- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- 1S-276-497/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Nuteistasis
- M. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. (toliau ir – nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. M. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1673 (toliau – nutarimas)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. M. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 12 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. sausio 2 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 12 d. – 4 metai 6 mėnesiai 21 diena
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2024 m. birželio 17 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį, BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimu nuteistasis M. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, t. y. taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos su intensyvia priežiūra, taikant įpareigojimus, pavyzdžiui, turtinės žalos atlyginimą
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nuteistojo M. M. skundą dėl Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo atmetė.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir išaiškinimai
5. Skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti M. M. lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos: su intensyvia priežiūra, taikant įpareigojimus (pavyzdžiui, turtinės žalos atlyginimas).
5.1. Lygtinio paleidimo komisija netaikydama jo atžvilgiu lygtinio paleidimo, sprendimą priėmė neteisingai, neišsamiai ir neobjektyviai vertindama aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Komisijos nutarimas nemotyvuotas, prieštaringas ir nenuoseklus, į ką pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, jo skundą išnagrinėjo formaliai. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išdėstė Komisijos paminėtus faktus, tačiau nepateikė jokios šių faktų analizės ar argumentų, todėl sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo, liko nepagristas.
5.2. Nuteistojo vertinimu, teismas priėmė ne vieną prieštaringą išvadą. Viena vertus, teismas nurodė, kad jis formalius kriterijus atitinka, kita vertus padarė išvadą, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims.
5.3. Skunde sutinkama, jog kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, tačiau nuteistojo vertinimu, teismas šių sąlygų nesilaikė ir objektyviai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, jo elgesio pataisos įstaigoje pokyčių. Priešingai, itin sureikšmino ir didelį dėmesį skyrė būtent neigiamai M. M. apibūdinančioms aplinkybėms, tokioms kaip nusikaltimo pobūdis (sunkumas) bei neatliktos bausmės dalis ir jas laikė svarbesnėmis bei reikšmingesnėmis, nei jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, teigiamą elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę (paskatinimus ir įvykdytas individualias socialinės reabilitacijos priemones) laikant tik kaip nereikšmingą aplinkybę.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Skunde kategoriškai nesutinkama su skundžiamoje nutartyje cituota Kauno apygardos teismo išvada, jog „nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o jo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas<....>“,.Visų pirma, ji padaryta tik cituojant kito teismo nutartį, nesusiejant su konkrečiu M. M. elgesio vertinimu atliekant laisvės atėmimo bausmę. Antra, ši išvada yra visiškai abstraktaus pobūdžio. Vertinant šią teismo išvadą, akcentuotina ir tai, jog BVK nuostatos susijusios su lygtiniu paleidimu turėtų būti realiai taikomos asmenims, kurie atitinka įstatyme numatytas sąlygas kad jie turėtų pagrįstą įsitikinimą, jog įstatymas būtų taikomas.
5.5. Nors teismas sutiko, kad nusikaltimo sunkumas, pavojingumas nėra lemiamas kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau visgi sureikšmino aplinkybę, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Taip pat teismas sureikšmino, kad neatlikta dar pakankamai didelė bausmės dalis, nevertindamas kitų M. M. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ar laikydamas jas mažiau reikšmingomis.
5.6. Nuteistasis pažymi, kad teistas pirmą kartą, per faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką, jo požiūris į nusikaltimo padarymą, alkoholio vartojimą ir visa pasaulėžiūra pasikeitė iš esmės, padarė reikalingas išvadas, kas suponuoja, kad ateityje neketina nusikalsti. Akcentuoja ir tai, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo sąlygos išimtinai siejamos su bausmės atlikimu, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, o ne buvę teistumai, nusikaltimo sunkumas ir pobūdis, kam iš esmės prioritetą suteikė pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas non bis in idem principą ir Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją.
Žemesnės instancijos teismas
5.7. Nuteistojo teigimu, teismas netinkamai vertino jo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė neatliktos bausmės daliai, nepakankamai dėmesio skyrė jo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, be to, vertino ne aplinkybių visumą, o atskirus duomenis, selektyviai pasirinkdamas, kuriuos duomenis vertina, kuriuos ne, apie kai kuriuos net nepasisakydamas ir nepateikdamas jų vertinimo.
