- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-6-576/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49269-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Audrius Cininas
- Nuteistasis
- J. V., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros
- Kaltinamasis
- J. P.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas, Stanislovas Nalivaika
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant prokurorams Valdemarui Baranauskui, Gediminui Juknai (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),
jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),
jos gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (A. V. turto įgijimas apgaule), ir jam paskirta arešto bausmė 45 paroms, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (O. D. turto įgijimas apgaule), ir jam paskirta arešto bausmė 30 parų, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (A. R., V. S. S. turto įgijimas apgaule), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir J. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, J. V. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės 2 metams vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) atlyginti nukentėjusiosioms padarytą turtinę žalą – per pirmus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti ne mažesnę dalį nei vienas trečdalis visos nukentėjusiosioms priteistos turtinės žalos, per antrus metus atlyginti ne mažiau nei vieną trečdalį visos nukentėjusiosioms priteistos turtinės žalos, per trečius metus atlyginti ne mažiau nei vieną trečdalį visos nukentėjusiosioms priteistos turtinės žalos. Tuo pačiu nuosprendžiu J. P. išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. V. turto įgijimas apgaule), požymių; jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (O. D. turto įgijimas apgaule), požymių; jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (A. R., V. S. S. turto įgijimas apgaule), požymių. Nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš J. V. priteista A. V. 1737,72 Eur, A. R. 24896 Eur, V. S. S. 180 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. V. nuteistas už tai, kad jis:
1.1. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis 2014 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo naudai, melagingai pažadėjo A. V., kad padės įvertinti norimą įsigyti naują būstą – butą (duomenys neskelbtini) ir padės gauti paskolą šio buto pirkimui, po ko A. V., patikėjusi J. V. pažadais už 3000 litų (868,86 eurus) atlikti nurodytus veiksmus, per J. P. perdavė J. V. minėtus pinigus, t. y. A. V. 3000 litų (868,86 eurus) sumą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė J. P., o pastaroji minėtus pinigus perdavė J. V.. Gavęs 3000 litų J. V. savo pažado suorganizuoti minėto buto vertinimą bei kredito gavimą minėtam butui įsigyti nevykdė ir pinigų A. V. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. V. priklausantį turtą – 3000 litų (868,86 eurus). Šiais veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje
1.2. 2014 metų rudenį, tiksliau nenustatytu metu ir laiku, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo naudai, melagingai pažadėjus O. D., kad už 1000 litų padės įvertinti ir gauti paskolą namo (duomenys neskelbtini), remontui, po ko O. D., patikėjusi jo pažadais gavus minėtus pinigus suorganizuoti namo vertinimą bei paskolos gavimą, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), J. V. atidavė 1000 litų, tačiau, gavęs minėtus pinigus, J. V. savo pažado suorganizuoti minėto namo vertinimą bei kredito gavimą namo renovacijai nevykdė ir pinigų O. D. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo O. D. priklausantį turtą – 1000 litų (289,62 eurus). Šiais veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje
1.3. 2014 m. gruodžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, V. M. ir J. P. melagingai pažadėjo, kad už 10000 litų padės įvertinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei gauti kreditą minėtam pastatui įsigyti, po ko patikėjus jo pažadais, V. M., tarpininkaujant J. P., iš A. R. pasiskolinęs 10000 litų sumą, J. P. kartu su V. M. šią sumą J. V. per du kartus po 5000 litų perdavė Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytose vietose. Tačiau gavęs minėtus pinigus, J. V. savo pažado suorganizuoti minėto pastato vertinimą bei kredito gavimą minėtam pastatui įsigyti nevykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. R. priklausantį turtą – 10000 litų (2896,20 eurus). Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, J. V. 2015 m. kovo mėn., tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, J. P. ir A. R. melagingai pažadėjo, kad, jam paskolinus 5000 litų, jis nedelsdamas suorganizuos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą bei kredito gavimą minėtam pastatui įsigyti bei renovuoti. Patikėjusi šiuo pažadu, A. R. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), laikinai perdavė J. V. jai priklausančius bendros 22000 eurų vertės juvelyrinius dirbinius – 10000 eurų vertės auksinius auskarus su briliantais, 1000 eurų vertės žiedą su safyrais ir briliantais, 1000 eurų vertės žiedą geltono ir balto aukso su briliantais, bendros 10000 eurų vertės du žiedus su safyrais ir briliantais. Tačiau gavęs minėtus juvelyrinius dirbinius J. V. savo pažado suorganizuoti minėto pastato vertinimą bei kredito gavimą minėtam pastatui įsigyti nevykdė ir papuošalų A. R. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo A. R. priklausantį turtą – 22000 eurų vertės juvelyrinius dirbinius. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, J. V. 2015 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, J. P., A. R. ir V. S. S. melagingai pažadėjęs, kad jam pastato, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimui trūksta 180 eurų, kuriuos gavęs jis iš karto tvarkys dokumentus. Patikėjusios nurodyta aplinkybe, A. R. paprašė V. S. S. nurodytą pinigų sumą perduoti J. V., todėl V. S. S. prie degalinės „Lukoil“, esančios Saltoniškių g. 12, Vilniuje, J. V. perdavė 180 eurų. Tačiau gavęs 180 eurų J. V. savo pažado suorganizuoti minėto pastato vertinimą nevykdė ir pinigų V. S. S. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo V. S. S. priklausantį turtą – 180 eurų. Šiais veiksmais J. V., vykdydamas vieningą nusikalstamą sumanymą, apgaule įgijo 24896,20 eurų vertės A. R. priklausantį turtą ir 180 eurų vertės V. S. S. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
2. J. P. šioje byloje buvo kaltinama:
2.1. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, kad ji iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su J. V., 2014 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir bendrininko J. V. naudai, melagingai pažadėjo A. V., kad padės su J. V. gauti paskolą naujo būsto pirkimui (duomenys neskelbtini), padaryti turto įvertinimą ir sutvarkyti paskolos gavimo dokumentus, po ko supažindinusi A. V. su J. V., kartu su pastaruoju įtikino ją perduoti 6000 litų neva paskolos dokumentų tvarkymui, o A. V. patikėjus pažadais, pastaroji ofise (duomenys neskelbtini) perdavė jai (J. P.) 6000 litų grynųjų pinigų, o ji (J. P.) pažadėjo perduoti pinigus J. V., po ko ji (J. P.) savo pažadų netesėjo ir pinigų negrąžino, šiais savo bendrais veiksmais savo ir bendrininko J. V. naudai įgijo svetimą, A. V. priklausantį turtą - 6000 litų grynųjų pinigų, padarydama A. V. 1738 eurų turtinę žalą.
2.2. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su J. V., 2014 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir bendrininko J. V. naudai, melagingai pažadėjo O. D., kad padės gauti kreditą namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui bei supažindinusi O. D. su J. V., nurodė jį kaip asmenį, galintį gauti paskolą kredito unijoje, po ko pastarasis paprašė namo dokumentų originalų, tačiau O. D. nedavus dokumentų originalų, ji (J. P.), paskambinusi telefonu O. D., melagingai nurodė, kad namo vertinimui reikalingi 1000 litų grynųjų pinigų, o O. D. sutikus perduoti 1000 litų namo vertinimui, 2014 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir metu, J. V. atvažiavęs pas O. D. į darbo vietą (duomenys neskelbtini), paėmė iš O. D. perduotus 1000 litų grynųjų pinigų bei įtikino, kad dokumentai bus sutvarkyti, tačiau pažadų padaryti namo vertinimą bei gauti kreditą neištesėjo ir pinigų negrąžino, šiais savo bendrais veiksmais savo ir bendrininko J. V. naudai įgijo svetimą, O. D. priklausantį turtą - 1000 litų, padarydama nukentėjusiajai 289 eurų turtinę žalą.
2.3. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su J. V., 2014 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir bendrininko J. V. naudai, melagingai pažadėjo A. R. ir V. S. S., kad padės parduoti V. S. S. nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paprašė paskolinti 10000 litų, o A. R. sutikus ir perdavus J. P. 10000 litų grynųjų pinigų, tęsdama nusikalstamą veiką, pažadėjo pirkti minėtą V. S. S. nuosavybės teise priklausantį pastatą bei paprašė A. R. dar paskolinti pinigų, kad J. V. neva padėtų gauti kreditą šiam pastatui pirkti, o A. R. nurodžius, kad grynųjų pinigų neturi, bet gali duoti savo juvelyrinius dirbinius įkeisti, pažadėjo įkeisti pasiūlytus juvelyrinius dirbinius, melagingai žadėdami pinigus ir juvelyrinius dirbinius grąžinti, po ko 2015 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, A. R. ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavus jos (J. P.) akivaizdoje J. V. juvelyrinius dirbinius: auksinius auskarus su briliantais, 10 000 eurų vertės, žiedą su safyrais ir briliantais - 1000 eurų vertės, žiedą geltono ir balto aukso su briliantais - 1000 eurų vertės, du žiedus su safyrais ir briliantais, po 5000 eurus vertės, J. V. paėmus minėtus juvelyrinius dirbinius, abu pažadėjo įkeisti juos, sutvarkyti pastato pirkimo-pardavimo dokumentus, o vėliau juos grąžinti, po ko tęsdama nusikalstamą veiką, nurodė A. R., kad reikalingi dar 180 eurų grynųjų pinigų kredito dokumentams įforminti, kuri pranešė tai V. S. S., o pastaroji 2015 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, perdavė J. V. 180 eurų „Lukoil“ degalinėje, esančioje prie PC „Panorama“, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, po ko savo pažadų netesėjo: pastato prikimo-pardavimo dokumentų netvarkė ir negrąžino A. R. juvelyrinių dirbinių bei 10 000 litų grynųjų pinigų, o V. S. S. negrąžino 180 eurų, tokiu būdu, apgaule savo ir bendrininko J. V. naudai įgijo svetimą, A. R. priklausantį turtą - 10000 litų (2896 eurų) grynųjų pinigų ir juvelyrinius dirbinius, bendros 22000 eurų vertės, padarydama nukentėjusiajai A. R. bendrą 24 896 eurų turtinę žalą, bei V. S. S. padarydama 180 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
3.1. Nuteistasis nurodo, kad jis nei vieno jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Nuteistojo vertinimu, nuosprendis neaiškiai argumentuotas. Skunde, pasisakant dėl veikos, susijusios su A. V., nurodoma, kad J. V. iš A. V. jokių pinigų negavo. Teigiama, kad 1500 Lt jam davė J. P., prašydama įvertinti butą, bet jis juos jai grąžino, nes buto negalėjo įvertinti. Nuteistasis nurodo, kad su A. V. bendravo, tačiau iš jos pinigų neėmė ir nesakė, kad pinigus gavo iš J. P..
3.2. Skunde, pasisakant dėl veikos, susijusios su O. D., nurodoma, kad ji J. V. davė pinigų namo įvertinimu, tačiau jis bankiniu pavedimu pinigus jai grąžino, nes namo įvertinti negalėjo. Todėl, jo vertinimu, jis pinigų apgaule iš jos nepasisavino.
