Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2015-04-08 · Civilinė byla Nr. 2-947-793/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-08
Bylos Nr.
2-947-793/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13589-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Pareiškėjas
P. F. M.
Suinteresuotas asmuo
V. G., J. S. M., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-947-793/2015Proceso Nr. 2-06-3-13589-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 34.1; 102.5.; 128.19. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, dalyvaujant pareiškėjui P. F. M., suinteresuotam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo P. F. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. S. M., V. G., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. F. M. pareiškimu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti. Nurodė, kad pareiškėjo mama Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o Z. M. sutuoktinis R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog iki Z. M. mirties, pareiškėjas tvarkė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Radviliškio rajone, dokumentus. Kadangi po mamos mirties P. F. M. turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, ir ilgą laiką gulėjo ligoninėje, praleido 3 mėnesių terminą priimti 2001-02-15 mirusios mamos Z. M. palikimą. Nurodė, kad kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo atnaujinti terminą palikimui priimti (b. l. 2, 20-21).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra priėmusi Z. M. palikimo. Neprieštaravo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 53).

Suinteresuoti asmenys J. S. M. ir V. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl sveikatos problemų ir senyvo amžiaus. Pažymėjo, jog po mamos Z. M. mirties pagal įgaliojimą nuolatos tvarkė dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas nėra priėmęs palikimo, todėl negali savo vardu įregistruoti turto. Terminą palikimui priimti prašo pratęsti vieno mėnesio laikotarpiui.

Suinteresuotas asmuo V. G. sutiko su pareiškimu. Patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog pareiškėjas tvarko dokumentus dėl turto, likusio po mamos Z. M. mirties, įforminimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, o, taip pat ir dėl įstatymų nežinojimo praleido terminą palikimui priimti. Mano, jog šios priežastys pripažintinos svarbiomis atnaujinant terminą palikimui priimti.

Šalies argumentai

Į teismo posėdį neatvyko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, J. S. M. Apie teismo posėdžio datą, vietą bei laiką pranešta tinkamai. J. S. M. pateikė prašymą iš kurio matyti, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėtina šiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje mirė pareiškėjo mama Z. M. (b. l. 5, 6), (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje mirė pareiškėjo tėvas R. M. (b. l. 7). Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009-08-26 sprendimu Nr. 71-19857-20734 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. M. nuspręsta atkurti nuosavybės teises į Z. M. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,48 ha žemės. (b. l. 22, 23). Byloje nėra duomenų, kad šį turtą įpėdiniai kaip palikimą būtų priėmę. Iš Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro pateiktų duomenų matyti, kad mirusios Z. M. dukrai V. G. 2001-10-25 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo ji paveldėjo Z. M. piniginį indėlį su priklausančiomos palūkanomis ir kompensacija (b. l. 76, 77). Kiti mirusios Z. M. įpėdiniai V. M., P. M., Z. M., R. T., A. K. palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų dėl jo nepareiškė (b. l. 24, 25, 26, 27, 34).

Dėl taikytinų teisės normų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau - 2000 m. CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (po 2000 m. LR CK įsigaliojimo, t. y. po 2001 m. liepos 1 d.).

Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 2001-02-15, todėl teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, palikimui atsiradus iki 2001 m. liepos 1 d., turi taikyti 1964 m. LR CK (toliau – 1964 m. CK) teisės normas.

1964 m. CK 587 str. 2 d. reglamentavo, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalis nustatė, kad straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 588 str. buvo nustatyta, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

2000 m. CK penktosios knygos normos reglamentuoja, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Pažymėtina, kad iš esmės tiek pagal 1964 m. CK normas, tiek pagal 2000 m. CK normas sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti prailginimo (pratęsimo), įtvirtintas tas pats principas, t.y. turi būti nustatomos termino praleidimo priežastys ir atliekamas šių priežasčių svarbumo vertinimas (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjui terminas palikimui priimti po Z. M. mirties pasibaigė po 2001 m. liepos 1 d., t.y. jau galiojant 2000 m. CK. Esant suformuotai prieš tai minėtai kasacinio teismo praktikai, analogiškai klausimas ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, spręstinas ir šioje byloje, sprendžiant pagal 1964 m. CK 588 straipsnyje įtvirtintą galimybę pratęsti terminą palikimui priimti.

Pažymėtina, kad tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog kol jo motina buvo gyva, ir po jos mirties jis tvarkė dokumentus dėl Z. M. priklausančios žemės, tinkamo dokumentų įforminimo, tačiau po motinos mirties atsiradus rimtiems sveikatos sutrikimams pareiškėjas ilgą laiką gydėsi ligoninėje, todėl praleido terminą palikimui priimti. Aplinkybes, kad pareiškėjas P. F. M. turėjo ir turi sveikatos problemų patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai (b. l. 44, 45). Be to, tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo V. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas ne tik dėl P. F. M. sveikatos sutrikimų, bet ir dėl teisinių žinių trūkumo. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo iš bylos duomenų nenustatyta, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir interesus – kiti įpėdiniai yra išreiškę savo atsisakymą nuo mirusios Z. M. palikimo ir yra nurodę, kad jokių pretenzijų neturi. Nors terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei trylika metų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė visus įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl yra pagrindas tenkinti Petro F. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjo P. F. M. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po Z. M. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas vieną mėnesį, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (1964 m. CK 587 str. 2 d., 588 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui P. F. M., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) po palikėjos Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, priimti ir pratęsti terminą palikimui priimti vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis