- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- II-364-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00228-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Š., jo atstovei advokatei N. Ž.,
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovėms E. R., N. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) atstovės advokatės N. Ž. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, NŽT) 2023 m. vasario 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. vasario 1 d. nutarimu V. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. 10 val. dalis valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra aptverta metaline tvora, įrengti rakinami metaliniai vartai. Trukdoma pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotis pastatais ir valstybinio žemės sklypo dalimi pagal nustatytą paskirtį, užtveriant ir užrakinant įvažiavimą į žemės sklypą. Taip pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatos. V. Š. už šio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur dydžio bauda.
Pareiškėjo atstovė, nesutikdama su NŽT 2023 m. vasario 1 d. nutarimu, jį skundžia ir prašo panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną V. Š. nutraukti; priteisti V. Š. bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pažeidimo esmė nesutampa su ta, kuri išdėstyta motyvuojant administracinio nusižengimo perkvalifikavimą iš ANK 261 straipsnio į ANK 110 straipsnį. Nėra aišku, ar nutarime yra minima ta pati tvora ir vartai, kur konkrečiai yra jame minima bendra teritorija ir kas ją naudoja. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas, todėl nėra logiška jį vertinti kaip bendrą teritoriją su kitu sklypu.
Institucija nepateikė jokių dokumentų, kuriuose grafiškai būtų pavaizduota, kur yra nutarime nurodyta tvora ir vartai. Dėl to nutarimas yra nekonkretus, nesuprantamas ir nepakankamai motyvuotas. Neatmestina galimybė, kad administracinio nusižengimo nutarimas pareiškėjui buvo surašytas už tuos veiksmus, dėl kurių 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu (ROIK (duomenys neskelbtini)) teisena buvo nutraukta nenustačius nusižengimo subjekto.
Pareiškėjas nebuvo informuotas apie atliekamus patikrinimus, kurių metu buvo užfiksuoti tariami pažeidimai, juose nedalyvavo.
Be to, aprašant pažeidimo esmę, akcentuojamas trukdymas (duomenys neskelbtini) statinių savininkui naudotis pastatais ir valstybinės žemės sklypo dalimi, taigi yra įvardijamas ne tvoros ir vartelių pastatymas, o jų užrakinimas. Nutarime aplinkybės išdėstytos skirtingai, taip pat nenurodyta, kas atliko jame aprašytus veiksmus, kada jie buvo atlikti, kas suponuotų ANK 39 straipsnio taikymą bei teisenos negalimumą suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senačiai. Jame neaprašyta pažeidimo subjektyvioji pusė, neanalizuota tariamą pažeidimą padariusio asmens kaltė, jo motyvai, tikslai.
Pareiškėjui nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes jis jo nėra gavęs. Dėl to administracinio nusižengimo teisena negalėjo tęstis, o skundžiamame nutarime negalėjo būti pakeistas veikos kvalifikavimas, kaip tai numato ANK 617 straipsnio 3 dalies nuostatos. Apie veikos perkvalifikavimą pareiškėjui turėjo būti pranešta iš anksto, kas jis turėtų galimybę įgyvendinti savo teisę į gynybą, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta.
Pareiškėjui anksčiau nuosavybės teise priklausė statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), kurie 2022 m. gegužės 26 d. turto varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perėjo nuosavybės teise naujam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype tvora ir vartai atsirado prieš pareiškėjui tampant pastatų savininku. Jokios tvoros ir vartų jis nestatė. Kas ir kada juos pastatė, jam nėra žinoma, šie statiniai nėra registruoti, niekada nebuvo pareiškėjo nuosavybė. Pareiškėjas nėra užrakinęs minėtų vartų, jie V. Š. netrukdė naudotis statiniais, o jei trukdo naujajam pastatų savininkui, jis pats turi šią situaciją spręsti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą institucijos atstovas nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė nurodė palaikantys skundą jame nurodytais motyvais, kuriuos pagarsino jo atstovė.