3.3. Skunde, pasisakant dėl 2014 m. gruodžio mėnesio epizodo, susijusio su A. R., nurodoma, kad jokių pinigų per V. M. jis neėmė. Teigiama, kad J. P. davė jam kažkokią, bet ne 10000 Lt, sumą, už dokumentų tvarkymą. Jis sutvarkė dokumentus, todėl pinigų J. P. negrąžino, o J. P. jam jokių pretenzijų nereiškė.
3.4. Skunde, pasisakant dėl 2015 m. kovo mėnesio epizodo, susijusio su A. R., nurodoma, kad teisme J. V. sakė, jog už paslaugas A. R. reikėjo pinigų, ji brangenybes atnešė į J. P. kontorą ir aukso dirbinius padėjo ant stalo. Šiuos dirbinius jis bandė įkeisti, tačiau negavo reikiamos sumos ir grąžino J. P., kuri dirbinius įkeitė, o, kur ji padėjo pinigus, jis nežino. Teigia, kad jokių aukso dirbinių nepasisavimo.
3.5. Skunde, pasisakant dėl 2015 m. pavasario epizodo, susijusio su V. S. S., nurodoma, kad J. V. už turto vertinimą iš jos paėmė 180 Eur, tačiau įvertinimo neatliko, o pinigus perdavė J. P., kad pastaroji grąžintų V. S. S..
3.6. Nuteistasis nurodo, kad visi veiksmai su pinigais buvo atliekami per J. P., tačiau ji buvo išteisinta, nors turėjo būti nuteista, o jis turėjo būti išteisintas, nes būtent J. P. pasisavino nukentėjusiųjų pinigus, o kaltę suvertė jam.
3.7. J. V. teigia, kad jis jokių apgaulės veiksmų nenaudojo. Taip pat nurodo, kad teismas konkrečiai nesuformulavo kaip (kokiu būdu) jis apgaule užvaldė svetimą turtą ir pinigus, koks buvo jo nusikalstamos veikos mechanizmas (kaip ir dėl ko jis apgaudinėjo žmones), kodėl aprašyti veiksmai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nuteistojo vertinimu, byloje yra tik nukentėjusiųjų, jų liudytojų ir išteisintosios parodymai, kurie yra niekuo nepatvirtinti, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jam buvo perduoti pinigai, o kiek buvo perduota – jis grąžino arba atliko sutartą darbą.
3.8. Toliau nuteistasis kelia klausimą dėl aukso dirbinių vertės, teigdamas, jog nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kiek jie kainavo, išskyrus nukentėjusiosios žodžius. Nurodoma, kad įrodymų, kiek J. P. buvo perduota pinigų, nėra, išskyrus žodžius, įrodymų, kiek J. P. jam perdavė pinigų už suteiktas paslaugas, taip pat nėra. Taip pat jis nurodo, kad išteisintoji keitė parodymus, kad J. P. ir A. R. yra verslo partnerės, o V. S. S. yra A. R. sesuo, todėl jos galėjo susitarti ir duoti prieš jį melagingus parodymus. Pasisakydamas dėl liudytojų parodymų, jis nurodo, kad iš jų matyti, jog asmenys pinigus perduodavo J. P., o ne jam.
3.9. Nuteistojo vertinimu, teismo išvada, kad jis padarė nusikaltimus, o J. P. – ne, yra neteisinga, nes neatitinka bylos medžiagos. J. V. nurodo, kad jis parodymų nekeitė, tačiau juos tikslino, norėdamas paaiškinti tikrąją situaciją.
3.10. Pasisakydamas dėl civilinių ieškinių, J. V. nurodo, kad jie yra nepagrįsti, nes nėra jokio įrodymo, kad pinigai jam buvo perduoti, ir nesąžiningi, nes aukso dirbiniai įvertinti tik iš nukentėjusiosios žodžių.
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Valdemaras Baranauskas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria J. P. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir BK 182 straipsnio 2 dalį, ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį: J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl to, kad ji bendrais veiksmais savo ir J. V. naudai apgaule įgijo svetimą A. V. priklausantį turtą – 6 000 Lt grynųjų pinigų, tuo padarydama A. V. 1738 Eur turtinę žalą), ir skirti jai laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams; pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl to, kad ji bendrais veiksmais savo ir J. V. naudai apgaule įgijo svetimą O. D. priklausantį turtą – 1000 Lt, tuo padarydama O. D. 289 Eur turtinę žalą), ir skirti jai laisvės apribojimo bausmę 3 mėnesiams; pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl to, kad ji bendrais veiksmais savo ir J. V. naudai apgaule įgijo svetimą A. R. priklausantį turtą – 10000 Lt (2896 Eur) grynųjų pinigų ir juvelyrinius dirbinius, bendros 22000 Eur vertės, tuo padarydama A. R. bendrą 24896 Eur turtinę žalą, bei V. S. S. padarydama 180 eurų turtinę žalą), ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams; bausmes subendrinti apėmimu būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant J. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria J. V. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 2 metams bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, ir nustatyti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Taip pat prašo nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius priteisti iš J. V. ir J. P. solidariai.
4.1. Prokuroras nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl J. P. išteisinimo ir J. V. paskirtos bausmės yra nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai motyvavo savo poziciją ir padarė klaidingą išvadą, kad J. P. apgaule neįgijo A. V., O. D., A. R. ir V. S. S. priklausančio turto. Teigiama, kad patį A. V., O. D., A. R. ir V. S. S. apgaulės faktą ir joms padarytą žalą teismas konstatavo, tik nurodė nenustatęs J. P. neteisėtų ir bendrų su J. V. veiksmų. Prokuroras pažymi, jog vien konkrečių J. P. įsipareigojimų nukentėjusiosioms nenurodymas, nepaneigia kelių asmenų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, kaip bendrininkavimo, požymio. Teigiama, jog nustatyta, kad J. P. tarpininkavo tarp A. V., O. D., A. R., V. M. ir J. V., pastaruosius supažindinusi ir pažadėjusi, jog J. V. padės jiems palankiomis sąlygomis įvertinti norimą nekilnojamąjį turtą ir gauti reikiamus kreditus. Nagrinėjamų atvejų metu J. P. buvo, prokuroro vertinimu, kaip laiduotoja, savo pažintimi garantuojanti, kad J. V. neapgaus ir įvykdys savo įsipareigojimus. Prokuroro vertinimu, būtent šie teismo konstatuoti J. P. veiksmai – per pakankamai trumpą laikotarpį kelių asmenų suvedimas ir supažindinimas su J. V., kad pastarasis tariamai padėtų atlikti nukentėjusiųjų nurodyto nekilnojamo turto vertinimą palankiomis sąlygomis ir vėliau padėtų gauti reikiamus kreditus, J. P. pažadai J. V. veiksmų efektyvumu, palankumu nukentėjusiosioms, reiškia J. V. ir J. P. neteisėtų veiksmų bendrumą. Tokį neteisėtų veiksmų bendrumą, prokuroro vertinimu, nurodė ir nukentėjusioji A. V., teigdama, kad J. P. sakė, jog, jei nori, kad jie viską padarytų, sutvarkytų, tai ji (A. V.) turėtų sumokėti 6000, jie apie pinigus nurodė abu, iš bendravimo abu atrodė svarbūs, J. P. sakė, kad jie visi bendromis jėgomis viską sutvarkys. Skunde nurodoma, kad J. V. nėra ir niekada nebuvo turto vertintojas, taip pat nedirbo kreditą galinčioje išduoti įstaigoje, o šios aplinkybės J. P. buvo žinomos. Nurodoma, kad J. P. aptariamu laikotarpiu vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini) “, užsiimančia ir nekilnojamuoju turtu. Teigiama, kad paties J. V. nurodytos pažintys dėl palankaus turto vertinimo, kreditų gavimo yra abejotinos, bylos duomenimis nepasitvirtinusios, todėl jo nurodytos teikiamos paslaugos buvo tariamos. Taip pat nurodoma, kad tokios tariamai teikiamos paslaugos J. V. turėjo teikti naudą, o tai, kad J. P. sistemingai nukreipdavo ir supažindindavo žmones su J. V. ir savo pažintimi tariamai laiduodavo jo patikimumu, rodo jos suinteresuotumą, jog asmenys kreiptųsi į J. V., kuris už tai neabejotinai gaudavo naudą.
4.2. Prokuroras nurodo, kad J. P. ne tik supažindino A. V., O. D., A. R. su J. V. kaip asmeniu, galinčiu joms padėti atlikti turto vertinimą palankiomis sąlygomis ir reikiamų kreditų gavimą, tačiau betarpiškai dalyvavo jų bendravime su J. V. dėl tariamai jo teikiamų paslaugų. Tokią išvadą prokuroras grindžia A. V., O. D., A. R. parodymais.
4.3. Skunde nurodoma, kad surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog J. P. žinojo tai, ar J. V. atlieka su nukentėjusiosiomis sutartus atlikti veiksmus, ar jis šių veiksmų neatlieka. Pažymima, kad 2014 metų rugsėjo mėnesį J. P. supažindino ir J. V. nukreipė dvi nukentėjusiąsias – A. V. ir O. D.. Nors joms žadėti darbai nebuvo atlikti ir J. P., tai žinodama, taip pat žinodama ir tai, kad jos norėjo nutraukti tokį nevykusį bendradarbiavimą ir, norint atsiimti pinigus, jas ramindavo, kad viskas bus gerai, tačiau ji 2014 metų gruodžio mėnesį supažindino ir nukreipė pas J. V. dar dvi nukentėjusiąsias – A. R. ir V. S. S.. Pasak prokuroro, J. P., žinodama, jog prieš kelis mėnesius A. V. ir O. D. pažadėti atlikti turto vertinimo ir kreditų gavimo veiksmai nėra atlikti, kad pastarosios norėtų atgauti perduotus pinigus ir su J. V. nebendradarbiauti, nukentėjusiąsias įkalbinėjo nusiraminti ir žadėjo, jog viskas bus gerai, tačiau supažindino ir nukreipė pas J. V. dar kitus asmenis dėl tų pačių tariamų paslaugų gavimo. Teigiama, jog toks aktyvus J. P. tariamas tarpininkavimas, vertintinas kaip jos ir J. V. bendras sistemingas sukčiavimo nusikalstamų veikų vykdymas.
4.4. Prokuroras nurodo, kad, J. P. nenukreipus pas J. V. asmenų, neįtikinus jų pastarojo patikimumu, betarpiškai tarp jų nebendravus, suplanuotų nusikalstamų veikų įgyvendinimas būtų buvęs esmingai pasunkėjęs ar visai neįmanomas, todėl teigia, kad kiekvieno bendrininko – tiek J. V., tiek J. P. vaidmuo šiuo atveju buvo esminis nusikalstamo sumanymo įgyvendinime. Teigiama, kad nustatytų bylos objektyvių aplinkybių visuma pagrindžia ir J. P. tyčią, jos suvokimą, kad ji dalyvauja bendrai su J. V. vykdant sukčiavimus, jog jie kartu kėsinasi į tą patį objektą ir apgaudinėja žmones, siekdami neteistai užvaldyti jų turtą. Pabrėžiama, kad bendrininkavimui sukčiaujant konstatuoti nebūtina, jog naudą gautų abu bendrininkai, užtenka, kad gautų bent vienas iš jų, o ši aplinkybė teismo nuosprendyje yra konstatuota.
