- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-11
- Bylos Nr.
- eI3-989-596/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02787-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Vita Valeckaitė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija
- Pareiškėjas
- UAB „Meksikos studija“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Meksikos studija“ patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Meksikos studija“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (toliau – ir Ekonomikos ir inovacijų ministras) 2021 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 4-779 (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba Ministerija) pareiškėjos UAB „Meksikos studija“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad yra viešojo maitinimo paslaugas vietoje, t. y. restorane, teikianti įmonė, kurios pagrindinė veikla dėl nepalankios epideminės COVID-19 situacijos 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) pasitarimo sprendimu nuo 2020 m. kovo 13 d., o vėliau - ir Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207, kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, buvo uždrausta, todėl pareiškėja buvo priversta stabdyti savo vienintelę vykdomą ūkinę–komercinę veiklą.
Nurodo, kad vykdomos veiklos pelnas 2019 m. sudarė 51 481,00 Eur, apyvarta 2020 m. sausio mėnesį siekė 41 763,83 Eur, 2020 m. vasario mėnesį – 42 415,34 Eur, o 2020 m. kovo mėnesį, t. y. pirmojo karantino pradžios mėnesį – tik 12 939,30 Eur, antrąjį pirmojo karantino mėnesį – tik 622,25 Eur. Taigi, restoranas, iš kurio pareiškėja generavo pajamas, negalėjo užsitikrinti veiklos tęstinumo ir pajamų generavimo būtent dėl valstybės ir savivaldybės sprendimų uždrausti pareiškėjos vienintelę vykdomą restorano veiklą. Pažymi, kad ūkinės–finansinės veiklos rodiklių neigiami pokyčiai buvo nulemti būtent COVID-19 pandemijos ir jai suvaldyti taikomų priemonių, o ne kitų priežasčių.
Teigia, kad patalpų, kuriose vykdė savo pagrindinę ekonominę–komercinę veiklą, nuomotojas pirmojo karantino metu informavo pareiškėją apie ketinimą padidinti nuomos mokestį, todėl pareiškėja, vis dar galiojant valstybės ir savivaldybės nustatytiems ribojimams jos pagrindinei veiklai, siekdama išvengti nuostolių, 2020 m. gegužės 7 d. išsikraustė iš patalpų, ketindama pasibaigus pandemijai tęsti restorano veiklą kitose patalpose. Šiuo tikslu sudarė preliminarų susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl naujų patalpų vykdomai veiklai nuomos. Patalpos turėjo būti įrengtos 2020 m. rugsėjo mėnesį, o pareiškėjos restoranas turėjo atsidaryti 2020 m. lapkritį. Pareiškėja pasiskolino iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 20 000 Eur valdomo restorano kitose patalpose atidarymui, tačiau prasidėjus antrajam karantinui ir atsiradus pakartotiniams draudimams pareiškėjos veiklai, paskola buvo grąžinta.
Pažymi, kad nuo pat ūkinės–komercinės veiklos pradžios veikla yra orientuota į viešojo maitinimo paslaugų teikimą vietoje, todėl kardinalus veiklos pakeitimas - maisto pristatymo į namus savarankiškas užtikrinimas būtų buvęs netikslingas, nes būtų pareikalavęs papildomų išlaidų (logistika, leidimai, personalas) ir sąlygojęs dar didesnį pareiškėjos finansinės padėties pablogėjimą. Vyriausybei paskelbus antrąjį karantiną šalyje ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. pakartotinai uždraudus pareiškėjos vykdomą veiklą, ji bet kokiu atveju būtų generavusi 0 Eur pajamų.
Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. lapkričio mėnesį įsigijo laivą (laivo tipas – žmonių maitinimas, restoranas), ketindama atnaujinti restorano veiklą Neringoje. Laivas buvo įsigytas pagal vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja privalo atsiskaityti už laivą per 10-15 metų, kas patvirtina pareiškėjos ketinimus ir toliau vykdyti veiklą.
