- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2-1898-920/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- UAB „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- G. M.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos, sutartinių ir procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1922,13 Eur skolą, 77,53 proc. sutartines palūkanas nuo 1000 Eur kredito sumos nuo 2015-12-03 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad šalys 2015-05-04 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 25888, kuria ieškovas paskolino atsakovui 1000 Eur, 24 mėnesių terminui. Atsakovas sutartinės prievolės nevykdė, su ieškovu laiku neatsiskaitė, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija nurodydamas, kad nesumokėjus skolos, ieškovas bus priverstas kreiptis į teismą ir inicijuoti priverstinį pradelstos skolos išieškojimo procesą. Atsakovas savo prievolės ieškovui nevykdė, gera valia su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismas atsisakė priimti ieškovo pareiškimą kadangi atsakovas deklaravęs savo išvykimą į užsienį. Ieškovas nurodo, jog atsakovo bendra skolos suma yra 1922,13 Eur, kurią sudaro 1000 Eur suteiktas kreditas, 376 Eur palūkanos, 9,41 Eur kompensacinės palūkanos, 16,72 Eur delspinigiai ir kitos išlaidos, kurias ieškovas patyrė kreipęsis į teismą, t.y. 220 Eur paslaugos pagal sutartį (už teismo įsakymo parengimą), 300 Eur paslaugos pagal sutartį (už ieškinio parengimą) (b.l. 4-6, 11-12).
Atsakovui adresuoti ieškinio ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu (b.l. 25-26). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia pateikta byloje medžiaga: 2015-05-04 vartojimo kredito sutarties specialiosiomis ir bendrosiomis sąlygomis, skolos detalizacija, pretenzija, mokėjimo nurodymais UAB „SE7“ 300 Eur sumai ir UAB „Krajonas“ 200 Eur sumai.
Ieškovo paskaičiavimu, atsakovui netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovas liko skolingas ieškovui 1922,13 Eur sumą, kurią sudaro 1000 Eur kreditas, 376 Eur palūkanos, 9,41 Eur kompensacinės palūkanos, 16,72 Eur delspinigiai, 220 Eur paslaugos pagal sutartį (už teismo įsakymo parengimą), 300 Eur paslaugos pagal sutartį (už ieškinio parengimą). Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176 str. – 179 str.).
Sutinkamai su CK 6.38 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra–vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Pagal CK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Atsakovas sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl sutinkamai su CK 6.873 str. 1 d. iš atsakovo ieškovo naudai išieškotinas 1000 Eur kreditas ir 376 Eur palūkanos.
Pažymėtina tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus, todėl šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Ieškovas prašo išieškoti iš atsakovo 9,41 Eur kompensacines palūkanas, 16,72 Eur delspinigius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.) (LAT 2003-09-22 nutartis Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju ieškovo paskaičiuoti delspinigiai yra didesni, todėl apskaičiuotos kompensuojamos palūkanos įskaitytinos į delspinigių dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, todėl iš atsakovo ieškovo naudai išieškotina 16,72 Eur delspinigių, o prašymas dėl 9,41 Eur kompensacinių palūkanų išieškojimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovas ieškiniu taip pat prašo išieškoti iš atsakovo kitas išlaidas, kurios pagal byloje pateiktus mokėjimo nurodymus sudaro 500 Eur sumą (b.l. 13-14). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas įmonei UAB ,,SE7“ pagal sutartį sumokėjo 300 Eur (b.l. 14) kaip nurodo ieškovas už ieškinio parengimą bei įmonei UAB „Krajonas“ pagal sutartį 200 Eur (b.l. 13), už teismo įsakymo parengimą. Teismas, spręsdamas dėl minėtų išlaidų pobūdžio, sprendžia, kad šios išlaidos yra patirtos kreipiantis į teismą dėl atsakovo skolos su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo bei teikiant ieškinį, todėl teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.), todėl šių išlaidų pagrįstumo klausimas spręstinas pagal bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias proceso teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 str. ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 str. nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (LAT 2015-04-15 nutartis Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinę pagalbą teikianti įmonė. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. Pagal CPK 88 str. 1 d. 6 p. išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, o tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atlyginimas, sumokėtas už teisinę pagalbą neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 str. 1 d. 9 p. Kadangi ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teisines paslaugas jam suteikė advokatas ar advokato padėjėjas, todėl teismas neišieško ieškovo prašomų 500 Eur išlaidų už teisinių paslaugų suteikimą sumokėtų įmonėms UAB „SE7“ ir UAB „Krajonas“.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 77,53 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1000 Eur kredito sumos nuo 2015-12-03 iki visiško prievolės įvykdymo. Šias palūkanas ieškovas laiko sutartyje sulygtomis netesybomis už atsakovo nepagrįstą naudojimąsi ieškovo pinigais. Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 str. 2 d.). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Vartojimo kredito įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, todėl ieškovo nustatytos 77,53 proc. dydžio sutartinės palūkanos laikytinos nepagrįstai didelėmis, pažeidžiančiomis nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą ir mažintinos iki 0,05 proc. per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 proc. dydį per metus (0,05 proc. x 365 dienos), o likusi reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų išieškojimo atmestina kaip nepagrįsta (CK 6.37 str. 3 d.).
Sutinkamai su CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai išieškotinas 1000 Eur kreditas, 376 Eur palūkanos, 16,72 Eur delspinigiai, 18,25 proc. palūkanų nuo 1000 Eur kredito sumos nuo 2015-12-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2015-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (72 proc.) iš atsakovo priteistina 30,96 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, į.k. 302513887 naudai – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) skolą, 376 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) palūkanas, 16,72 Eur (šešiolikos eurų, 72 ct) delspinigius, 18,25 proc. dydžio sutartines palūkanas nuo 1000 Eur kredito sumos nuo 2015-12-03 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1392,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30,96 Eur (trisdešimt eurų, 96 ct) žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 ir 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.