4.5. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad egzistuoja visi objektyvieji ir subjektyvieji J. P. ir J. V. sukčiavimo bendrininkavimo požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl J. P. veiksmų vertinimo ir jų kvalifikavimo yra netinkama, taip pat netinkamas ir kaltinimo tikslinimas, pašalinant iš jo aplinkybes, susijusias su J. V. veiksmų su J. P. bendrumu.
4.6. Prokuroras nurodo, kad J. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas laikytinas neteisinga bausme. Prokuroras sutinka su paskirtų bausmių rūšimi ir dydžiais, subendrinimo būdu ir paskirta galutine laisvės atėmimo bausme, tačiau nesutinka su sprendimu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Prokuroras nurodo, kad J. V. nusikaltimus padarė būdamas teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, už kurios padarymą teistumas naujų nusikaltimų padarymo metu nebuvo išnykęs (nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. kovo 19 d., iš probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2013 m. gruodžio 27 d.), baustas administracine tvarka, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, nusikaltimais nukentėjusiosioms padaryta didelė žala, kurios atlyginta tik maža dalis, J. V. kaltės nepripažino, laikėsi pozicijos, kad susidariusioje situacijoje jo kaltės nėra, teigė, jog kalta tik J. P., todėl susitarti su nukentėjusiosiomis dėl žalos atlyginimo ir žalą atlyginti yra J. P. reikalas. Taip pat nurodoma, jog padarytų nusikaltimų pobūdis ir J. V. asmenybę apibūdinantys požymiai rodo jo didesnį pavojingumą, nes jis bendrininkų grupėje padarė du nesunkius ir vieną sunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris buvo iš anksto apgalvotas, suplanuotas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. V. prašė jo skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, jo gynėjas advokatas Faustas Vrubliauskas prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl jo ginamajam skirtinos bausmės atmesti, prokuroras Gediminas Jukna prašė prokuroro Valdemaro Baranausko apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, išteisintoji J. P. prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o dėl nuteistojo apeliacinio skundo paliko spręsti teismo nuožiūra, jos gynėjas advokatas Stanislovas Nalivaika prašė prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl jo ginamosios atmesti, o dėl nuteistojo J. V. apeliacinio skundo nuomonės neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo J. V. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Valdemaro Baranausko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies
7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju J. V. prašo jį išteisinti, o prokuroras prašo nuteisti J. P. ir netaikyti J. V. bausmės vykdymo atidėjimo. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribos yra itin plačios.
8. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimą:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Apklausė nuteistąjį J. V., kuris paaiškino, kad išsilavinimo, susijusio su nekilnojamuoju turtu, su kreditų gavimais, neturi. Parodė, kad 2014-2015 m. turėjo nekilnojamojo turto įmonę UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurioje jis buvo vadovas, o įmonė užsiiminėjo tarpininkavimu perkant-parduodant žemės sklypą. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal įstatus neturėjo teisės užsiimti kreditų išdavimu, nes tai ne bankas, tačiau galėjo užsiimti tarpininkavimu dėl kreditų. Duodamas parodymus dėl nukentėjusiosios A. V., parodė, kad su J. P. buvo nuvykę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kitą kartą buvo nuvykęs su vertintoju. Parodė, kad A. V. planavo pirkti butą, o jis ir J. P. pagal jos turimas pajamas turėjo suorganizuoti paskolos gavimą to buto pirkimui. A. V. prašė J. P., o J. P. – jo, nes jie prieš tai darė tokių panašių dalykų – padėjo žmonėms įvertinti. Pasisakydamas dėl O. D., jis parodė, kad ji yra J. P. kaimynė, kuri prašė pagalbos J. P., o pastaroji – jo. Paaiškino, kad J. P. duodavo dokumentus ir, jeigu kažką būdavo įmanoma padaryti, tai tada darydavo. Jis paaiškino, kad turėjo daug pažįstamų, draugų iš kredito unijos, kurie galėjo pažiūrėti dokumentą ir pasakyti, kokių dokumentų reikia. Paaiškino, kad, jei neklysta, buvo atliekamas buto (duomenys neskelbtini), vertinimas, kad jie turėjo konkretų vertintoją iš vertinimo agentūros UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurio vardas – A.. Parodė, kad su vertintoju buvo nuvažiavę pas O. D., tačiau vėliau ji jų atsisakė, tačiau jam atrodo, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), vertinimas buvo padarytas. Parodė, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vertinimas buvo daromas. Negalėjo pasakyti, ar nukentėjusiajai A. R. arba J. P. buvo pateiktas vertinimas. Paaiškino, kad kitoms nukentėjusiosioms turto vertinimas buvo pateiktas. Parodė, kad gavo pinigus dėl turto vertinimo iš J. P., o ne iš pačios A. V.. O. D. pinigus perdavė jam ir jis kartu su vertintoju nuvyko apžiūrėti. Paaiškino, kad neprašė originalių dokumentų. Parodė, kad A. R. papuošalai yra susiję su pastatu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jis buvo tuo metu, kai A. R. su papuošalais atvyko į (duomenys neskelbtini). Jam sakė, kad A. R. reikėjo pinigų, todėl papuošalus atvežė. Pasak jo, pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra J. P.. Parodė, kad iš V. S. S. gavo 180 eurų. Paaiškino, kad A. R. papuošalus atidavė J. P., o pastaroji tą pačią minutę perdavė jam, kad jų bendras pažįstamas, kuris tuo užsiiminėjo, pažiūrėtų, kiek galima gauti pinigų. Paaiškino negalintis pasakyti, kokia suma papuošalai buvo įvertinti, tačiau po įvertinimo paskambino J. P. ir pasakė, kokia suma įvertinti papuošalai, tačiau ta suma buvo per maža ir jos netenkino. Po to pokalbio grįžo į ofisą ir papuošalus atidavė J. P.. Parodė, kad buvo 4 žiedai ir dar kažkas, surado, kur J. P. juos pridavė, pateikė čekį, bet niekas netikrino. Parodė, kad iš A. R. gavo dokumentų kopijas, o ne originalius dokumentus. Parodė, kad dėl pastato (duomenys neskelbtini) J. P. paprašė paskolos, įkeičiant pastatą (duomenys neskelbtini). Parodė, kad paskolos reikėjo J. P., nes pastatas priklausė A. R. ir J. P., tačiau buvo užrašytas kito vardu. A. R. turėjo antstolių, tai negalėjo savo vardu registruoti. Paaiškino, kad sutartyje dėl (duomenys neskelbtini), įkeitimo, kuri patvirtinta notariškai, yra nurodyta kita įmonė ir nei jis, nei J. P. ten nefigūruoja. Nurodė nepamenantis tokio dalyko, kad, jei A. R. paskolins 5000 litų, tai jis iš karto organizuos pastato, (duomenys neskelbtini), vertinimą ir kredito minėtam pastatui įsigyti gavimą. Parodė, kad nei su viena nukentėjusiąja nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nes jie su J. P. bendravo ir ji turėjo su jomis pasirašyti, o jo buvo prašoma padėti gauti paskolą, įvertinti turtą, ką jis ir padarė. Paaiškino, nepamenantis, kas nusprendė, kad trūksta 180 eurų. Parodė, nepamenantis, ar žadėjo per J. P. A. V. atlikti buto vertinimą, O. D. turto vertinimą atliko, po to ji atsisakė, pinigus jis grąžino, A. R. pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą planavo daryti. Parodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo iki 2015 m. vidurio užsiiminėjo tarpininkavimu, dirbdamas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurios vadovas buvo A. S. – jo sesers sūnus.
8.2. Išteisintoji J. P., atsakydama į klausimus, parodė, kad iš J. V. po lombardo ji negavo A. R. papuošalų, kad jis iš lombardo jai neskambino, kad po to J. V. reikėjo ieškoti, o jis tiek jai, tiek A. R. žadėjo, kad papuošalus atveš. Ji parodė, kad 2015 m. liepos 29 d. pareiškimą rašė ji, jį pasirašė ji, A. V., O. D., A. R., V. S. S.. Paaiškino, kad pareiškime nurodyta aplinkybė, jog iš jos paėmė 10000 Lt kaip užstatą, tačiau buvo turima omenyje A. R. jai perduotus pinigus, kadangi A. R. jai juos paskolino, siekiant atlikti vertinimą. Parodė, kad pinigai buvo duoti per du kartus po 5000 Lt. Paaiškino, kad su J. V. jokių sutarčių nepasirašinėjo, buvo tik žodinis susitarimas.
8.3. Apeliacinės instancijos teismas raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašant pateikti laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus bei duomenis apie šios įmonės vadovus nurodytu laikotarpiu (6 t., b. l. 49). Iš šios įmonės įstatų matyti, kad bendrovės ūkinės veiklos objektas: gamyba, prekyba, paslaugų teikimas, statyba, siekiant gauti komercinę naudą, taip pat bendrovės ūkinės veiklos objektas gali būti ir kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla. Taip pat matyti, kad bendrovė įstatymų numatytais atvejais gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją, kad bendrovė privalo turėti visas licencijas (leidimus), kuriuos įstatymuose numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos (6 t., b. l. 56-60). Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo su istorija matyti, kad J. V. nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2012 m. kovo 2 d. buvo šios įmonės vadovas, o nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2018 m. sausio 25 d. vadovas buvo kitas asmuo – kaip nustatyta, J. V. sūnėnas (1 t., b. l. 186), be to, J. V. nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. buvo šios įmonės akcininkas. Tuo tarpu nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. sausio 25 d. visos akcijos priklausė J. V. sūnėnui (6 t., b. l. 61-63, 1 t., b. l. 186). Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ prieinamų duomenų apie asmens darbovietę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 6 d. J. V. nedirbo. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis nuo 2009 m. liepos 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2015 m. rugpjūčio 26 d., 2015 m. spalio 27 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. duomenys) (1 t., b. l. 189, 193, 196).
9. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėtis – baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Matyti, kad sukčiavimas yra padaromas aktyviais 4 išvardintais alternatyviais veiksmais, o nagrinėjamoje byloje yra aktualus tik vienas iš jų – svetimo turto įgijimas apgaule. Šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016). Kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas sukčiavimas, svarbiausia nustatyti apgaulę, kadangi būtent šis požymis atskiria sukčiavimą nuo civilinio delikto. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė pasireiškia turtą turinčių asmenų suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti, be to, apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui veiksmams atlikti. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu - kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais, kurie gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (dėl nukentėjusiosios A. V.)
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. nurodo, kad jis iš A. V. jokių pinigų negavo, teigdamas, kad 1500 Lt jam davė J. P., prašydama įvertinti butą, bet jis juos jai grąžino, nes buto negalėjo įvertinti. Nuteistasis teigia, kad su A. V. bendravo, tačiau iš jos pinigų neėmė ir jai nesakė, kad pinigus gavo iš J. P.. Tuo tarpu prokuroras skunde prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį J. P. atžvilgiu, teigdamas, kad ji veikė bendrai su J. V..
