 balai pagal OASys, drausminių nuobaudų neturi, yra ne kartą skatintas, tačiau iš teismo motyvų akivaizdu, jog lygtinis paleidimas jam apskritai netaikytinas, kas prieštarauja BVK 157, 158 str. bei teismų praktikai, pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės principas. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnį teistumą, neatliktos bausmės dalį, į buvusias nuobaudas, kurios nebegalioja. Sprendimai bylose Nr. 1S-1006-478/2012, Nr.1S-806-175/2012, Nr.1S-796-658/2012 rodo, kad padarytų nusikalstamų veikų pobūdis negali įtakoti lygtinio paleidimo klausimo sprendimo. Nors nutartyje konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai virš vidutinės, tačiau tokia išvada yra klaidinga aritmetiškai, kadangi aritmetinis vidurkis sudaro 70 balų, tuo tarpu nuteistajam nustatyti 62 balai pagal OASys. Ankstesnio teistumo vertinimą sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą traktuoja kaip pakartotinį baudimą, kadangi teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę jau yra atlikęs, o į ankstesnį teistumą atsižvelgė nuosprendį priėmęs teismas. Akcentuoja, kad drausminių nuobaudų neturi, o teismas manipuliuoja įstatyme nenumatyta sąvoka „negaliojančios nuobaudos“. Nuteistojo teigimu, teismas turi vadovautis EŽTT praktika, kad valstybė turi atsisakyti griežtos bausmės politikos, tam, kad sumažinti kalinamųjų skaičių arba diegti alternatyvią bausmių sistemą, kaip šiuo atveju, taikyti lygtinio paleidimo institutą. Lygtinis paleidimas – tai progresyvaus bausmių atlikimo pricipo realizavimo būdas, kadangi lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka visą teismo jam paskirtą bausmę, tačiau ne įkalinimo įstaigoje, o jį prižiūrint ir paskiriant jam tam tikrus elgesio apribojimus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. C. skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. C. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien formaliųjų pagrindų nepakanka. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų efektyvu. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, sušvelninus jos atlikimo sąlygas.
Negalima sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog ankstesnių jo teistumų bei nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, analizė ir vertinimas yra neteisėtas, laikytinas jo baudimu antrą kartą už tą patį. Priešingai, šias aplinkybes būtina įvertinti sprendžiant klausimą dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sklandžios nuteistojo probacijos. Bylos medžiaga patvirtina, jog J. C. šiuo metu atlieka bausmę už penkias nusikalstamas veikas, tarp jų ir pasikėsinimą nužudyti. Be to, kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino. Anksčiau teistas už turto prievartavimą. Nuteistojo nenorą laikytis jam privalomų elgesio taisyklių rodo jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, nes atlikdamas bausmę jis net 53 kartus pažeidė režimo reikalavimus, drausminės nuobaudos skirtos už itin šiurkščius pažeidimus (narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, rūkymą, mobilaus ryšio telefono turėjimą, fizinio ar psichinio smurto vartojimą prieš kitus nuteistuosius). Sutiktina su nuteistuoju, kad šiuo metu nuobaudos yra negaliojančios, tačiau šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes apibūdina nuteistojo pavojingumą, jo požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei leidžia prognozuoti apie draudimų, įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju. Pažymėtina, kad paskutinė nuobauda panaikinta tik 2014-10-07. Nors nuteistasis pabrėžia, kad yra 5 kartus paskatintas, tačiau nuobaudų ir paskatinimų santykis rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kad jis nedėjo visų pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Tinkamas bausmės atlikimas yra nuteistojo pareiga, todėl trumpalaikės pavyzdingo elgesio apraiškos negali būti sureikšminamos, o lygtinio paleidimo taikymo galimybė neturėtų tapti vienintele nuteistojo pozityvaus elgesio įkalinimo įstaigoje priežastimi.
Be to, apylinkės teismas išsamiai įvertino Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadas, kuriose nustatyta, jog nuteistasis pateisina savo nusikalstamą elgesį, lygindamas su kitų žmonių nusikaltimais, laikas nuo laiko užsiima veikla, kuri susijusi su nusikaltimu. Grupėje siekia užimti lyderio pozicijas, tačiau neturi tam reikalingų asmeninių savybių, todėl statuso grupėje siekia netinkama veikla, kuri jo nuomone, yra vertinama draugų. Retkarčiais vartoja narkotines medžiagas, pataisos įstaigoje yra baustas už jų vartojimą. Būdingas polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, yra ne kartą taikęs agresyvaus ir kontroliuojančio elgesio strategijas, siekdamas kitų žmonių paklusnumo. Tikėtini smarkaus pykčio proveržiai, kurie gali pasireikšti smurtu. Turi sunkumų bendraujant su aukštesnius įgaliojimus turinčiais žmonėmis, kritiką dažniausiai priima kaip asmeninį įžeidimą. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika po 14 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje vis dar išlieka vidutinė (62 balai pagal „OASys“ metodiką), rodo didesnį J. C. pavojingumo visuomenei laipsnį. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra netinkamų elgesio modelių pasirinkimas, kriminalinių kompanionų įtaka, pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas, ankstesni nusikalstami veiksmai. Taigi visos aplinkybės, turinčios reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui, apylinkės teismo buvo išanalizuotos kompleksiškai su nuteistojo asmeninėmis savybėmis bei jo elgesiu bausmės atlikimo metu.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: J. C. padarytų nusikaltimų pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, jo mąstymas ir elgesys pataisos įstaigoje, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-01-02 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo J. C. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.