Institucijos atstovė posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Liudytojas M. S. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei. Jo bendrovė minėtu žemės sklypu nesinaudoja, tačiau jai priklauso pastatai, esantys minėtame sklype. Į pastatus, juos įsigijęs, patekdavo eidamas laukais, nors žemėtvarkos plane yra numatytas kelias, skirtas privažiuoti prie pastatų. Jis yra užtvertas, yra tvora ir rakinami vartai. Kas jį užtvėrė ir kada, jam nežinoma. Pirmą kartą sklype apsilankė maždaug 2022 m. kovo mėn. Tuo metu tvora ir vartai jau buvo. Jo nuomone, tvora ten yra apie 10 metų. Taip sprendžia iš tvoros būklės. Nuo 2023 m. sausio ar vasario mėn. jis turi raktą nuo vartų, tačiau anksčiau neturėjo. Jo kopiją jam padavė V. Š.. Su juo bendravo, nes iš kitų asmenų išsiaiškino, kad būtent pareiškėjas šia teritorija disponuoja, ją valdo. Turi raktus nuo įvažiavimo. 2022 m. rugpjūčio 25 d. patikrinime jis dalyvavo, jam buvo duotas raktas nuo vartų spynos, bet jis netiko.
Liudytoja S. A. parodė, kad ji yra Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vyr. specialistė. Ji su kolega pagal tarnybos vedėjo sprendimą atliko neplaninį patikrinimą 2022 m. rugpjūčio 25 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo skundą. Vyko tikrinti (duomenys neskelbtini). Atvykus nebuvo galima įeiti į valstybinį žemės sklypą, jis buvo aptvertas, įrengti rakinami vartai. Jos vertinimu, pagal jų būklę, jie yra seni. Buvo kviečiamas sprendime nurodytas galimas pažeidėjas V. Š.. Jis atvyko ir juos įleido į teritoriją. Su juo buvo kažkokia moteris, matė, kaip jis maudėsi toje teritorijoje. Nuo 2003 m. aptariamą žemės sklypą nuomojosi V. Š.. Išvada, kad būtent šis asmuo aptvėrė teritoriją, buvo padaryta dėl to, kad jis juos įleido į teritoriją. Kadangi asmuo turėjo raktą nuo teritorijos, tai patvirtina, kad jis naudojosi teritorija. Be to, iš ortofotografinės medžiagos matyti, kad aptvėrimas atsirado, kai nuomos teisė buvo suteikta V. Š.. Iš Registrų centro matomi 2010, 2015, 2016 m. duomenys, tvora ortofotografijose matyti jau 2016 m. Ankstesnės ortofotonuotraukos nekokybiškos, nespalvotos, todėl spręsti, ar jau jose buvo fiksuota tvora, vartai, galimybės nėra. Žemės nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. Prieš nutraukiant sutartį buvo atliktas žemės sklypo patikrinimas ir nustatyta, kad jis buvo nenaudojamas. Ar šiame akte turėtų būti užfiksuoti tvora, vartai, reikėtų spręsti įvertinus patikrinimo atlikimo tikslą. Dėl šios priežasties nuomos sutartis ir buvo nutraukta. Nuo 2018 m. iki 2022 m. teisinio pagrindo šiuo sklypu naudotis niekas neturėjo, tačiau jį patikrinti atvyko tik 2022 m. 2018–2022 m. laikotarpiu jokie kiti patikrinimai nebuvo atlikti. Atvykus 2022 m. rugpjūčio 25 d. teritorija buvo prižiūrėta, naudojama, įrengtos pavėsinės, šašlykinė, krepšinio stovas, iškastas tvenkinys, kuris prižiūrėtas, sudėtos meškerės, apsodintas šiltnamis, nušienauta žolė. Ši teritorija aptverta kartu su (duomenys neskelbtini) pastatu, kuris stovi ant nesuformuotos žemės sklypo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iš (duomenys neskelbtini) įrengto kelio įvažiuoti į teritoriją negalėjo. (duomenys neskelbtini) pastatas nuo 2010 m. priklauso A. Š.. Buvo kviečiamas patikrinimui ir (duomenys neskelbtini) pastatų savininkas, tačiau jis neatvyko, todėl sprendė, kad ne jis aptvėrė teritoriją. Su juo patikrinimo metu nebendravo, ar jis naudojosi aptverta teritorija, nežino, su juo nebendravo. Kadangi atvyko V. Š. ir jis pareigūnus į teritoriją įleido bei išleido užrakindamas vartus, žinojo, kur vaikšto, įvertinus ortofotografinę medžiagą, tai sudarė pagrindą spręsti, kad tvorą pastatė, įrengė tvenkinį ir kt. V. Š.. Veikos padarymo laiko nevertino, nes patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai NŽT nėra taikomi. Jai nežinoma, kad sergančių kiaulių izoliatorius turi būti aptvertas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šioje administracinio nusižengimo byloje V. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Šioje įstatymo nuostatoje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavališkai užėmė arba naudojo žemės, miško ar vandens telkinius.