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. P., nurodė, kad neabejotinais įrodymais nėra pagrįsta, jog J. P. sąmoningai, iš anksto susitarusi, žinodama, kad J. V. neatliks jo nurodytų veiksmų, melagingai kartu su pastaruoju žadėdama tai nukentėjusiajai A. V., įtikino ją perduoti pinigus bei tokiu būdu kartu su J. V. juos pasisavino. Pastebėtina, jog byloje nėra paneigti jos paaiškinimai, kad iš tikrųjų J. V. kelis kartus yra padėjęs jos pažįstamiems asmenims gaunant kreditą ir pan., todėl ji tikėjo jo patikimumu, juolab, kad buvo seniai pažįstama su jo tėvu ir būtent pastarasis jai buvo nurodęs, kad tam tikrais klausimais jai gali padėti jo sūnus – J. V.. Atitinkamai kaltinimas buvo patikslintinas, pašalinant iš jo aplinkybes, susijusias su J. V. veiksmų su J. P. bendrumu (veikimą bendrai). Teismas taip pat patikslino aplinkybę dėl buto, kurį nukentėjusioji norėjo pirkti, adreso, nurodydamas, kad nukentėjusioji norėjo įsigyti butą adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pakeitė ir kitą kaltinimo aplinkybę – vietoje 6000 Lt (1738 Eur) sumos nurodė 3000 Lt (868,86 Eur).
12. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tiksliai nustatė faktines aplinkybes (nuosprendžio 12 puslapis), kurias įrodo nuoseklūs nukentėjusiosios A. V., iš dalies J. P. bei J. V. parodymai, todėl jų nekartoja, tačiau patikslina kai kurias faktines aplinkybes (jos bus aptartos vėliau). Visgi įrodymų vertinimas atliktas netinkamai, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, nusikaltimą bendrai padarė tiek J. P., tiek J. V..
Žemesnės instancijos teismas
13. Pastebėtina, kad esminiai įrodymai yra nukentėjusiosios A. V. bei liudytojos J. B. parodymai. Teisėjų kolegija, kaip patikimus ir itin reikšmingus įrodymus vertina liudytojos J. B. parodymus bei jos pateiktus duomenis, susijusius su buto, adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo aplinkybėmis. Pasak liudytojos, A. V. kartu su vyru, kuris turėjo iš pastarosios pirkti namą, ir moterimi, kuri susijusi su nekilnojamuoju turtu, buvo atvažiavę apžiūrėti buto. Vyras turėjo nusipirkti iš A. V. namą, o iš tų pinigų ji turėjo pirkti butą. Po to ji planavo pasiimti paskolą, tačiau galiausiai atsisakė pirkti butą. Liudytoja nurodė, kad buvo nuvažiavusi pas notarę, tačiau paaiškėjo, kad jai nurodytą sandorio pasirašymo dieną notarė nedirba. Taip pat nurodė, kad po to buvo atvažiavęs vyras, kuris apžiūrėjo butą. Matyti, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. A. V. liudytojai perdavė 3000 Lt, pakvitavime nurodant, kad ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 15 d. turi būti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, o atsiskaitymo terminas – 2014 m. gruodžio 15 d. Matyti, kad A. V. elektroniniu paštu 2014 m. spalio 29 d. liudytojai nusiuntė notarės duomenis, prašydama atsiųsti įgaliojimo kopiją, o 2014 m. spalio 31 d. elektroniniame laiške nurodė, kad ją apgavo pirkėjas, kad ji nutraukia sandorį (4 t., b. l. 15-17, 43-44). Iš esmės tokia pačias aplinkybes nurodė ir A. V., patvirtindama, kad buto apžiūrėti važiavo V. (kaip nustatyta, V. M.).
14. Susiejus bylos duomenis (A. V., J. B., V. L., V. M. bei J. P. ir J. V. parodymus bei rašytinę bylos medžiagą) į logišką grandinę, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį A. V. perdavė pinigų sumą J. P. už su ja ir J. V. sutartas paslaugas – pagalbą parduodant namą, atliekant turto (buto, adresu (duomenys neskelbtini)) vertinimą bei gaunant paskolą jo įsigijimui. A. V. norėjo parduoti savo namą, atiduoti už jį paskolą bankui, gauti paskolą butui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti, o paskolos gavimui reikėjo atlikti buto vertinimą. Būtent dėl nurodytų aplinkybių A. V. kreipėsi į J. P., kurią pažinojo 8 metus, kuri užsiėmė nekilnojamuoju turtu ir su kuria ją supažindino jos nagų meistrė ir J. P. pusseserė R. L.. J. P. A. V. nurodė, kad jai padės jos patikimas žmogus - J. V., ji ją telefonu informavo, kad už paslaugas turės sumokėti ir nurodė konkrečią pinigų sumą, po to supažindino su J. V., jie abu patvirtino konkrečią sumą. Be kita ko, abu skubino A. V. kuo greičiau gauti pinigus. Atitinkamai A. V. iš sesers pasiskolino pinigų, kuriuos perdavė J. P., o 1500 Lt J. P. perdavė J. V.. Vėliau J. P. nurodė A. V., kad namą pirks jos viršininkas V. M., kuris namą apžiūrėjo kelis kartus - vieną kartą su J. P., kitą kartą - su sutuoktine ir vaikais. Be kita ko, V. M., kaip namo pirkėjas, buvo apžiūrėti ir J. B. buto, kurį ketino įsigyti A. V.. Taigi J. B. buvo nurodyta, kad, A. V. pardavus namą, ji už tuos pinigus galės nusipirkti iš J. B. butą. A. V. nurodžius J. P., kad jai iš V. M. reikia rankpinigių už namą, be to, reikia kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti namą, nes ji turi nepilnametį vaiką, J. P. nurodė, kad V. M. neturi pinigų, o leidimo iš teismo nereikia. Atitinkamai A. V. nurodė J. B., kad buto pirkimui gaus paskolą, o iš V. L. 2014 m. rudenį pasiskolino 3000 Eur būsto įsigijimui, kuriuos 2014 m. rugsėjo 12 d. perdavė J. B.. Vėliau J. V. buvo apžiūrėti J. B. buto, teigdamas, kad atlieka turto vertinimą. Po to J. P. informavo A. V., kad yra suplanuotas vizitas pas notarą, kurio metu bus pasirašyta namo pardavimo ir buto pirkimo sutartis, tačiau J. B. išsiaiškino, kad vizitas nėra suplanuotas, o A. V. 2014 m. spalio 31 d., nurodydama, kad ją apgavo pirkėjas, nutraukė sandorį. Tačiau nebuvo atliktas nei buto vertinimas, nei juo labiau gauta paskola minėtam butui pirkti, taip pat nebuvo parduotas ir nukentėjusiosios namas.
15. Pirmosios instancijos teisme iškilo ginčas dėl A. V. J. P. perduotos pinigų sumos, kadangi J. P. nuosekliai ir kategoriškai teigė, kad A. V. jai perdavė 3000 Lt, o pati nukentėjusioji teigė, jog perdavė 6000 Lt, tuo tarpu J. V. teigė, kad J. P. jam perdavė 1500 Lt, kadangi jis A. V. nurodė, jog reikia 1500 Lt. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kaltinime nurodytą aplinkybę, t. y. nurodydamas 3000 Lt, atkreipė dėmesį ir į tai, kad yra tam tikri netikslumai A. V. parodymuose, susijusiuose su datomis (ji nurodė, kad pinigus J. P. perdavė 2014 m. rugsėjo mėnesį, gal rugsėjo mėnesio pabaigoje, o užstatą už išsirinktą butą – gal už poros savaičių, 2014 m. spalio mėnesį, nors, pirmosios instancijos teismo teigimu, užstatas buvo perduotas rugsėjo 12 d.), be to, vadovavosi in dubio pro reo principu. Nors A. V. ir nurodė, kad J. P. pinigus perdavė 2014 m. rugsėjo pabaigoje, o už butą 3000 Lt – 2014 m. spalio mėnesį, tačiau teismas pastebi, kad ji nuosekliai teigė, jog pirmiausia sumokėjo J. P. 6000 Lt (ši suma buvo nurodyta dar iki buto apžiūros), o po to sumokėjo 3000 Lt už butą, kadangi apklausos metu po įvykių buvo praėję 3-4 metai, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji galėjo sąžiningai klysti, nurodydama laikotarpį netiksliai savaičių tikslumu. Be to, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat darytina išvada, kad 3000 Lt už butą J. B. buvo perduoti tik po to, kai J. P. su J. V. pažadėjo padėti susitvarkyti reikiamus dokumentus. Teisėjų kolegija vertina, kad A. V. nėra suinteresuota meluoti dėl pinigų sumos, kurią jai nurodė J. P., o vėliau ir J. V., ir kurią ji vėliau perdavė J. P. – 6000 Lt. Pirmiausia, tokia suma yra nurodyta pareiškime, kurį kaip nukentėjusioji pasirašė ir J. P., antra, tokią sumą nukentėjusioji nurodė nuosekliai, trečia, nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad pinigus jai pervedė sesuo, gyvenanti Anglijoje, o tai patvirtino ir R. L., ketvirta, J. V. teigė, kad J. P. nurodė, jog darbams atlikti reikia 1500 Lt, kad J. P. jam perdavė 1500 Lt, kad jis iš A. V. tikėjosi užsidirbti 3000 Lt, taigi išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad A. V., paprašius J. P. ir J. V., perdavė 6000 Lt. Nors R. L. parodė, kad A. V. jai sakė, jog J. V. prašė 3000 Lt vertinimui, visgi reikia pažymėti, kad ji yra J. P. pusseserė, todėl jos parodymais tikėti galima tik tiek, kiek juos grindžia objektyvūs duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad tikslino kaltinimą, A. V. priteisė 1737,72 Eur, visiškai tenkinus jos civilinį ieškinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. V. padėtis nebus pabloginama, be kita ko, įvertinus ir tai, kad prokuroras prašo J. P. nuteisti dėl apgaule įgytos 6000 Lt sumos. Pastebėtina, kad A. V. civilinis ieškinys buvo pareikštas dėl 1738 Eur (6000 Lt) (1 t., b. l. 34), tačiau matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko tikslius skaičiavimus pagal euro ir lito santykį (1:3,4528), taip teisingai apskaičiuodamas nukentėjusiosios patirtą žalą.