Nurodo, kad 2021 m. vasario 8 d. bei 2021 m. gegužės 3 d. gavo dvi 5 043,63 Eur dydžio subsidijas pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė). Subsidijas panaudojo: 1) darbo užmokesčio apmokėjimui – 387,25 Eur; 2) valstybei mokėtinų mokesčių apmokėjimui – 1 517,52 Eur; 3) tiekėjams – 1 030,24 Eur. Likusi subsidijos sumos dalis – 7 152,25 Eur, buvo reikalinga pareiškėjos likvidumui išsaugoti. Nepaisant to, kad neigiamas COVID-19 poveikis pareiškėjos finansinei būklei ir apyvartos sumažėjimui buvo objektyviai pagrįstas ir pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė tai pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus, VMI informavo pareiškėją apie sprendimą dėl subsidijos pagal Priemonę grąžinimo. Pareiškėjos įsitikinimu, toks sprendimas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžia teisinės valstybės, pareiškėjos teisėtų lūkesčių bei bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl turėtų būti panaikintas.
Pažymi, kad Priemonės lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 (toliau – ir Aprašas), įtvirtinta Subsidijos paraiškos vertinimo tvarka leidžia daryti išvadą, kad subsidijos neskyrimas pareiškėjai yra galimas tik expressis verbis Apraše nustatytais pagrindais.
Teigia, kad yra Bendrovė patyrė neigiamą poveikį dėl COVID-19 pandemijos ir jai suvaldyti taikomų priemonių, įskaitant su karantino režimu siejamus draudimus / ribojimus veiklos vykdymui. Pareiškėjos ūkinės–finansinės veiklos rodiklių neigiami pokyčiai buvo nulemti COVID-19 pandemijos ir jai suvaldyti taikomų priemonių, o ne dėl kitų priežasčių. Pareiškėjos ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., nukrito 99,84 proc. Pareiškėja paraiškos dėl subsidijos teikimo ir vertinimo metu atitiko Aprašo 14 punkte įtvirtintas sąlygas bei Aprašo 14.1 papunktyje nurodytą įmonės, kuri turi teisę pretenduoti į subsidiją pagal Priemonę, apibrėžtį, kaip ir Aprašo 15 bei 16 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Taigi pareiškėja paraiškos dėl subsidijos pateikimo ir vertinimo metu atitiko visus Apraše įtvirtintus įmonių, kurioms gali būti skirta subsidija, atrankos kriterijus ir neabejotinai buvo tinkama pareiškėja, todėl subsidiją ir gavo.
Atkreipia dėmesį, kad VMI rašte Nr.RSUB-45941, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, yra nurodyta, jog pareiškėja privalo grąžinti subsidiją vadovaujantis Aprašo 56 punktu. Teigia, kad minimame Aprašo punkte nurodyti tyčiniai ir (ar) tendencingi pareiškėjų veiksmai, už kuriuos pareiškėjams valstybė turi teisę pritaikyti gautos subsidijos grąžinimo valstybei sankciją, tačiau pažymi, kad pareiškėja nė vieno iš Aprašo 56 punkte įtvirtintų veiksmų neatliko.
Nurodo, jog patiriant neigiamą COVID-19 poveikį pareiškėjos finansinei būklei, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, pareiškėja elgdamasi apdairiai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, vykdydama savo, kaip darbdavio, nuomininko ir verslo subjekto pareigas, pirmojo karantino metu įsisavino, o antrojo karantino metu siekė įsisavinti valstybės paramos priemones, skirtas nuo koronaviruso COVID-19 nukentėjusiam verslui, bendradarbiavo su VMI bei vykdė visus VMI nurodymus pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Todėl VMI rekomendacija pareiškėjai grąžinti subsidiją, nenurodant konkretaus ir aiškaus pažeidimo, už kurį VMI pasiūlė Ministerijai pritaikyti Bendrovei subsidijos grąžinimo sankciją, kurią Ministerija ir pritaikė, pareiškėjos įsitikinimu yra nepagrįsta ir neteisėta.
Pažymi, jog priimtas sprendimas grąžinti Bendrovei pagrįstai išmokėtą subsidiją ženkliai pablogintų pareiškėjos finansinę padėtį su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis, įskaitant galimą pareiškėjos bankroto situaciją. Pareiškėjos nuomone, VMI ir Ministerija nepagrįstai plečiamai aiškino ginčui aktualias Aprašo nuostatas, prie subsidijos grąžinimo pagrindų priskirdama pačios VMI sugalvotus pareiškėjos vertinimo bei subsidijos grąžinimo kriterijus. VMI ignoravo aplinkybę, jog Aprašo 56 punkte yra numatytas baigtinis sąlygų, kurioms egzistuojant pareiškėja privalėtų grąžinti subsidiją pagal Priemonę, sąrašas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nė viena aplinkybė, kuri, vadovaujantis Aprašo 56 punktu, leistų teigti, jog pareiškėja privalo grąžinti subsidiją. Laikosi pozicijos, kad VMI atliko pareiškėjos veiklos vertinimą netinkamai interpretuodama Aprašo tikslus, paskirtį, jo taikymo būtinąsias sąlygas, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl subsidijos grąžinimo sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo su skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad Ministerija gavo VMI 2021 m. birželio 22 d. raštą Nr. R-2895 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo VMI, vadovaudamasi Aprašo 50 punktu, kreipėsi į Ministeriją, prašydama priimti sprendimą dėl Ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 4-77 ir Ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 4-367, pagal kuriuos pareiškėjai skirtos subsidijos, pakeitimo, panaikinant punktus, pagal kuriuos skirtas finansavimas, bei nurodė, kad, jei bus pakeisti įsakymai, informuos pareiškėją per „Mano VMI“. Taigi, Ministerija, vadovaudamasi Aprašo 50 punktu ir atsižvelgdama į VMI raštą, kuriame informuojama, kad pareiškėjos apyvarta sumažėjo ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, priėmė skundžiamą Įsakymą. Atkreipia dėmesį, kad Įsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas. Pareiškėjai yra žinomos VMI pagal kompetenciją nustatytos faktinės aplinkybės, kadangi jos buvo nurodytos VMI 2021 m. birželio 15 d. rašte Nr. RSUB-45941, pateiktame pareiškėjai, bei skundžiamo Įsakymo teisinis pagrindas.
Nurodo, jog Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Aprašo 50 punktu, kuris įpareigoja Ekonomikos ir inovacijų ministrą nuo informacijos iš VMI gavimo dienos priimti sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, bei atsižvelgiant į VMI raštą, kuriame nurodytos VMI pagal kompetenciją nustatytos faktinės aplinkybės. Pabrėžia, kad Ministerija neturėjo ir neturi techninių ir organizacinių priemonių, galimybių ir kompetencijos tikrinti VMI nustatytas faktines aplinkybes, taip pat neturi ir pagrindo abejoti dėl jų buvimo, o pareiškėja skunde argumentų, paneigiančių VMI nustatytas aplinkybes, iš esmės nepateikė.
Atkreipia dėmesį, kad Ministerija 2021 m. liepos 16 d. raštu Nr. 3-3348 „Dėl informacijos teikimo“ informavo VMI apie priimtą Įsakymą ir paprašė VMI informuoti pareiškėją apie jame nurodytų prievolių vykdymą per „Mano VMI“. Papildomai pastebi, kad Įsakymas buvo pateiktas ne pareiškėjai, o VMI, nes Aprašo 50 punktas įtvirtina, kad Ekonomikos ir inovacijų ministras priima sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, apie kurį pareiškėjas informuojamas per „Mano VMI“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Pabrėžia, kad Įsakyme buvo nurodyta apskundimo tvarka, kaip tą numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas, todėl, Ministerijos nuomone, buvo užtikrintas gero administravimo principas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Paaiškina, kad 2021 m. balandžio 23 d. gavo pareiškėjos paraišką dėl subsidijos ir įvertinusi paraiškos gavimo metu turimus duomenis nustatė, kad pagrindinė pareiškėjos vykdoma veikla - ,,restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla“ (EVRK kodas 56.10.00) 2020 m. lapkričio 7 d. buvo apribota, todėl veiklos vykdytojo vidutinė vieno mėnesio apyvarta skaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir prilyginta su 2019 m. – 2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta. Teigia, kad siekdama nustatyti, ar pareiškėjos paraiška subsidijai gauti yra pagrįsta, t. y. ar pareiškėja nukentėjo būtent nuo COVID-19, įvertinusi 2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjos pateiktą informaciją ir papildomus dokumentus (Nr. GM-33162, 33188), 2021 m. gegužės 5 d. VMI susisiekė su pareiškėja telefonu dėl papildomų dokumentų pateikimo. Pareiškėja 2021 m. gegužės 7 d. pateikė paaiškinimą apie vykdomą veiklą (GM-34553), 2021 m. gegužės 12 d. laivo pirkimo dokumentus ir papildomą paaiškinimą (GM-35328).