Taigi, taikant administracinę atsakomybę pagal šį ANK straipsnį, būtina byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyti vieną ar abu alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – savavališką konkretaus objekto (žemės, miško, vandens telkinio) užėmimą ir/arba savavališką tokio objekto (žemės, miško, vandens telkinio) naudojimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).
Pažymėtina ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, tiek Institucija, tiek teismai, spręsdami asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnį klausimą, turi nustatyti visus pirmiau paminėtus būtinuosius šio administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir tik juos nustačiusi priimti sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju, pagal ANK 110 straipsnį V. Š. buvo nubaustas dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. 10 val. dalis valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra aptverta metaline tvora, įrengti rakinami metaliniai vartai ir taip trukdoma pastatų savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotis pastatais ir valstybinio žemės sklypo dalimi pagal nustatytą paskirtį, užtveriant ir užrakinant įvažiavimą į žemės sklypą. Nei vienas iš anksčiau aptartų ANK 110 straipsnio 1 dalyje požymių (savavališkas žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas arba naudojimas) nenurodomas, todėl iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, ar V. Š. yra administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl savavališko valstybei priklausančio žemės sklypo užėmimo, ar dėl jo naudojimo. Priešingai, iš šio procesinio dokumento turinio matyti, jog administracinis kaltinimas jam suformuotas dėl trukdymo pastatų savininkui naudotis pastatais ir valstybinio žemės sklypo dalimi pagal nustatytą paskirtį ir šis trukdymas pasireiškia tvoros aptvėrimu bei įvažiavimo į sklypą užėmimu.
ANK 261 straipsnyje, pagal kurį V. Š. veiksmai buvo kvalifikuoti administracinio nusižengimo protokole, numatyta administracinė atsakomybė dėl 1) žemės sklypų naudojimo ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat 2) trukdymo žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Taigi, teismo vertinimu, administracinį nusižengimą skundžiamu nutarimu perkvalifikavus, pažeidimo aprašymas bei jo esmė išliko nepakitusi ir dėl to skundžiamame nutarime nėra atskleista V. Š. inkriminuojamo nusižengimo esmė.
Nors ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atskleidžiant kaltės turinį būtina tik nustatyti, kad užimdamas ar naudodamas nutarime nurodomą valstybinės žemės dalį asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, t. y. kad užėmė, naudojo, priskirdamas sau jam nepriklausančią valstybinę žemę ir norėjo taip veikti, tačiau šiuo atveju nutarime nurodoma ir nuoroda į teisės aktą, kurio reikalavimai pareiškėjo veiksmais galimai buvo pažeisti. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Remiantis sisteminiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) aiškinimu, žemės sklypo, kaip ir kito nekilnojamojo arba pagal savo pobūdį kilnojamojo turto savininku yra laikomas asmuo, kuriam priklauso nuosavybės teisė į šį daiktą. Pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Teismo vertinimu, šios teisės akto nuostatos analizuojamos situacijos neatitinka, kadangi pareiškėjas negali būti laikomas nei žemės sklypo savininku, nei jo naudotoju aptariamo įstatymo kontekste, kadangi jis nuo 2018 m. nutraukus valstybinės žemės nuomos sutarti jokiu teisėtu pagrindu šiuo žemės sklypu nedisponuoja.