5.8. Nesutinka su teismo išvada, jog „Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau to dar nepakanka išvadai, kad nuteistojo elgesys jau gali būti koreguojamas savarankiškai ir kad asmuo gali būti gali būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra iš bausmės atlikimo vietos“. Neaišku kokius kriterijus turi atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teismas nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei neatsižvelgė, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, taip pat ir materialus šio instituto taikymo pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
5.9. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas laikytina, kad svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingai nei nurodė teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals šiuo metu jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos.
5.10. Teismas vertino tik atskiras Socialinio tyrimo išvadas, vienpusiškai vertindamas tik nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, tačiau be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio jo padarytai reabilitacijos pažangai ir elgesiui paskutiniu metu, neatsižvelgė į gautus paskatinimus bei į teigiamus, dominuojančius charakterio bruožus.
5.11. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo pasikeitusiu požiūriu į alkoholio vartojimą ir priemones, susijusias su alkoholio vartojimo įpročių valdymu. Viena vertus teismas pažymėjo, kad jis aktyviai dalyvauja priemonėse susijusiose su alkoholio vartojimo įpročių valdymu, tačiau iš kitos pusės padarė prieštaringą išvadą, jog „nors jokių alkoholio vartojimo atvejų bausmės atlikimo metu nefiksuota, jis taip pat blaivus išlieka ir išvykdamas už įstaigos ribų, vis tik reikšminga yra tai, kad, kaip pažymima socialinio tyrimo išvadoje, alkoholio vartojimo kontrolės veiksnys išlieka aktualus bei reikalaujantis tęstinių intervencijų taikymo ateityje tiek struktūruotoje, tiek nestruktūruotoje aplinkoje“. Tokia išvada nepagrįsta ir neatspindinti realios situacijos. Skunde nurodomi socialinio tyrimo išvadoje 4.7 punkte (Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis) pateikti duomenys.
5.12. Skunde nurodoma, kad neatsižvelgta į tai, jog M. M. buvo skirti 4 paskatinimai, dvejais iš jų suteikta papildoma išvyka į namus. Nuo 2020 m. gruodžio 31 d. už daromą pažangą buvo perkeltas iš paprastos grupė į lengvąją grupę. Nuo 2021 m. gegužės 13 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. O nuo 2023 m. vasario 28 d. bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo Pusiaukelės namuose, nustatytos tvarkos nepažeidinėja. Kiekvieną savaitgalį vyksta į trumpalaikes išvykas namo, sąlygų nėra pažeidęs, grįžta į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą laiku bei blaivas.
5.13. Nuteistasis nurodo, kad ankstesnių pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimų metu buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymi, kad rizika mažėja šiose srityse: lėšų tvarkymo, teisės pažeidėjo požiūris į save, impulsyvumas, agresyvus/ kontroliuojantis elgesys, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Motyvacija nevartoti alkoholį - yra stipri. Į šias svarbias aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė, neįvertino jų reikšmingumo jo resocializacijai.
Žemesnės instancijos teismas
5.14. Teismas formaliai remiasi socialinio tyrimo išvadoje nurodomais neigiamai jo asmenybę apibūdinančiais veiksniais, skunde nurodomi minėti veiksniai ir nurodoma, kad tai suponavo nepagrįstą teismo išvadą, jog jis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis būdamas laisvėje, sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nuteistojo vertinimu, neatsižvelgta, jog nurodyti kriminogeniniai veiksniai yra valdomi ir neatspindi padarytos pažangos įvertinimo.