16. Nustatant, ar yra esminis sukčiavimo sudėties požymis – apgaulė J. V. ir J. P. veiksmuose, pažymėtina, kad A. V. nuosekliai teigė, jog J. P. pasitikėjo, nes ją pažinojo apie 8 metus, ji kalbėjo, kad užsiima nekilnojamuoju turtu, kad padės parduoti namą, sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, be to, ją rekomendavo, kaip užsiimančia nekilnojamuoju turtu, jos pažįstama, kuri yra J. P. pusseserė – R. L.. Taigi A. V., patikėjusi pažadais, kad J. P. kartu su J. V. padės parduoti namą bei įsigyti butą, pinigus J. P. perdavė ja pasitikėdama. Be to, duodama pinigus A. V. siūlė pasirašyti dokumentus, tačiau J. P. ją nuo to atkalbinėjo, o kartu su J. V. jai sakė, jog, jei kas nepavyks, visus pinigus grąžins. Nei su J. P., nei su J. V. nebuvo pasirašyti jokie dokumentai, leidžiantys jiems rūpintis A. V. turto pardavimu, paskolos gavimu ir kt. Taigi, kaip nustatyta ir šioje situacijoje, tai, kad nėra pasirašytas rašytinis dokumentas, patvirtinantis, kokią sumą A. V. perdavė J. P., patvirtina, jog galimybė jai ginti savo pažeistas teises yra apsunkinta, o tokią padėtį sąmoningai sukūrė J. P., žinodama, kad neketina tesėti duotų pažadų. Taip pat pastebėtina, kad J. P. prašė palikti originalius namo dokumentus, tačiau A. V. atsisakė. Be to, A. V. su J. V. susitiko ne dviese, tačiau kartu su J. P., būtent J. P. biure. Be kita ko, A. V. bendravo tiek su J. V., tiek su J. P., teigdama, jog abu jai atrodė svarbūs, be to, J. P. teigė, kad kredito unija išrašė garantinį raštą dėl paskolos A. V. išdavimo, nurodė laiką pas notarą. Be kita ko, A. V. bendravo tiek su J. V., tiek su J. P., teigdama, jog abu jai atrodė svarbūs, jie abu nurodė, kad paslaugos kainuos 6000 Lt. Taigi, nors J. P. nurodė pažįstanti žmogų, galintį padėti nukentėjusiajai, tačiau ji pati aktyviai dalyvavo veiksmų derinime. Ji kartu su J. V. nurodė, kiek pinigų perduoti, ji juos priėmė ir perskaičiavo. A. V. atsiradus abejonėms, J. P. ją ramino, kad viskas bus gerai. Be to, ji derino laiką pas notarą, kuris, kaip paaiškėjo, nebuvo suderintas, teigė, kad kredito unija išrašė garantinį raštą dėl paskolos A. V. išdavimo. Išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad aktyviai veikė ne tik J. V., tačiau ir J. P., kuri nurodė, kokios pinigų sumos reikės, prašė dokumentų originalų, paėmė jų kopijas ir pinigus, kartu važiavo apžiūrėti tiek jos namo kartu su V. M., tiek ir buto. A. V. pradėjus prašyti pinigų, J. P. nutraukdavo pokalbį telefonu, neatsiliepdavo, pakeitė numerį, sakydavo, kad pinigus atiduos J. V., o jis elgdavosi analogiškai. Pastebėtina, kad J. V. 2015 m. rugsėjo 25 d. apklausos metu nurodė, kad jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), tačiau buvo nustatyta, kad 2015 m. liepos 22 d. šį numerį jis yra deaktyvavęs (1 t., b. l. 140). Tuo tarpu 2015 m. liepos 29 d. pareiškime nurodytas jo telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18), taigi J. V. keitė numerius ne tik bandydamas išvengti nukentėjusiųjų, tačiau ir bandė suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Apgaulę J. P. veiksmuose rodo ir tai, kad J. P. nukentėjusiajai jau po pinigų perdavimo nurodė, jog jos namą pirks jos viršininkas V. M.. Pažymėtina, kad V. M. J. P. pristatė kaip savo viršininką, taip sustiprindama A. V. pasitikėjimą. Visgi nustatyta, kad V. M. (2016 m. vasario 25 d. duomenimis) niekada nedirbo nei UAB „(duomenys neskelbtini) , nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 129), taigi jis nebuvo J. P. viršininkas. Be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. buvo pati J. P., taigi ji A. V. pateikė melagingus duomenis apie V. M. (1 t., b. l. 168). J. P. aktualiu laikotarpiu vykdė individualią veiklą bei dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014 m. gegužės 23 d.) ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2014 m. spalio 8 d.) (1 t., b. l. 94, 2 t., b. l. 76). Be kita ko, V. M. buvo atvažiavęs su sutuoktine ir vaikais apžiūrėti namo. A. V. nurodžius, kad jai reikia rankpinigių už namą bei gauti teismo leidimą jį parduoti, kadangi yra nepilnametis vaikas, J. P. teigė, jog nieko daryti nereikia. J. P. nurodė datą ir vietą pas notarą, kur turėjo būti pasirašomas namo pardavimo ir buto pirkimo sutartys, tačiau buto pardavėja sužinojo, jog vizitas pas notarą nėra užregistruotas. Pastebėtina, kad buto pirkimo-pardavimo sutartį A. V. turėjo sudaryti iki 2014 m. spalio 15 d., o atsiskaityti – iki 2014 m. gruodžio 15 d., matyti, kad notaro duomenis ji buto pardavėjai siuntė 2014 m. spalio 29 d., o 2014 m. spalio 31 d. nurodė, kad ją apgavo pirkėjas. Taigi jau 2014 m. spalio 31 d. J. P. buvo žinoma, kad A. V. buto negali pirkti, kadangi namas nėra parduotas, o paskola nėra suteikta. Papildomai pastebėtina, kad 2015 m. lapkričio 17 d. apklausta J. P. parodė, kad V. M. namui pirkti pinigų neturėjo, tačiau tikėjosi, kad pavyks užsidirbti perkant-parduodant pastatą (duomenys neskelbtini) gatvėje, o vėliau (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko verslas, todėl jis nepirko namo. Visgi V. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apskritai neigė ketinęs pirkti namą, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad apžiūrėjo ne vieną namą, tačiau jo reikėjo ne jam, o vienam ukrainiečiui. Visgi V. M. parodymai negali būti laikomi patikimais, kadangi tiek J. B., tiek A. V. parodė, kad buto važiavo apžiūrėti ir A. V. namo pirkėjas, t. y. V. M..
17. Nors J. V. teigė, kad jis užsakė turto vertinimą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 16 d. rašte nurodyta, kad nėra duomenų, jog J. V., J. P. ar A. V. kreiptųsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nekilnojamojo turto objektų vertinimo, kad vertintų nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 1). Nors paaiškėjo, kad A. V. norėjo įsigyti butą kitokiu adresu nei nurodyta, t. y. esantį (duomenys neskelbtini), tačiau iš to paties rašto matyti, kad J. V. nebuvo prašęs atlikti jokio vertinimo. O jo parodymus, jog jis buvo apžiūrėti buto, patvirtina ir J. B., kuri nurodė, kad buvo atvažiavęs vyras apžiūrėti buto vertinimui, visgi jis nėra turto vertintojas, be to, ir pati J. P. nėra turto vertintoja, nei vienas iš jų neturi teisėtų ryšių su kreditų (paskolų) išdavimu, J. P. teigė, kad ji neatliko tarpininkavimo funkcijų, todėl pažadai A. V., jog bus atliktas buto vertinimas, jog bus suteikta paskola, parduotas namas, negalėjo būti įvykdomi, o tai iš anksto žinojo tiek J. P., tiek J. V.. Taip pat pažymėtina, kad nors J. V. teigė, jog aktualiu laikotarpiu jis buvo UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovas, todėl teikė paslaugas kaip įmonės atstovas, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, įmonės vadovu jis buvo tik iki 2012 metų, todėl 2014 metų rugsėjo mėnesį negalėjo veikti kaip įmonės vadovas. Be to, J. V. neturėjo teisės verstis finansiniu tarpininkavimu, o tai buvo žinoma tiek jam, tiek ir J. P.. Tuo tarpu J. P. teiginiai, jog J. V. yra padėjęs jai, jos pažįstamiems, draugei ir pan., yra laikytina gynybine versija, kadangi 2014 m. rugsėjo mėnesį J. V. nei pagal darbinius santykius, nei pagal turimą kvalifikaciją negalėjo suteikti tokių paslaugų, juo labiau jis jų negalėjo suteikti ir anksčiau, kadangi nedirbo nei turto vertinimą atliekančiose, nei kreditą suteikiančiose įmonėse. Be to, J. P. neįvardijo ir nedetalizavo, kokiems žmonėms ir kokias konkrečias paslaugas anksčiau jis tariamai atliko. Nors J. V. paaiškino, kad į kredito uniją kreipėsi dėl paskolos A. V., tačiau iš bankrutavusios KB kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m rugsėjo 4 d. rašto matyti, kad nei J. P., nei J. V., nei A. V. kreditų bankrutavusioje KB KU „(duomenys neskelbtini)“ kreditų neturėjo (3 t., b. l. 87). Be to, ir M. Z., kurį kaip asmenį, teikusį paskolas, nurodė J. V., teigė, jog su J. V. jokių reikalų neturėjo.
18. Taip pat pažymėtina, kad J. V. kiekvienos apklausos metu keitė savo parodymus, be kita ko, ir dėl pinigų gavimo iš J. P., ir dėl jų grąžinimo J. P., pavyzdžiui, 2017 m. sausio 10 d. apklausiamas parodė, kad 1500 Lt, gautų iš J. P., negrąžino, nes jautėsi esąs teisus, kadangi jam buvo reikalingas atlygis. Taigi J. V. parodymais tikėti negalima ir jais grįsti daromas išvadas galima tik tiek, kiek juos patvirtina kiti duomenys. Tuo tarpu pareiškimas, teismo vertinimu, buvo surašytas J. P. siekiant išvengti galimos atsakomybės, kadangi nukentėjusiosios teigė, jog kreipsis į prokuratūrą. Pastebėtina ir tai, kad J. P. pareiškime nurodė ne V., o kelis kartus nurodė V. pavardę, kas tik sustiprina įsitikinimą, jog ji su nukentėjusiomis elgėsi nesąžiningai.
19. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl J. P. išteisinimo yra naikinamas ir yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta, kad J. V. iš esmės padarė nusikaltimą tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta kaltinamajame akte, t. y., veikiant bendrai su J. P.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. V. veikė bendrai su J. P., o jiems suformuluoti kaltinimai nežymiai skiriasi, pašalina iš J. V. kaltinimo aplinkybę, susijusią su namo pardavimu ir jo vertinimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė faktines aplinkybes, nepranešęs apie tai proceso dalyviams (išskyrus dėl buto numerio) ir nesuteikęs teisės kaltinamiesiems pasiruošti gynybai, taigi buvo padarytas esminis BPK pažeidimas. Visgi priimant sprendimą, kad nusikalstama veika padaryta iš esmės tokiomis aplinkybėmis, kokios nurodytos kaltinamajame akte, spręstina, kad nustatytas BPK pažeidimas esminės įtakos priimamam procesiniam sprendimui neturi.
20. Nustatytina, kad J. P. ir J. V., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2014 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir bendrininko naudai, J. P. melagingai pažadėjo A. V., kad padės su J. V. gauti paskolą naujo būsto (duomenys neskelbtini), pirkimui, padaryti turto įvertinimą ir sutvarkyti paskolos gavimo dokumentus, po ko J. P. supažindinoi A. V. su J. V., kartu su pastaruoju įtikino A. V. perduoti 6000 litų neva paskolos dokumentų tvarkymui, o A. V. patikėjus pažadais, ofise (duomenys neskelbtini) A. V. perdavė J. P. 6000 litų grynųjų pinigų, o J. P. pažadėjo perduoti pinigus J. V., po ko J. P. savo pažadų netesėjo ir pinigų negrąžino, šiais savo bendrais veiksmais J. P. ir J. V. savo ir bendrininko naudai įgijo svetimą, A. V. priklausantį turtą – 6000 litų (1737,72 eurų) grynųjų pinigų, padarydami A. V. 1737,72 eurų turtinę žalą.
Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (dėl nukentėjusiosios O. D.)
21. J. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad O. D. davė pinigų namo įvertinimui, tačiau jis bankiniu pavedimu pinigus jai grąžino, nes namo įvertinti negalėjo.
22. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad J. P. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, dėl O. D. turto įgijimo nėra įrodyta, kadangi pinigai buvo perduoti J. V. ir jis pinigus O. D. grąžino, be to, nenustatyta, kad J. P. ir J. V. veiksmus siejo bendra tyčia – tikslas apgauti nukentėjusiąją ir savo bei J. V. naudai įgyti nukentėjusiosios turtą.
23. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tiksliai nustatė faktines aplinkybes (nuosprendžio 19 puslapis), kurias įrodo nuoseklūs nukentėjusiosios O. D., iš dalies J. P. bei J. V. parodymai, todėl jų nekartoja. Visgi įrodymų vertinimas atliktas netinkamai, kadangi, išnagrinėjus apeliacinius skundus nustatyta, kad nusikaltimą bendrai padarė tiek J. P., tiek J. V..
24. Byloje nustatyta, kad O. D., norėdama renovuoti namą, ketino imti paskolą, namą įkeičiant, o tam reikėjo atlikti namo vertinimą, todėl ji 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje-rugsėjo mėnesio pradžioje kreipėsi į J. P., kadangi ją žinojo kaip dirbančią su nekilnojamuoju turtu. Be to, J. P. yra kaimynė tame pačiame kaime, turi sodybą, iš uošvio sužinojo, kad ji užsiima nekilnojamuoju turtu, todėl ja pasitikėjo. J. P. nurodė, kad jos pažįstamas dirba kredito unijoje, kuri suteikinėja kreditus. J. P. paskambino jam ir paprašė sužinoti, ar O. D. gali būti suteikta paskola, pastarasis tai patvirtino. Taigi J. P. J. V. pateikė kaip kredito unijos atstovą, teigdama, kad J. V. gali suteikti paskolą, be to, paskambinusi jam klausė, ar bus galimybė O. D. gauti paskolą, ką jis patvirtino. Paskui su juo telefonu bendravo pati O. D. ir jis sakė, jog reikia originalių dokumentų, tačiau jam buvo duotos kopijos. Po kurio laiko J. V. namą apžiūrėjo, namie būnant uošviui, kurio taip pat buvo paprašyta originalių dokumentų, tačiau jis atsisakė juos duoti. Po kurio laiko J. P. nurodė, kad vertinimui reikia 1000 Lt, kuriuos nukentėjusioji perdavė J. V. (tai buvo maždaug 2014 m. rusėjo mėnesio pirmoje pusėje). Jokio raštelio ji neprašė, nes pasitikėjo.
25. Nagrinėjamu atveju J. P., būdama O. D. uošvio kaimyne, pirmiausia dėl to kėlė nukentėjusiajai pasitikėjimą. Antra, J. P. nurodė, jog jos pažįstamas dirba kredito unijoje, kurioje galima gauti paskolą. Trečia, J. P. paskambino, jos teigimu, pažįstamam kredito unijos atstovui (J. V.), ir paklausė, ar pagal pajamas O. D. galės suteikti paskolą, po ko patikino nukentėjusiąją, kad paskolą ji gaus. Ketvirta, būtent J. P., paskambinusi nukentėjusiajai nurodė, kad reikia 1000 Lt, taip dar labiau sustiprindama nukentėjusiosios pasitikėjimą. Būtent dėl šių J. P. veiksmų O. D. pasitikėjo tiek ja, tiek ir J. V., kuris žadėjo padėti, todėl O. D. jam ir perdavė 1000 Lt. Tai, kad J. V. buvo perduoti pinigai, nešalina J. P. atsakomybės, kadangi jų veiksmai buvo bendri. J. V. nukentėjusiajai po pinigų perdavimo teigė, kad vertinimą atliko, tačiau jo nepateikė, žadėjo pinigus grąžinti, keitė telefono numerį, neatsiliepė, pamatęs ją – bėgo. Pastarieji veiksmai rodo, jog J. V. neketino nei atlikti sutartų paslaugų, nei juo labiau grąžinti pinigus. Be to, nors J. P. teigia, kad ji tik supažindino J. V. su O. D., o po jie bendravo be jos, tačiau nustatyta, kad būtent ji informavo nukentėjusiąją, kiek reikės pinigų. Jos atsakomybės nešalina ir tai, kad, jau atliekant ikiteisminį tyrimą, 2016 m. spalio 27 d., J. V. pervedė nukentėjusiajai 290 Eur (1 t., b. l. 41, 3 t., b. l. 8). Pastebėtina, kad J. P. neteisėtus veiksmus rodo ir jos elgesys po pinigų perdavimo: ji skambino nukentėjusiajai girdint J. V. ir klausdavo, kada jis atliks paslaugas ir grąžins pinigus, be to, ikiteisminio tyrimo metu atsisakė dalyvauti su J. V. akistatoje, teigdama, kad jie abu siekia atsilyginti su nukentėjusiomis, inicijavo susitikimus su nukentėjusiomis, siekiant spręsti susidariusią konfliktinę situaciją, ramino jas, kad viską J. V. sutvarkys, ir toliau turėjo reikalų su J. V.. Be to, tai, kad kaip nukentėjusioji pareiškimą pasirašė J. P., nors vėliau paaiškėjo, kad A. R. pinigus galimai paskolino V. M., tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog J. P. siekė dar labiau sustiprinti nukentėjusiųjų, įskaitant O. D., pasitikėjimą ja, taip siekdama išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Pastebėtina ir tai, kad J. V. namo apžiūrėti buvo nuvažiavęs vienas, o ne su turto vertintoju, taip pat ir tai, kad name buvo nukentėjusiosios uošvis, kurio buvo paprašyta dokumentų originalų, tačiau pastarasis atsisakė juos duoti. Tokias aplinkybes patvirtina O. D. nuoseklūs parodymai bei iš dalies J. V. parodymai, sutampantys su nukentėjusiosios parodymais.
26. Kaip nurodyta ir detaliai aptariant J. P. ir J. V. veiksmus A. V. atžvilgiu, J. V. nei 2014 m. rugsėjį, nei kitu laiku nedirbo kreditą (paskolą) galinčioje išduoti ar turto vertinimą galinčioje atlikti įstaigoje, taip pat neturėjo teisės teikti finansinio tarpininkavimo paslaugų. Nors J. V. teigė, kad kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad turtą apžiūrėjo vertintojas iš šios įmonės, kad buvo atliktas turto vertinimas, tačiau jo parodymai yra paneigti objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 16 d. rašto, nėra duomenų, kad J. V., J. P. ar O. D. būtų keipęsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nekilnojamojo turto objektų vertinimo, be to, jie neturi duomenų, kad būtų vertintas nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 1). Be to, ir J. P. nedirbo kreditą galinčioje išduoti įstaigoje, taip pat neturėjo teisės atlikti ir turto vertinimą, taip pat ji teigė, kad neteikė tarpininkavimo paslaugų. Tuo tarpu J. P. teiginiai, kad ji pasitikėjo J. V., nes jis jai yra padėjęs gauti kreditą, sutvarkęs turto vertinimą, padėjęs jos draugams ir pan., kaip jau nurodyta, laikytina gynybine versija, kadangi, pirma, tokių jos parodymų niekas nepatvirtina, antra, J. V. neturėjo teisės teisėtais būdais atlikti turto vertinimą ir (ar) gauti paskolą.
27. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl J. P. išteisinimo yra naikinamas ir yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta, kad J. V. iš esmės padarė nusikaltimą tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta kaltinamajame akte, t. y., veikiant bendrai su J. P.. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad J. V. veikė bendrai su J. P., o jiems suformuluoti kaltinimai nežymiai skiriasi, pašalina iš J. V. kaltinimo aplinkybę, kad J. P. supažindino A. V. su J. V.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė faktines aplinkybes, nepranešęs apie tai proceso dalyviams ir nesuteikęs teisės kaltinamiesiems pasiruošti gynybai, taigi buvo padarytas esminis BPK pažeidimas. Visgi priimant sprendimą, kad nusikalstama veika padaryta iš esmės tokiomis aplinkybėmis, kokios nurodytos kaltinamajame akte, spręstina, kad nustatytas BPK pažeidimas esminės įtakos priimamam procesiniam sprendimui neturi.
28. Nustatytina, kad J. P. ir J. V., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2014 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir bendrininko naudai, J. P. melagingai pažadėjo O. D., kad padės gauti kreditą namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui bei nurodė J. V. kaip asmenį, galintį gauti paskolą kredito unijoje, po ko J. V. paprašė minėto namo dokumentų originalų, tačiau O. D. nedavus dokumentų originalų, J. P., paskambinusi telefonu O. D., melagingai nurodė, kad namo vertinimui reikalingi 1000 litų grynųjų pinigų, o O. D. sutikus perduoti 1000 litų namo vertinimui, 2014 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir metu, J. V. atvažiavęs pas O. D. į darbo vietą (duomenys neskelbtini), paėmė iš O. D. perduotus 1000 litų grynųjų pinigų bei įtikino, kad dokumentai bus sutvarkyti, tačiau pažadų padaryti namo vertinimą bei gauti kreditą neištesėjo ir pinigų negrąžino, šiais savo bendrais veiksmais savo ir bendrininko naudai J. P. ir J. V. įgijo svetimą, O. D. priklausantį turtą – 1000 litų, padarydami nukentėjusiajai 289 eurų turtinę žalą.
Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (dėl nukentėjusiųjų A. R. ir V. S. S.)