Ne teismo tvarka priimamo nutarimo turiniui keliami reikalavimai nustatyti ANK 618 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Gretinant ANK 608 straipsnio 5 dalies, 609 straipsnio ir 618 straipsnio 2 dalies nuostatas spręstina, jog ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytas nutarimo turinio teisinis reglamentavimas reiškia, kad jame taip pat turi būti nurodytos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, tarp jų ir jo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
Nagrinėjamu atveju Institucijos priimtame nutarime, skiltyje „pažeidimo esmė“, nurodoma iš esmės ne pažeidimo esmė, o Institucijos atlikto patikrinimo metu nustatyta aplinkybė – ne vietoje pastatyta tvora bei vartai, tačiau iš esmės nepateiktas motyvuotas bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis. Kitaip tariant, iš Institucijos nutarimo turinio galima tik daryti prielaidą, koks ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis (savavališkas žemės užėmimas ar naudojimas) juo nustatytas, tačiau iš esmės nutarime tiksliai ir jis neįvardintas bei motyvuotai nesusietas su faktinėmis bylos aplinkybėmis, motyvuotai nepasisakyta dėl subjektyviojo šio administracinio nusižengimo požymio – kaltės, jos turinio ir ją patvirtinančių įrodymų, nurodytas specialusis įstatymas, tačiau, įvertinus tai, kad ANK 110 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, nėra aišku, kokia šio įstatymo nurodymo paskirtis ir kokią bylai reikšmingą aplinkybę patvirtina ar paneigia. Skundžiamas nutarimas yra surašytas formaliai, jame neatskleista bylos esmė, neanalizuotos jokios aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą spręsti, kad būtent V. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tai yra užėmė ir (ar) naudojosi žemės sklypu savavališkai. Jame nėra išdėstyti jokie asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn motyvai, nenurodoma, kas konkrečiai ir kada įrengė minėtus tvorą bei rakinamus vartus. Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik veikimu, t. y. savavališku konkretaus objekto (žemės, miško, vandens telkinio) užėmimu ir/arba savavališku tokio objekto (žemės, miško, vandens telkinio) naudojimu. Tiek užėmimo, tiek naudojimo sąvokų turinys apima tik aktyvius asmens veiksmus, tačiau šiuo atveju skundžiamame nutarime nėra konstatuota, kad šiuos veiksmus atliko būtent V. Š., o ne kitas asmuo, taip trukdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui naudotis jam priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra aptvertas kartu su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra ne V. Š., bet kitas asmuo. Iš liudytojos S. A. parodymų turinio matyti, kad apie neplaninio patikrinimo atlikimą buvo pranešta ir minėto pastato savininkui, tačiau, kadangi jis neatvyko, su juo nebuvo bendrauta, o tai, jog savavališkai žemės sklypą naudoja ir (ar) yra užėmęs V. Š., buvo nustatyta iš to, kad būtent jis atvyko į patikrinimą ir atrakino vartus.
Kaip minėta, nutarime nurodytas tik nustatytas valstybinės žemės aptvėrimo faktas, tačiau nedetalizuota, kokiais ir kieno veiksmais valstybinė žemė užimta, kada tai padaryta, nuo kada ir kaip ji naudojama, taigi nutarime apsiribota iš esmės tik ANK 110 straipsnio dispozicijoje nurodyto vieno objektyviojo požymio (kuris, kaip jau minėta, taip pat nėra aiškiai įvardytas) nustatymu bei konstatavimu, kad šis faktas objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Teismo posėdžio metu patikrinimą atlikusi NŽT darbuotoja nurodė, kad galimo pažeidimo padarymo laikas nebuvo nustatinėjamas, kadangi ši institucija ANK 39 straipsnio nuostatų netaiko. Vis dėlto pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog objektyvus pakaltinamumas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą, asmens teisę į teisingą teismą, nuobaudos skyrimo tik remiantis įstatymu taisyklę, taip pat ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl vien objektyviojo administracinio nusižengimo požymio nustatymo nepakanka sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, kadangi būtina nustatyti ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, tarp jų ir būtinąjį subjektyvųjį tokio administracinio nusižengimo požymį – kaltę. Institucija priimtame nutarime V. Š. kaltės klausimu nepasisakė, iš esmės sudarydama prielaidas spręsti, kad vien fakto, jog jo anksčiau naudotą sklypo dalį juosianti tvora užima ir dalį valstybinės žemės, pakanka spręsti, jog jis kaltas dėl šio administracinio nusižengimo padarymo. Nevertinant ir nepasisakant dėl V. Š. kaltės, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Š. žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m., o neplaninis patikrinimas atliktas tik 2022 m. rugpjūčio 25 d., tai yra po nuomos sutarties nutraukimo praėjus beveik 4 metams. Kaip matyti iš S. A. parodymų turinio, jokie patikrinimai per šį laikotarpį nebuvo atliekami.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Šiuo atveju, skundžiamame nutarime aprašant pažeidimo esmę, ji apibrėžiama neaiškiai ir padrikai.