5.15. Neatsižvelgta į tai, kad vertinimo metu nusikalstamo elgesio modelis nenustatytas. Yra deklaravęs gyvenamąją vietą mamai priklausančiame bute, į kurį vyksta kiekvieną savaitgalį, taip pat vyksta į tėvų namą, kur praleidžia ir kasmetines atostogas. Laikytina, kad probacijos tarnyba galėtų užtikrinti intensyvią priežiūrą, faktinės gyvenamosios vietos aplinkybės yra palankios. Taip pat neatsižvelgta į aplinkybes, susijusias su darbine veikla. Nuo 2021 m. gegužės 13 d. jam buvo suteikta teisė dirbti už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2022 m. lapkričio 28 d. vykdo individualią veiklą, kuri susijusi su statyba, remontų atlikimu, odos restauravimu. Be to, šiuo metu dirbu UAB „V.“ pagal darbo sutartį vadybininku. Taip pat užsiima ir neatlygintina visuomenei naudinga veikla - yra gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartį įgaliotinis/pirmininkas. Kaip pažymima išvadoje, stebimas palankus požiūris į darbą, motyvuotas darbui ir pataisos Įstaigoje. Dėl įdarbinimo M. M. į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi ne kartą.
5.16. Be to, byloje yra duomenų, jog palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (mama, sūnumi, dukterėčios šeima). Šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino. Neatsižvelgta į tai, kad turi 26 metų sūnų, jis po insulto nevaldo kairės, pusės. Su sūnumi bendrauja kasdien, matosi kiekvieną savaitę, veža į reabilitacijos procedūras, gydymo įstaigas, padeda buityje, kadangi visuomeniniu transportu dėl savo sveikatos būklės sūnus negali naudotis. Tėvas ir sesuo mirę, tačiau bendrauja su dukterėčios šeima. Mamai 85 metai. Ji šiuo metu gyvena senelių namuose, jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Mamą lanko kiekvieną savaitgalį.
Žemesnės instancijos teismas
5.17. Teismas tinkamai neįvertino ir aplinkybių, susijusių su skolų dengimu, ką vertino kaip vieną iš kriminogeninių veiksnių, esą dėl menko jų apmokėjimo galimybių. Neatsižvelgta į tai, jog jis į bylą pateikė 2024 m. liepos 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos pažymą apie jo vykdomuosius dokumentus. Iš pažymos matyti, kad išieškoma suma - 60 930,77 Eur, skolos likutis - 60 297,40 Eur. Pateikiama pažyma patvirtina, kad įsiskolinimų dengti nevengia, jie mažėja, pagal galimybes juos savanoriškai dengia, kadangi yra dirbantis, o išėjęs į laisvę turėtų dar didesnes galimybes juos padengti ir mažinti.
5.18. Įvairių programų poveikis, kurias taiko probacijos tarnyba, būtų žymiai efektyvesnis jas taikant laisvėje, tačiau teismas neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, jau yra realizuoti, arba sėkmingai realizuojami. Jau pats bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas jam padarė poveikį, kas suponuoja pagrįstam manymui, kad ateityje nenusikals. Nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu butų galima teigti, jog jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei.
5.19. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 1S-767- 238/2013; Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 1S-784-508/2013).
5.20. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
5.21. Sutinkamai su išdėstytu aukščiau, teigtina, jog jis atitinka visus įstatymo numatytus reikalavimus dėl ko lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitinka visus teisės aktų numatytus tikslus ir principus, todėl priešingai, nei nurodė pirmos instancijos teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad išėjęs į laisvę su priežiūra jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.22. Be to, teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, jog net du komisijos nariai iš penkių buvo už tai, jog jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Buvo pateiktos dvi atskirosios motyvuotosios Komisijos narių nuomonės.
6. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimų ar kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo M. M. skundas atmetamas
7. Aukštesnysis teismas susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo motyvais ir argumentais, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, kuria atmestas M. M. skundas dėl Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo netaikyti M. M. lygtinio paleidimo yra teisėta ir pagrįsta, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
9. Pirmą kartą atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2017 m. sausio 19 d.), nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant pakartotinius vertinimus taip pat nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. kovo 4 d. atlikus vertinimą, nustatyta mažėjanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Du trečdalius bausmės M. M. bus atlikęs 2025 m. sausio 2 d., tačiau sutinka, jog lygtinio paleidimo metu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, todėl atitinka formalųjį BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo pagrindą. Tačiau vien formalaus lygtinio paleidimo pagrindo nepakanka. Remiantis BVK 85 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo privalu atsižvelgti į socialinio tyrimo išvadoje bei nuteistojo asmens byloje užfiksuotus duomenis. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Nuteistasis pagrįstai nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, taip pat nėra pagrindo nesutikti su skundo teiginiais, jog jis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, tačiau lygtinis paleidimas taikomas tik aplinkybių visumos pagrindu nustačius, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu taip pakeitė savo elgesį, jog toliau bausmės paskirtis gali būti įgyvendinama ir neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, tai yra lygtinis paleidimas užtikrins bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimą. Žemiau išdėstytos aplinkybės, daryti tokios išvados, dar neleidžia.
10. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. M. nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo psichologo parinktoje priemonėje, nukreiptoje į problemų identifikavimo, sprendimo, įgūdžių stiprinimą bei nusikalstamumo rizikos ir pasekmių analizę. Nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. dalyvavo ir baigė iki-reabilitacinę programą. 2020 m. rugpjūčio 19 d. pažymėjimu fiksuojama, kad asmuo išklausė užsiėmimų ciklą „12 žingsnių programa“; 2020 m. spalio 1 d. išduota padėka už organizuotus „12 žingsnių programos“ užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, turintiems psichoaktyvių medžiagų vartojimo istoriją. Nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. dalyvavo psichologo parinktoje intervencinėje priemonėje, orientuotoje į emocijų identifikavimo bei valdymo įgūdžių stiprinimą. Nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. birželio 2 d. dalyvavo psichologo parinktoje intervencinėje priemonėje, nukreiptoje į sąmoningumo ugdymą, tolesnį emocijų valdymo bei tikslingo nukreipimo įgūdžių stiprinimą. 2021 m. sausio 21 d. sėkmingai baigė programą „Emocijų pažinimas ir valdymas“. 2021 m. sausio 26 d. Asociacijos „ (duomenys neskelbtini) “ raštu, prezidentė T. Š. pažymi, jog M. M. 2020-2021 metais lankė paskaitas pagal autorinę T. Š. programą ,,Priklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas, taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“; Nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2022 m. vasario 28 d. lankė reguliarias palaikomojo pobūdžio konsultacijas. Nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2023 m. vasario 28 d. sėkmingai pabaigė kognityvinę elgesio pataisos programą „Tik tu ir aš“. 2024 m. sausio 17 d. dalyvavo psichologijos studijų studentų vedamame seminare „Bendravimo ypatumai“. 2024 m. vasario 7 d. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ savanorių ir policijos pareigūnų vedamame seminare „Smurtas artimoje aplinkoje“. 2024 m. balandžio 16 d. dalyvavo Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovų vedamame susitikime „Nuteistųjų parengiamasis darbas, lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra ir be intensyvios priežiūros, prabuojamųjų resocializacija, priežiūros planavimas ir vykdymas“. Taigi, nuteistasis iš tiesų vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas ir nurodyta Komisijos nutarime, kuriame pažymima, kad bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, aktyvus įsitraukimas į socialinės reabilitacijos, pozityvaus užimtumo programas, tikslinių intervencijų vykdymą. Todėl skundo teiginiai, kad Komisija neatsižvelgė į jo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, atmestinas.
11. Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu matyti, kad bausmės atlikimo metu M. M. 4 kartus skatintas, nuo 2020 m. gruodžio 31 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2021 m. gegužės 13 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, o nuo 2023 m. vasario 28 d. bausmę atlieka Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, nustatytos tvarkos nepažeidinėja. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nurodytos Komisijos nutarime, todėl skundo argumentai, kad šios aplinkybės, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nevertintos (nutarties 5.12 punktas), nepagrįsti.