29. Pirmiausia pažymėtina, kad J. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su J. P., 2014 metų gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir bendrininkės J. P. naudai, pastarajai melagingai pažadėjus A. R. ir V. S. S., jog padės parduoti V. S. S. nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), paprašė paskolinti 10000 litų, o A. R. sutikus ir perdavus J. P. 10000 litų grynųjų pinigų, J. P. tęsdama nusikalstamą veiką pažadėjo pirkti V. S. S. nuosavybės teise priklausantį pastatą bei paprašė dar paskolinti pinigų, kad jis (J. V.) neva padėtų gauti kreditą šiam pastatui pirkti, o A. R. nurodžius, kad grynųjų pinigų neturi, bet gali duoti savo juvelyrinius dirbinius įkeisti, kartu su J. P. melagingai žadėdamas pinigus ir juvelyrinius dirbinius grąžinti, 2015 metų kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, A. R. ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavus J. P. akivaizdoje jam (J. V.) juvelyrinius dirbinius: auksinius auskarus su briliantais, 10 000 eurų vertės, žiedą su safyrais ir briliantais - 1000 eurų vertės, žiedą geltono ir balto aukso su briliantais – 1000 eurų vertės, du žiedus su safyrais ir briliantais, po 5000 eurų vertės, o J. V. paėmus minėtus juvelyrinius dirbinius, abu pažadėjo įkeisti juos, o vėliau grąžinti, po ko tęsdama nusikalstamą veiką J. P. nurodė A. R., kad reikalingi dar 180 eurų grynųjų pinigų kredito dokumentams įforminti, kuri pranešė tai V. S. S., o pastaroji 2015 metų pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, perdavė J. V. degalinėje „Lukoil“, esančioje prie PC „Panorama“, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, 180 eurų grynųjų pinigų, bet savo pažadų netesėjo: pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo dokumentų nesutvarkė ir negrąžino A. R. juvelyrinių dirbinių bei 10 000 litų grynųjų pinigų, o V. S. S. negrąžino 180 eurų, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkės J. P. naudai įgijo svetimą, A. R. priklausantį turtą - 10000 litų (2896 eurų) grynųjų pinigų ir juvelyrinius dirbinius, bendros 22000 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajai A. R. bendrą 24 896 eurų turtinę žalą, bei V. S. S. padarydamas 180 eurų turtinę žalą.
30. J. P. buvo kaltinama tuo, kad ji gi, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su J. V., 2014 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir bendrininko J. V. naudai, melagingai pažadėjo A. R. ir V. S. S., kad padės parduoti V. S. S. nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paprašė paskolinti 10000 litų, o A. R. sutikus ir perdavus J. P. 10000 litų grynųjų pinigų, tęsdama nusikalstamą veiką, pažadėjo pirkti minėtą V. S. S. nuosavybės teise priklausantį pastatą bei paprašė A. R. dar paskolinti pinigų, kad J. V. neva padėtų gauti kreditą šiam pastatui pirkti, o A. R. nurodžius, kad grynųjų pinigų neturi, bet gali duoti savo juvelyrinius dirbinius įkeisti, pažadėjo įkeisti pasiūlytus juvelyrinius dirbinius, melagingai žadėdami pinigus ir juvelyrinius dirbinius grąžinti, po ko 2015 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, A. R. ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), perdavus jos (J. P.) akivaizdoje J. V. juvelyrinius dirbinius: auksinius auskarus su briliantais, 10 000 eurų vertės, žiedą su safyrais ir briliantais – 1000 eurų vertės, žiedą geltono ir balto aukso su briliantais - 1000 eurų vertės, du žiedus su safyrais ir briliantais, po 5000 eurus vertės, J. V. paėmus minėtus juvelyrinius dirbinius, abu pažadėjo įkeisti juos, sutvarkyti pastato pirkimo-pardavimo dokumentus, o vėliau juos grąžinti, po ko tęsdama nusikalstamą veiką, nurodė A. R., kad reikalingi dar 180 eurų grynųjų pinigų kredito dokumentams įforminti, kuri pranešė tai V. S. S., o pastaroji 2015 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku, perdavė J. V. 180 eurų „Lukoil“ degalinėje, esančioje prie PC „Panorama“, Saltoniškių g. 9, Vilniuje, po ko savo pažadų netesėjo: pastato prikimo-pardavimo dokumentų netvarkė ir negrąžino A. R. juvelyrinių dirbinių bei 10 000 litų grynųjų pinigų, o V. S. S. negrąžino 180 eurų, tokiu būdu, apgaule savo ir bendrininko J. V. naudai įgijo svetimą, A. R. priklausantį turtą - 10000 litų (2896 eurų) grynųjų pinigų ir juvelyrinius dirbinius, bendros 22000 eurų vertės, padarydama nukentėjusiajai A. R. bendrą 24 896 eurų turtinę žalą, bei V. S. S. padarydama 180 eurų turtinę žalą.
31. Visgi pagal kaltinamajame akte nustatytas faktines aplinkybes nei J. V., nei J. P. nebuvo nuteisti. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. V. kaltu ir išteisindamas J. P., pakeitė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, t. y. pašalino ne tik J. V. veiksmų bendrumą su J. P., tačiau išdėstė visai kitas faktines aplinkybes. Nors teismas įspėjo, kad laiko aplinkybė gali būti patikslinta, tačiau susiklosčiusioje situacijoje buvo pakeista ne laiko aplinkybė, tačiau buvo inkriminuotos naujos faktinės aplinkybės, t. y. J. V. buvo nuteistas pagal iš esmės kitas faktines aplinkybes nei nurodytos kaltinime.
32. Pastebėtina, kad nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas ir teismo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai reiškia, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Teismas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams (BPK 256 straipsnio 1 dalis), be to, praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju buvo padaryti du esminiai proceso pažeidimai: 1) kaltinamajam J. V. iš anksto nebuvo pranešta, kad jis gali būti nuteistas pagal faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, 2) atitinkamai nebuvo pranešta kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas taip pat turi teisę nustatyti faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, visgi nagrinėjamoje byloje toks sprendimas nėra galimas, įvertinus tai, kad nukentėjusiųjų A. R. bei V. S. S., taip pat J. V. ir J. P. parodymai nėra nuoseklūs, todėl nustatyti tikrųjų faktinių aplinkybių nėra galimybės.
33. Pirmiausia tokią išvadą teismas grindžia įvertinęs 2015 m. liepos 29 d. pareiškimo turinį, iš kurio matyti, kad J. V. (apklausiama apeliacinės instancijos teisme J. P. teigė, kad pareiškimą surašė ji, tačiau suklydo rašydama pavardę – turėjo būti V.) iš V. S. S. 2015 m. vasario mėnesį paėmė 180 Eur kaip avansą už turto vertinimą, tačiau nei pinigų, nei vertinimo negrąžina; iš A. R. 2015 m. kovo mėnesį paėmė originalius pastato adresu (duomenys neskelbtini), dokumentus, šio pastato turto vertinimo originalą, papuošalų už 20000 Lt kaip užstatą, žadėdamas padaryti kreditą šiam objektui, ir negrąžino; iš J. P. 2014 m. gruodžio mėnesį paėmė 10000 Lt, kaip užstatą, žadėdamas padaryti kreditą jos gaunamam pastatui, tačiau nei pinigų, nei kredito nėra (1 t., b. l. 18).
34. Antra, jau po pareiškimo parašymo, atliekant ikiteisminį tyrimą, J. V. ir V. S. S. 2015 m. lapkričio 2 d. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį J. V. V. S. S. įsipareigojo sumokėti 3000 (1 t., b. l. 66), o 2015 m. lapkričio 2 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. S. S. buvo sudaryta paskolos sutartis ir sutartinės hipotekos sandoris – V. S. S. įkeičiant pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jai gaunant 7000 Eur (1 t., b. l. 67-75). Minėti įvykiai rodo, kad viena iš nukentėjusiųjų – V. S. S. ir toliau turėjo reikalų su J. V., nuo kurio tariamai nukentėjo. Be kita ko, gauti 7000 Eur buvo išsidalinti dalimis: dalis teko V. S. S., dalis – kitai nukentėjusiajai A. R., dalis – V. M., o likusi dalis – J. V. surašius paprastąjį vekselį. Tuo tarpu nėra ginčo, kad V. S. S. perdavė J. V. 180 Eur, tačiau nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog jie buvo pasisavinti panaudojant apgaulę. Nors nustatyta, kad pastatas Šalčininkuose nuo 2015 m. kovo mėnesio priklausė V. S. S., tačiau A. R. nuosekliai teigė, kad pastatas priklausė ir jai, J. V. nurodė, kad A. R. negalėjo turėti turto dėl turimų skolų, be to, pasak jo, pastatas priklausė ir J. P.. V. M. taip pat tvirtino, kad pastatą kartu su A. R. nusipirko J. P.. Taigi ir šios aplinkybės rodo galimą nukentėjusiųjų nesąžiningumą, kadangi vien tai, kad A. R. ir V. S. S. tvirtino, jog pastatas priklauso ir A. R., nors nuosavybės teisė neįregistruota, rodo, jog jos nesielgė sąžiningai. Atitinkamai nėra aišku, kam pastatas iš tiesų priklauso, kokiu tikslu buvo reikalingas jo vertinimas ir (ar) paskola, kas ir už kokius pinigus jį norėjo pirkti. Susiklosčiusioje situacijoje teismas neturi teisinių instrumentų nustatyti tikrąsias aplinkybes ir juo labiau nuteisti J. P. ir J. V. nei pagal kaltinamajame akte suformuluotas, nei pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes.
35. Trečia, kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2014 m. gruodžio mėnesį V. S. S. nepriklausė pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ji jį pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo tik 2015 m. kovo 19 d. (5 t., b. l. 76). V. M. paaiškino, kad namą (duomenys neskelbtini) J. P. kartu su A. R. įsigijo pigiai galimai po to, kai 2014 m. A. R. paskolino pinigų. Be to, pareiškime nurodyta, kad J. V. iš V. S. S. 2015 m. vasario mėnesį paėmė 180 Eur kaip avansą už turto vertinimą. Taigi jis negalėjo paimti pinigų už turto vertinimą, kurio V. S. S. dar nebuvo įgijusi. Tuo tarpu tiek ikiteismino tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo teigiama, kad 180 Eur reikėjo (duomenys neskelbtini) esančio pastato vertinimu, kad apie tai J. V. informavo J. P., toji paskambino A. R., o pastaroji – V. S. S..
