Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko ir nuteistojo J. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. priklausančio turto įgijimo apgaule) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl O. D. priklausančio turto įgijimo apgaule) ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl A. R. ir Vaivai S. S. priklausančio turto įgijimo apgaule) ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

J. V. skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne - 2 metų laisvės atėmimo bausme, apimant švelnesnes – 1 metų bei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, ir J. V. skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. J. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

J. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant jį per 18 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. V. padarytą turtinę žalą, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant A. V. ne mažiau kaip po 100 eurų, taip pat per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vaivai S. S. padarytą turtinę žalą, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant Vaivai S. S. ne mažiau kaip po 90 eurų, taip pat per dvidešimt aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. R. padarytą turtinę žalą, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant A. R. ne mažiau kaip po 900 eurų.

J. P. išteisinta jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, požymių.

A. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. V. A. V. naudai priteista 1 737,72 eurų.

A. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. V. A. R. naudai priteista 24 896 eurų.

Vaivos S. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš J. V. Vaivos S. S. naudai priteistas 180 eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo mėn., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, A. V. melagingai pažadėjo, kad už 3 000 litų padės įvertinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei gauti kreditą minėto buto pirkimui. Vykdydama J. V. nurodymą ir patikėjusi jo pažadu gavus 3 000 litų suorganizuoti minėto buto vertinimą bei kredito gavimą minėtam butui įsigyti, A. V. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), J. P. perdavė 3 000 litų, kuriuos J. P. perdavė J. V.. Gavęs 3 000 litų J. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, savo pažado suorganizuoti minėto buto vertinimą bei kredito gavimą minėtam butui įsigyti nevykdė ir pinigų A. V. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. V. priklausantį turtą - 3 000 litų (kas atitinka 868,86 eurus).

2. 2014 m. rugsėjo mėn., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, J. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, O. D. melagingai pažadėjo, kad už 1 000 litų padės įvertinti namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei gauti kreditą minėto namo renovacijai. Vykdydama J. V. nurodymą ir patikėjusi jo pažadu gavus 1 000 litų suorganizuoti minėto namo vertinimą bei kredito gavimą minėto namo renovacijai, O. D. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), J. V. atidavė 1 000 litų. Gavęs 1 000 litų J. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, savo pažado suorganizuoti minėto namo vertinimą bei kredito gavimą minėto namo renovacijai nevykdė ir pinigų O. D. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo O. D. priklausantį turtą- 1 000 litų (kas atitinka 289,62 eurus).

3. 2014 m. gruodžio mėn., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, J. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, V. M. ir J. P. melagingai pažadėjo, kad už 10 000 litų padės įvertinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei gauti kreditą minėtam pastatui įsigyti. Vykdydamas J. V. nurodymą ir patikėjęs jo pažadu gavus 10 000 litų suorganizuoti minėto pastato vertinimą bei kredito gavimą minėtam pastatui įsigyti, V. M. tarpininkaujant J. P. iš A. R. pasiskolino 10 000 litų, kuriuos per du kartus įvairiose Vilniaus miesto vietose atidavė J. V.. Gavęs 10 000 litų J. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, savo pažado suorganizuoti minėto pastato vertinimą bei kredito gavimą minėtam pastatui įsigyti nevykdė ir pinigų V. M. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. R. priklausantį turtą - 10 000 litų (kas atitinka 2 896,20 eurus).

4. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą 2015 m. kovo mėn., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, J. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, J. P. ir A. R. melagingai pažadėjo, kad jam paskolinus 5 000 litų, jis nedelsdamas suorganizuos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą bei kredito gavimą minėtam pastatui įsigyti bei renovuoti. Vykdydama J. V. nurodymą ir patikėjusi jo pažadu gavus 5 000 litų suorganizuoti minėto pastato vertinimą bei kredito gavimą minėtam pastatui įsigyti bei renovuoti, A. R. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), paskolino J. V. jai priklausančius bendros 22 000 eurų vertės juvelyrinius dirbinius - 10 000 eurų vertės auksinius auskarus su briliantais, 1 000 eurų vertės žiedą su safyrais ir briliantais, 1 000 eurų vertės žiedą geltono ir balto aukso su briliantais, bendros 10 000 eurų vertės du žiedus su safyrais ir briliantais. Gavęs minėtus juvelyrinius dirbinius J. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, savo pažado suorganizuoti minėto pastato vertinimą bei kredito gavimą minėtam pastatui įsigyti bei renovuoti nevykdė ir papuošalų A. R. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. R. priklausantį turtą- 22 000 eurų vertės juvelyrinius dirbinius.

5. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą 2015 m. pavasarį, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, J. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, J. P., A. R. ir V. S. S. melagingai pažadėjo, kad už 180 eurų jis padės įvertinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Vykdydama J. V. nurodymą ir patikėjusi jo pažadu gavus 180 eurų suorganizuoti minėto pastato vertinimą, V. S. S. prie degalinės „Lukoil“, esančios Saltoniškių g. 12, Vilniuje, J. V. atidavė 180 eurų. Gavęs 180 eurų J. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, savo pažado suorganizuoti minėto pastato vertinimą nevykdė ir pinigų V. S. S. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo V. S. S. priklausantį turtą- 180 eurų. Tokiu būdu J. V., vykdydamas vieningą nusikalstamą sumanymą, apgaule įgijo bendros 24 896,20 eurų vertės A. R. priklausantį turtą ir 180 eurų vertės Vaivai S. S. priklausantį turtą.

6. J. P. išteisinta kaip nepadariusi nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Valdemaras Baranauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria J. P. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo prašo J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl to, kad ji bendrais veiksmais savo ir J. V. naudai apgaule įgijo svetimą A. V. priklausantį turtą - 6000 litų grynųjų pinigų, tuo padarydama A. V. 1738 eurų turtinę žalą) ir skirti jai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl to, kad ji bendrais veiksmais savo ir J. V. naudai apgaule įgijo svetimą O. D. priklausantį turtą - 1000 litų, tuo padarydama O. D. 289 eurų turtinę žalą) ir skirti jai 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl to, kad ji bendrais veiksmais savo ir J. V. naudai apgaule įgijo svetimą A. R. priklausantį turtą - 10000 litų (2896 eurų) grynųjų pinigų ir juvelyrinius dirbinius, bendros 22000 eurų vertės, tuo padarydama A. R. bendrą 24896 eurų turtinę žalą, bei V. S. S. padarydama 180 eurų turtinę žalą) ir skirti jai 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. J. P. skirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, įpareigojant J. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7.1. Prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria J. V. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo galutinė subendrinta bausmė, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams ir J. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. (dėl to, kad jis bendrais veiksmais savo ir J. P. naudai apgaule įgijo svetimą A. V. priklausantį turtą - 6000 litų grynųjų pinigų, tuo padarydamas A. V. 1738 eurų turtinę žalą), padarymą skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, J. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. (dėl to, kad jis bendrais veiksmais savo ir J. P. naudai apgaule įgijo svetimą O. D. priklausantį turtą – 1 000 litų, tuo padarydamas O. D. 289 eurų turtinę žalą), padarymą skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, J. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. (dėl to, kad jis bendrais veiksmais savo ir J. P. naudai apgaule įgijo svetimą A. R. priklausantį turtą - 10000 litų (2896 eurų) grynųjų pinigų ir juvelyrinius dirbinius, bendros 22000 eurų vertės, tuo padarydamas A. R. bendrą 24896 eurų turtinę žalą, bei V. S. S. padarydamas 180 eurų turtinę žalą), padarymą skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. J. V. skirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

7.2. Nukentėjusiųjų A. V. pareikštus 1 738 eurų dydžio, A. R. - 24896 eurų dydžio, V. S. S. - 180 eurų dydžio civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti juos iš J. P. ir J. V. solidariai. Likusią nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