12. M. M. požiūris į darbą teigiamas. Remiantis socialinio tyrimo išvada, šiuo metu jis dirba UAB „V.“ vadybininku, taip pat vykdo savanorišką veiklą – užima daugiabučio namo pirmininko pareigas. Stebimas palankus požiūris į darbą, motyvuotas darbui ir pataisos įstaigoje. Dėl įdarbinimo M. M. į pataisos įstaigos administraciją kreipėsi ne kartą, siūlėsi dirbti bet kokį pataisos įstaigos pasiūlytą darbą. Iki 2021 m. lapkričio 13 d. dirbo Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku, nuo 2021 m. lapkričio 19 d. gavo leidimą užsiimti individualia kūrybine veikla, nuo 2021 m. lapkričio 11 d. pradėjo dirbti UAB „A.“ vadybininku, nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d. dirbo UAB „S.“ sandėlininku. M. M. nuostatos į mokslą taip pat teigiamos. Bausmės atlikimo metu 2017-2018 m. mokėsi Želdinių tvarkytojo specialybės, 2021 m. Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre pabaigė 12 klasę ir įgijo vidurinį išsilavinimą, 2021 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo suvirintojo specialybę. Bausmės atlikimo metu įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę.
13. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog nuteistasis aktyviai dalyvauja priemonėse, susijusiose su alkoholio vartojimo įpročių valdymu, kas neabejotinai yra vertinama teigiamai. Taip pat įvertino aplinkybę, kad bausmės atlikimo metu jokių alkoholio vartojimų atveju nefiksuota, blaivus išlieka ir išvykdamas iš pataisos įstaigos ribų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti skundo teiginiais, kad M. M. požiūris į alkoholio vartojimą yra pasikeitęs iš esmės. Tą patvirtina socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys. Visgi socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad alkoholio vartojimo kontrolės veiksnys išlieka itin aktualiu bei reikalaujančių tęstinių intervencijų taikymo ateityje, tiek struktūruotoje, tiek nestruktūruotoje aplinkoje, ką ir pažymėjo apylinkės teismas. Todėl skundo argumentas, kad minėta išvada neatspindi realios situacijos, nepagrįstas. Pagrindo spręsti, jog skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertintos aplinkybės susijusios su nuteistojo pasikeitusiu požiūriu į alkoholio vartojimą, nėra.
14. Visos aukščiau išvardytos aplinkybės iš tiesų teigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau atsižvelgus į socialinėje išvadoje nurodytos informacijos visumą, M. M. motyvacijos keistis nuoseklumą apibūdinančias aplinkybes, vien šių, teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.
15. Nors nuteistasis tvirtina, jog priešingai nei nurodė teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals šiuo metu jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys tokios išvados daryti dar neleidžia. Grafoje „Mąstymas ir elgesys“ nurodyta, kad interviu metu M. M. linkęs vengti nepatogių klausimų, nukreipti pokalbio temas, „išsisukti nuo tiesioginių atvirų ar uždarų klausimų, vis dar linkęs neigti savo nusikaltimą, kaltės dėl nužudymo teigia nejuntantis, jaučia kaltę dėl įvykio pasekmių, t. y. aukos mirties, tačiau nusikalstamo elgesio bei įvykio aplinkybių traktavimą teismo nuosprendyje vis dar linkęs ignoruoti. Interviu metu stebimas empatijos, atjautos deficitas, asmuo gali suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau išgyvenami jausmai labiau paviršutiniai, stebimas kaltės jausmo minimizavimas. Nuteistasis kasdieniese situacijose linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu, kuris iš dalies gali būti ir prieštaraujantis adekvačioms, socialiai priimtinoms įveikų strategijoms.
16. Priešingai, nei tvirtina nuteistasis, pagrindo tvirtinti, kad apylinkės teismas suteikė prioritetą jo padaryto nusikaltimo sunkumui nėra. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad buvo vertintos tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš jo elgesio iki bausmės atlikimo, todėl tai, jog pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo kad nors nuteistasis, nors pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę ir apskritai yra pirmą kartą nuteistas, vis tik padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, nelaikytina prioriteto suteikimu jo padaryto nusikaltimo sunkumui.