36. Ketvirta, nukentėjusiųjų parodymai nebuvo nuoseklūs, buvo iškeltos kelios versijos:
36.1. Iš pradžių A. R. ir V. S. S. teigė, kad joms priklausantį, tačiau V. S. vardu registruotą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), 2015 metais maždaug kovo mėnesį norėjo pirkti J. P. įmonė. Kadangi nei J. P., nei jos įmonės pinigų neturėjo, dėl kredito gavimo J. P. kreipėsi į savo pažįstamą J. V.. J. P. nurodė, kad J. V. tvarko kredito gavimą pažįstamai moteriai, vardu K., kad galės kartu gauti kreditą ir jiems, tačiau K. reikia pinigų, siekiant sutvarkyti dokumentus, kad, kai bus šie pinigai, tai J. V. iš karto važiuos pas notarą, gaus kreditą. K. reikėjo maždaug 5000 litų. A. R. turėjo aukso papuošalų, kuriuos perdavė užstatymui, jog gautų pinigų. Po kurio laiko jai paskambinusi J. pasakė, kad J. pritrūko pinigų, kad reikia primokėti 180 eurų. Ji pinigų neturėjo, paskambino V., V. perdavė J. 180 eurų (A. R. 2015 m. rugsėjo 2 d., 2015 m. lapkričio 24 d., V. S. S. 2015 m. rugsėjo 3 d., parodymai). Taigi buvo teigiama, kad, norint parduoti pastatą, reikia duoti pinigų K. problemoms išspręsti;
36.2. Kitu metu V. S. S. parodė, jog, kad parduotų pastatą J. P. įmonei, reikėjo atlikti turto vertinimą. J. P. nurodė, kad su turto vertinimu gali padėti J. V., kad jis jai padės gauti paskolą. Paskambinusi A. R. nurodė, kad J. V. reikia 180 Eur siekiant galutinai sutvarkyti kredito suteikimo J. P. įmonei dokumentus (V. S. S. 2015 m. spalio 27 d. parodymai). Taigi buvo teigiama, kad, norint parduoti pastatą, reikėjo atlikti turto vertinimą;
36.3. Po to A. R. parodė, kad K. reikėjo maždaug 5000 litų. J. P. jai sakė, kad K. pasiūlė grąžinti vėliau dvigubai, t. y. 10 000 litų. Jos nedomino pasiūlyta dviguba pinigų sumą, ji tik norėjo, kad būtų greičiau sutvarkyti dokumentai. J. P. pasakė, kad jei K. dabar neduos pinigų dokumentams tvarkyti, tuomet nebus suteikta paskola nei K., nei J. P. įmonei. Registrų centras pateikė pažymą apie pastato vertinimą (A. R. 2015 m. lapkričio 24 d. parodymais). Taigi buvo teigiama, kad buvo pasiūlyta dviguba, t. y. 10000 Lt suma, paskolinus 5000 Lt;
36.4. Vėliau A. R. nurodė, kad nukentėjo ir dėl 10 000 litų, kuriuos paskolino J. P., o pastaroji sakė, kad perduos pinigus J. V.. Dėl šių 10 000 litų J. P. parašė pareiškime, kad nukentėjo nuo J. V.. Nurodė, kad maždaug 2014 m. gruodžio mėn., J. P. paprašė paskolinti 10 000 litų, nes norėjo pirkti kažkokį objektą ir jai reikėjo pinigų. Pasitikėdama J. P., perdavė 10000 litų grynaisiais pinigais. J. P. jai sakė, kad šiuos pinigus perdavė J. V., šis žadėjo sutvarkyti kažkokius reikalus, o vėliau padės parduoti pastatą, kuris priklausė jai ir jos pusseserei V. S. S.. Po to J. P. vėl sakė, kad reikia pinigų, nes nori pirkti pastatą, priklausantį jos pusseserei, bet neturi pinigų kreditui, todėl reikia dar pinigų. A. R. nurodė, kad pinigų neturi, bet turi auksinius papuošalus, kuriuos galima laikinai užstatyti (A. R. 2017 m. rugsėjo 27 d. parodymai). Taigi praėjus daugiau nei 2 metams po pareiškimo pateikimo buvo teigiama, kad dėl 10000 Lt nukentėjo ne J. P., o A. R., kad auksiniai papuošalai buvo perduoti dėl to, kad J. P. galėtų įsigyti pastatą;
36.5. Teisiamojo posėdžio metu A. R. parodė, kad su J. V. ją supažindino J. P., kai ji su pussesere V. S. S. norėjo parduoti pastatą (duomenys neskelbtini), J. P. įmonė norėjo jį pirkti ir tam buvo reikalingas kreditas. Parodė, kad 5000 Lt reikėjo skubiai dėl J. draugės namo (vieną kartą teigė, kad dėl antstolių, kitą kartą, kad dėl kredito gavimo), o iš karto po to turėjo būti gaunamas kreditas J. P. įmonei, kad ji pirktų pastatą. Taip pat nurodė, kad jos pusseserė 180 Eur perdavė J. V. už kažkokį vertinimą, su kuo pusseserė bendravo – ji nežino, vėliau nurodė, kad jai (A. R.) dėl 180 Eur paskambino J. P.. Dėl (duomenys neskelbtini) esančio pastato parodė, kad J. P. su kolega norėjo pirkti tą pastatą, reikėjo 10 000 litų, kuriuos J. P. turėjo paduoti J. V. už vertinimą, kad gautų kreditą tam pastatui pirkti.
36.6. Pasisakant dėl 10000 Lt, kuriuos, kaip teigiama, J. P. paskolino A. R., pastebėtina, kad duomenų pripažinti J. V. kaltu dėl šios sumos pasisavinimo neužtenka. Pirmiausia, reikėtų nustatyti, J. P. ir A. R. susitarimo dėl šių pinigų turinį. Tuo tarpu nuteisti J. P. už galimai A. R. pinigų pasisavinimą apgaule taip pat negalima, kadangi nėra tai patvirtinančių neginčytinų duomenų.
36.7. Tuo tarpu J. P. iš esmės nuosekliai teigė, kad A. R. papuošalai J. V. buvo kaip paskola, kadangi reikėjo pinigų dėl jos pažįstamos K. K. problemų. Ji taip pat teigė, kad A. R. perdavė J. V. originalius dokumentus pastato (duomenys neskelbtini), nes jis turėjo A. R. padėti gauti kreditą šio pastato renovacijai, kitą kartą nurodė, kad A. R. atėjo pas ją su pasiūlymu kartu pirkti pastatą (duomenys neskelbtini), ji susidomėjo jos pasiūlymu, todėl J. V. buvo prašoma sutvarkyti kredito dokumentus minėtam pastatui pirkti. Kad A. R. papuošalai galėjo būti panaudoti K. K. problemoms spręsti, netiesiogiai patvirtina ir pačios K. K. parodymai, visgi, įvertinus tai, kad A. R. parodymai nėra nuoseklūs, todėl jų negalima pripažinti patikimais, todėl negalima daryti išvados, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Galimai susiklostę civiliniai (paskoliniai) santykiai nėra laikomi nusikalstami, kadangi ir pačių papuošalų perdavimo aplinkybės nėra aiškios.
37. Penkta, pasisakant dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažymėtina, kad J. P. nebuvo nuosekli: 1) teigė, kad ji norėjo įsigyti pastatą, todėl perdavė J. V. 10000 Lt vertinimui, 2) vėliau nurodė, kad su V. M. norėjo pirkti pastatą, todėl perdavė J. V. 10000 Lt vertinimui, 3) po to nurodė, kad minėtas pastatas turėjo būti įsigytas bendrovės, kurią turėjo nupirkti J. V., vardu, kad su pastato pardavėju susitikimo pas notarę, tačiau J. V. pas notarą neatvyko. Nurodė, kad pastatas turėjo būti įsigytas už suteiktą kreditą, kurį turėjo suteikti J. V. pažįstamas kreditorius, kurio ji nepažįsta, jis niekada pavardės nenurodydavo, 4) vėliau ji patvirtino, kad J. V. jai skolingas 10 000 litų, kad J. V. jai nurodęs, jog dirba su M. Z., ji teigė, jog M. Z. turi įmonę „(duomenys neskelbtini) “, jo įmonė tarpininkauja kredito gavime; 5) vėliau nurodė, kad 10000 litų jai perdavė A. R.; 6) vėliau nurodė, kad, kadangi nepavyko įsigyti (duomenys neskelbtini) pastato, sugalvojo įsigyti A. R. pastatą (duomenys neskelbtini). Po šio pastato užstatymo, J. V. nurodė, kad reikia 5000 Lt skubiam K. reikalui, todėl jis iš A. R. paėmė žiedus., 7) vėliau nurodė, kad pastatą (duomenys neskelbtini) turėjo pirkti V. M. įmonė. Paaiškino, kad A. R. norėjo pirkti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o su šio pastato vertinimu yra susiję tik 180 Lt. Tuo tarpu liudytojas M. Z. parodė, kad bendrų verslo reikalų su J. V. neturėjo, kad jis niekada nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, taip pat nėra nei „(duomenys neskelbtini) “, nei „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Nustatyta, kad jis nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)", KU „(duomenys neskelbti “, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 108, 110-111).
38. Šešta, prokuroras kaltinamajame akte neteisingai nurodė, kad veika yra tęstinė, sudaryta iš 3 epizodų (A. R. 10000 Lt, auksinių papuošalų ir V. S. S. 180 Eur įgijimo apgaule), susijusių su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė iš esmės kitokias faktines aplinkybes, be kita ko, nurodydamas iš esmės skirtingas aplinkybes epizodo, susijusio su 10000 Lt. Pastebėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo suformuluoto kaltinimo matyti, jog galimai buvo padaryta ne tęstinė, tačiau dvi atskiros nusikalstamos veikos, todėl pirmosios instancijos teismas padarė ir materialiosios teisės pažeidimą. Nustačius, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti faktinių aplinkybių, atitinkamai, laikantis BPK 255-256 straipsnių nuostatų negalint pakeisti kaltinamajame akte numatytų aplinkybių, nustačius, kad nukentėjusiųjų parodymai nėra nuoseklūs, o objektyvių duomenų, grindžiančių kaltinime nurodytas aplinkybes, nėra, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra išteisinamas, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje yra naikinamas ir yra priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl bausmių
40. Kadangi J. V. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, o prokuroras neprašo skirti kitokių bausmių nei yra paskirtos, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisakys, tik subendrina paskirtas 45 ir 30 parų arešto bausmes, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis) – prie 45 parų pridedant dalį švelnesnės (15 parų), įvertinus tai, kad žalą nukentėjusiajai O. D. jis atlygino, nuo nusikaltimo padarymo yra praėjęs labai ilgas laikas, ir nustato galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę.
41. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Sprendžiant bausmės skyrimo J. P. klausimą, teismas yra saistomas prokuroro apeliacinio skundo, kuriame už nusikaltimo, padaryto A. V. atžvilgiu, prašoma skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, o už nusikaltimo, padaryto O. D. atžvilgiu, prašoma skirti laisvės apribojimą 3 mėnesiams.
42. J. P., veikdama kartu su J. V. tiesiogine tyčia, padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuriais buvo padaryta žala dviem nukentėjusiosioms. J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatytą, jos atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ji neteista, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant pagal prokuroro apeliacinį skundą, bus pasiekti bausmės tikslai. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, J. P. šiuo atveju nėra tikslinga skirti intensyvią priežiūrą. Taigi už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. V. atžvilgiu), padarymą teismas skiria laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigodamas J. P. neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas J. P. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (O. D. atžvilgiu), padarymą skiria laisvės apribojimo bausmę 3 mėnesiams, įpareigodamas J. P. neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, teismas subendrina paskirtas bausmes, jas visiškai sudėdamas, prie griežtesnės (6 mėnesių) pridedant švelnesnę (3 mėnesius), ir nustatyti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant: 1) neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1-2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį dalyje dėl J. V. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – J. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti – J. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. V. turto įgijimas apgaule), t. y. areštą 45 paroms, ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (O. D. turto įgijimas apgaule), t. y. areštą 30 parų, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą 60 parų arešto bausmę;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį dalyje dėl J. P. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. V. turto įgijimas apgaule) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (O. D. turto įgijimas apgaule) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
J. P. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. V. turto įgijimas apgaule) ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
J. P. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (O. D. turto įgijimas apgaule) ir nuteisti laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, J. P. paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, prie griežtesnės (6 mėnesių) pridedant švelnesnę (3 mėnesius), ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant J. P.: 1) neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. R. ir V. S. S. civilinių ieškinių pakeisti – palikti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. R. ir V. S. S. civilinius ieškinius nenagrinėtus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. V. civilinio ieškinio pakeisti – iš J. P. ir J. V. A. V. naudai solidariai priteisti 1737,72 eurų patirtą turtinę žalą.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį palikti nepakeistą.