9. Prokuroro nuomone, teismas neteisingai įvertino J. P., kaip tarpininkės, vaidmenį. Ji ne tik supažindindavo nukentėjusiąsias su J. V. kaip asmeniu, galinčiu padėti atlikti turto vertinimą joms palankiomis sąlygomis ir reikiamų kreditų gavimą, tačiau betarpiškai dalyvavo jų bendravime dėl tariamai jo teikiamų paslaugų. Tai matyti iš A. V., O. D., A. R. parodymų. Šių asmenų apklausų aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors pati J. P. konkrečių veiksmų atlikti niekam nežadėjo, tačiau visais atvejais leido suprasti jos ir J. V. veiksmus kaip bendrus. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, nei padaryta nuosprendyje, t.y. kad surinkta duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog J. P. žinojo apie tai, ar J. V. atlieka su nukentėjusiomis sutartus veiksmus, ar šių veiksmų neatlieka. Nors nukentėjusiosioms žadėti atlikti veiksmai turėjo, pasak J. P. ir J. V., būti atlikti per kelias savaites, tačiau iki pat metų pabaigos jokie veiksmai nebuvo atlikti ir ši aplinkybė J. P. buvo žinoma, nes ji nuolat tariamai perduodavo J. V. informaciją nukentėjusiosioms, kurioms norint nutraukti tokį nevykusį bendradarbiavimą ir norint atsiimti pinigus, ramindavo jas, kad viskas bus gerai, nurodydavo įvairias priežastis, kodėl vis nėra atlikti žadėti veiksmai, žadėdavo, kad pinigai bus grąžinti. Šių aplinkybių kontekste J. P. 2014 m. gruodžio mėnesį supažindino ir nukreipė pas J. V. dar dvi nukentėjusiąsias – A. R. ir V. S. S.. Žinant, jog prieš kelis mėnesius A. V. ir O. D. pažadėti atlikti turto vertinimo ir kreditų gavimo veiksmai nėra atlikti, kad pastarosios norėtų atgauti perduotus pinigus ir su J. V. nebendradarbiauti, J. P. ne tik jas įkalbinėjo nusiraminti ir žadėjo, jog viskas bus gerai, tačiau supažindino ir nukreipė pas J. V. dar kitus asmenis dėl tų pačių tariamų paslaugų gavimo. Prokuroro įsitikinimu, toks konstatuotas aktyvus J. P. tariamas tarpininkavimas tarp A. V., O. D., A. R., V. S. S. ir J. V. vertintinas kaip jų bendras sistemingas sukčiavimo nusikalstamų veikų vykdymas. Todėl J. V. ir J. P. veiksmuose egzistuoja bendrininkavimo požymis - veikos bendrumas. Grįsdamas bendrininkavimą tarp šių asmenų, prokuroras pabrėžia ir tai, kad J. P. nenukreipus pas J. V. asmenų, neįtikinus jų pastarojo patikimumu, betarpiškai tarp jų nebendravus, suplanuotų nusikalstamų veikų įgyvendinimas būtų buvęs esmingai pasunkėjęs ar visai neįmanomas, todėl kiekvieno bendrininko - tiek J. V., tiek J. P., vaidmuo šiuo atveju buvo esminis nusikalstamo sumanymo įgyvendinime. Šiuo atveju, nustatytų bylos objektyvių aplinkybių visuma pagrindžia ir J. P. tyčią, jos suvokimą, kad ji dalyvauja bendrai su J. V. vykdant sukčiavimus, jog jie kartu kėsinasi į tą patį objektą ir apgaudinėja žmones, siekdami neteistai užvaldyti jų turtą.

10. Kadangi įrodinėjant susitarimo tarp bendrininkų buvimą nėra būtina nustatyti, kad jie buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, todėl J. V. ir J. P. veiksmų bendrumas, J. P. nukreipiant nukentėjusiąsias pas J. V., kaip patikimą asmenį, turintį realias galimybes atlikti palankiomis sąlygomis turto vertinimą ir gauti reikiamus kreditus, o vėliau su minėtais asmenimis bendraujant iš esmės už J. V., perduodant tariamai tik jo visus nurodymus ir konkrečias būtinas sumokėti jam pinigų sumas, pačiai daugeliu atvejų dalyvaujant pinigų perdavime, suponuoja išvadą apie būtent tokį jos ir J. V. nusikalstamo sumanymo susitarimą - apgaule gauti iš A. V., O. D., A. R., V. S. S. joms nurodytas J. V. perduoti konkrečias pinigų sumas, o A. R. atveju, ir vertingus papuošalus.