17. Vertindamas įsiskolinimų dengimą, aukštesnysis teismas pažymi, jog remiantis nuteistojo į bylą pateikta pažyma apie vykdomuosius dokumentus, išieškoma suma - 60 930,77 Eur, skolos likutis - 60 297,40 Eur. Taigi, remiantis minėtais, nuteistojo akcentuojamais duomenimis, nors nuteistasis įsiskolinimus dengia, tačiau padengtos skolos dalis itin menka. Atkreiptinas dėmesys, kad V. M. nuo 2021 m. gegužės 13 d. suteikta teisė dirbti už įkalinimo įstaigos ribų, ką jis ir darė: kaip minėta, nuo 2021 m. lapkričio 12 d. pradėjo dirbti UAB „A.“ vadybininku, nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2023 m. kovo 31 d. dirbo UAB „S.“ sandėlininku. Nuo 2023 m. vasario 28 d. buvo pakeistos bausmės atlikimo sąlygos ir jis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą – pusiaukelės namus, šiuo metu dirba UAB „V.“ vadybininku. Taigi, jau pakankamai ilgą laiką nuteistasis dirba laisvėje, o ne pataisos įstaigoje (kurioje mokamo atlyginimo dydis objektyviai neleidžia ženkliai mažinti skolinių įsipareigojimų). Atsižvelgiant į tai, kad M. M. jau beveik 3 metus dirba laisvėje, darytina išvada, jog nuteistasis nors ir dengia skolinius įsipareigojimus, tačiau daro tai pakankamai formaliai. Nors skunde akcentuojama, kad išėjęs į laisvę turėtų dar didesnes galimybes padengti ir mažinti skolinius įsipareigojimus, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, kadangi M. M. ir šiuo metu dirba laisvėje, lygtinio paleidimo taikymas esminės įtakos nuteistojo darbiniams santykiams, neturėtų. Dėl kokių priežasčių taikius lygtinį paleidimą, jis galėtų dirbti geriau apmokamą darbą, kokios priežastys užkerta kelią gauti didesnes pajamas šiuo metu atliekant bausmę pusiaukelės namuose, nuteistasis nenurodo.
18. Skunde nurodomos aplinkybės, jog M. M. turi gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su motina ir sūnumi, teikia jiems pagalbą neabejotinai vertintinos kaip didinančios integracijos į visuomenę galimybę, tačiau šios aplinkybės, kartu su kitais teigiamai nuteistojo elgesį apibūdinančiais ir jo resocializacijos pažangą patvirtinančiais duomenimis, šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, jog M. M. turi būti taikomas lygtinis paleidimas.
19. Nors neatliktos bausmės dalis negali būti esmine aplinkybe sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad dar neatlikta pakankamai didelė bausmės dalis ( 2024 m. birželio 12 d. – 4 metai 6 mėnesiai 21 diena). Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog vertinant atliktos bausmės dalį matyti, kad M. M. šiuo metu nėra atlikęs 2/3 bausmės ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas galimas tik taikant BVK 82 straipsnio 4 dalį. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks išankstinis lygtinio paleidimo taikymas, taikant šį institutą anksčiau nei tai numatyta BPK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, galimas tik esant visiškai nepriekaištingam nuteistojo elgesiui, nekylant jokių abejonių dėl tolimesnės resocializacijos neizoliavus jo nuo visuomenės. Gi aukščiau paminėti duomenys tokios išvados šiuo atveju daryti neleidžia.
20. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo priimamas įvertinus visas, tiek nuteistajam palankias, tiek nepalankias aplinkybes. Iš Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo ir skundžiamos nutarties matyti, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimtas įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai M. M. elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes. Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos, nors ir ne vienbalsiu tačiau balsų dauguma (3 prieš 2) priimtu sprendimu nėra jokio pagrindo. Skunde pagrįstai nurodoma, kad lygtinio paleidimo metu asmuo yra toliau prižiūrimas, tačiau lygtinis paleidimas taikomas tik aplinkybių visumos pagrindu nustačius, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad M. M. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.