Pažymėtina, kad ne tik teismo, bet ir institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas, jam įsiteisėjus, yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl administracinio nusižengimo, kuris, dažnu atveju, savo sankcijos pobūdžiu ir asmeniui dėl to sukeliamomis, be kita ko, finansinėmis, pasekmėmis, yra artimas baudžiamosiose bylose kylantiems padariniams. Dėl šios priežasties ne tik nutarimo formai, bet ir turiniui keliami itin aukšti ANK 618 straipsnio 2 dalyje esančių nuostatų atitikties reikalavimai, jis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taigi, tiek teismo, tiek ir institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą, vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Institucijos atstovas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo savo išvadas grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas, o pats nutarimas turi būti motyvuotas.
Teismo vertinimu, Institucijos atstovas šiuo atveju nutarimo turiniui keliamus reikalavimus įvykdė tik iš dalies, o ir ši dalis labai nedidelė. Skundžiamame nutarime padaręs išvadas dėl V. Š. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, neišdėstė surinktų įrodymų turinio, jų neaprašė, kaip ir minėta, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame nėra atliktas iš esmės joks įrodymų vertinimas, o ir tas, kuris atliktas, buvo grindžiamas tik administracinio nusižengimo perkvalifikavimu. Jame nenurodyti nusižengimo kvalifikavimo motyvai. Skundžiamame nutarime nenurodyta, kokias konkrečiai faktines aplinkybes patvirtina ar paneigia administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai, neatliktas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad procesą užbaigiančiame procesiniame dokumente negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam procesiniam sprendimui priimti. Baigiamieji aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija, kadangi teisingumo vykdymas suponuoja tai, kad asmeniui baudžiamojo pobūdžio teisines pasekmes sukuriantis dokumentas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Šiuo atveju, kai teisė priimti procesinius sprendimus administracinio nusižengimo bylose deleguojama institucijoms, Institucijos atstovui iš esmės neatlikus bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų vertinimo, jų analizės, kurie būtų leidę suprasti, kodėl V. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, toks proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą.
Šiuo atveju, teisme nagrinėjant V. Š. atstovės skundą atlikus įrodymų tyrimą, buvo papildomai apklausti liudytojai. Vis dėlto, vien ši aplinkybė nesudaro teisinių prielaidų teismui net ir išdėsčius išsamius ir visapusiškus motyvus dėl pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, tokiu būdu ištaisant institucijos nutarimo netinkamą motyvavimą, ištaisyti skundžiamame nutarime teisiškai ydingai suformuotą administracinį kaltinimą, kadangi iš jo turinio netgi nėra aišku, ar valstybinės žemės užėmimu, ar naudojimu V. Š. buvo kaltinamas, jame akcentuojant ne ANK 110 straipsnio 1 dalyje, o ANK 261 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius (trukdymą naudotis žemės sklypu).
Visi aptarti administracinį procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai suponuoja išvadą, kad bylą nagrinėjant teisme pagal V. Š. atstovės skundą dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo, susidarė tokia situacija, kuomet be papildomo tyrimo nėra galimybės nustatyti ir įvertinti, ar V. Š. inkriminuotas pažeidimas atitinka kurį nors iš alternatyvių ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių, nors administracinė nuobauda asmenims gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.
ANK 617 straipsnio 3 dalyje įvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ne teismo tvarka nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole ar nutarime suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokole ir nutarime suformuluoto kaltinimo turinį. Minėtoje įstatymo nuostatoje administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui suteikiama diskrecijos teisė tik: pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog pareigūnas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga. Administracinio nusižengimo byloje kaltinimas negali būti keičiamas ir teismui nagrinėjant bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo, juolab teismas neturi pagrindo sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties savo iniciatyva inkriminuojant vieną iš alternatyvių straipsnio dispozicijoje nurodytų požymių.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Institucijos atstovas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir V. Š. byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Panaikinus skundžiamą nutarimą ir grąžinus V. Š. administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, pripažintina, kad nusižengimo tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai. Esant tokioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės skundo argumentai dėl V. Š. veiksmų atitikties ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatoms atskirai nevertintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. atstovės advokatės N. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. vasario 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) bei grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.