11. Prokuroras nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl J. V. skirtos bausmės. Mano, kad nuteistajam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jo vykdymą atidedant trejiems metams, yra neteisinga. Pažymi, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nesunkus nusikaltimas, už kurio padarymą pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra sunkus nusikaltimas, už kurį sankcijoje numatyta iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė. J. V. nusikaltimus padarė būdamas teistas už analogiškos veikos padarymą, teistumas išnykęs nebuvo, baustas administracine tvarka, niekur nedirbantis. Jo nusikaltimais nukentėjusiosioms padaryta didelė žala, kurios tik maža dalis yra atlyginta. Nuteistasis kaltės nepripažino, laikėsi pozicijos, kad kalta yra J. P.. Prokuroro nuomone, padarytos veikos ir kaltininko asmenybė apibūdinantys požymiai rodo didesnį jo pavojingumą, jis bendrininkų grupėje padarė du nesunkius ir vieną sunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris buvo iš anksto apgalvotas, suplanuotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroro nuomone, J. V. dėl nusikalstamų veikų, kurių požymiai numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, nuteistas teismui nuosprendžiu neteisingai paskyrus bausmę t. y. jam neturėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinius ieškinius teismas taip pat sprendė tik iš nukentėjusiųjų žodžių, jokių įrodymų, kiek kainavo aukso dirbiniai, nėra. Įrodymų, kiek jie perdavė pinigų J. P. ir kiek pastaroji perdavė pinigų apeliantui, taip pat nėra. Teismas nurodė, kad apeliantas keitė parodymus ir jais netiki, tačiau pažymi, kad ir J. P. parodymai keitėsi, bet teismas jais tikėjo. Be to, nurodo parodymų nekeitęs, o tik kiekvienos apklausos metu juos tikslinęs, norėdamas paaiškinti tikrąją situaciją. Apeliantas akcentuoja ir aplinkybę, kad J. P. ir A. R. yra verslo partnerės, o V. S. S. yra A. R. sesuo, todėl jos galėjo susitarti duoti prieš apeliantą melagingus parodymus. J. P. parodė, kad pinigus perduodavo apeliantui, tačiau įrodymų, kad tuos pinigus pastarasis iš jos ėmė jos nurodytomis sumomis bei paėmė aukso dirbinius, nepateikė. Dėl kitų liudytojų parodymų paaiškino, jog matyti, kad jie pinigus perduodavo J. P., o ne J. V.. Teismas nevertino, kad šie žmonės yra artimai susiję su J. P.. Apelianto įsitikinimu, teismas, vertindamas įrodymus nukentėjusiųjų ir J. P. naudai, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes įrodymai nepagrįsti duomenų palyginimu, kai kurie įrodymai iš viso ignoruoti, nepašalinti prieštaravimai ir nuosprendis neaiškiai argumentuotas.

15. Apeliantas taip pat vertina, kad civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti ir nesąžiningi. Nėra jokių įrodymų kad pinigai jam buvo perduoti. Aukso dirbiniai įvertinti tik nukentėjusiosios žodžiais. Teismo sprendimas priteisti nurodytą žalą yra iš esmės neteisingas, nes nepadaryta nusikalstama veika.

16. Nagrinėjant bylą Vilniaus Apygardos teisme teismo posėdžio metu prokuroras prašė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas byloje sankcionavo ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nuteistasis J. V. ir jo gynėja prašė grąžinti bylą, nes sankcionuotas (uždėta rezoliucija) ikiteisminio tyrimo veiksmas liečia nuteistąjį J. V.. Išteisintoji J. P. ir jos gynėjas palaikė prokuroro ir nuteistojo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

18. Asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

19. Teisei į nešališką bylos nagrinėjimą užtikrinti, BPK 58 straipsnyje yra išvardyti pagrindai, kuriems esant teisėjai ir kiti BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso dalyviai negali dalyvauti baudžiamajame procese. Ši teisė įtvirtinta ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015 ir kt.). Apeliaciniuose skunduose proceso dalyviai šališkumo klausimo nekelia, tačiau teismo posėdyje sužinojus faktą apie tai, kad teisėjas, priėmęs skundžiamą nuosprendį sankcionavo procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 155 straipsnyje, visi sutartinai prašė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Esant BPK 58 straipsnyje numatytiems pagrindams, teisėjas privalo pats nusišalinti nuo dalyvavimo procese. Tokį sprendimą teisėjas turi priimti nepriklausomai nuo to, ar kitiems proceso dalyviams yra žinoma apie minėtame straipsnyje numatyto pagrindo buvimą, taip pat nuo to, ar kiti proceso dalyviai naudojasi teise reikšti nušalinimus ar to nedaro. Pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą nuostatą teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.

21. Šioje baudžiamojoje byloje teisėjas Mindaugas Ražanskas, kuris ir priėmė skundžiamą nuosprendį 2016-03-23 sankcionavo (surašė rezoliuciją) procesinę prievartos priemonę, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareikalavimą leisti susipažinti su dokumentais (informacija) UAB TELE2 mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) visus buvusius telekomunikacinius įvykius (įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotines) laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2016-03-21, t. 1, b. l. 140-141.

22. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei proceso dalyvių prašymams grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų, grąžina bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam pirmosios instancijos teismui.