Teigia, kad remiantis Aprašo nuostatomis remiama veikla yra įmonės veiklos likvidumo palaikymas (išsaugojimas), tačiau Bendrovė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. sausio 31 d., nors ir nevykdydama veiklos, turėjo apyvartinių lėšų vykdyti atsiskaitymus su tiekėjais.
Pažymi, kad Nutarimo Nr. 1226 6 punkte yra nustatytos sąlygos, kurias atitinkantiems dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams gali būti taikomos paramos priemonės. Viena iš tokių paramos priemonių – priemonė ,,Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“, todėl Nutarime Nr. 1226 nustatytos sąlygos kaip reikalavimai tinkamiems pareiškėjams atitinkamai perkeltos ir į Aprašą. Kadangi minėtos sąlygos taikomos dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams, viena iš sąlygų – ne mažiau kaip 30 proc. sumažėjusi apyvarta – turi būti nulemta priežasčių, susijusių su pandemija ir valstybės taikomomis jos suvaldymo priemonėmis.
Atkreipia dėmesį, kad įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją nustatyta, jog pareiškėja neatitinka Aprašo 14.1 punkto nuostatų, t. y. jeigu nustatoma, kad pajamos nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir subsidija negali būti skiriama. Pažymi, jog pagal Apraše pateikiamą įmonės sąvoką įmone yra laikomas ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, o pareiškėja veiklos nevykdė. Taigi, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, 2021 m. gegužės 18 d. buvo nuspręsta (Išvada Nr. (13.17E) 549-666), kad pareiškėjai negali būti skiriama subsidija bei priimtas sprendimas. Gavus pareiškėjos subsidijos paraišką, papildomus dokumentus ir paaiškinimus ir nustačius, kad pareiškėja veiklos nevykdė, VMI raštu apie tai informavo atsakovę, kuri ir priėmė sprendimą. Mano, kad Ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 4-779 yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėjos pateikti duomenys buvo įvertinti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 4-779 „Dėl subsidijų, išmokėtų pareiškėjai UAB „Meksikos studija“, susigrąžinimo, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 4-77 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 4-367 „Dėl papildomos subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. sausio 20 d. pateikė paraišką Nr. GSUB-112 „Nuo COVID-19 nukentėjusios savarankiškos įmonęs subsidijų paraiška“. Ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 4-77 ,,Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę ,,Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ skirtą subsidiją“ pareiškėjai skirta 5 043,63 Eur subsidija, 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 4-367 ,,Dėl papildomos subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę ,,Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ pareiškėjai skirta papildoma subsidija – 5 043,63 Eur.
Pareiškėja 2021 m. balandžio 23 d. pateikė paraišką Nr. 9.44-GE-1178944 „Nuo COVID-19 nukentėjusios savarankiškos įmonęs subsidijų paraiška“. VMI, siekdama įsitikinti pareiškėjos paraiškos pagrįstumu, įvertinusi 2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjos pateiktą informaciją ir papildomus dokumentus (Nr. GM-33162 ir GM-33188), 2021 m. gegužės 5 d. telefonu susisiekė dėl papildomų dokumentų pateikimo. Pareiškėja 2021 m. gegužės 7 d. pateikė paaiškinimą apie vykdomą veiklą (Nr. GM-34553), 2021 m. gegužės 12 d. laivo pirkimo dokumentus ir papildomą paaiškinimą (Nr. GM-35328).
Aprašas nustato sąlygas, kurias atitinkančios nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos pagal Priemonę ,,Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“, subsidijų pareiškėjams skyrimo ir administravimo tvarką, reikalavimus subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant Priemonę dalyvaujančių institucijų funkcijas (Aprašo 1 punktas). Reikalavimai gauti subsidiją yra numatyti Aprašo II skyriuje.
Aprašo 49 punkte nustatyta, jog VMI ir LVPA iki 2021 m. gruodžio 1 d. atlieka atrankines pareiškėjų, kuriems skirtos subsidijos, patikras, siekdama įvertinti subsidijų paraiškoje pateiktos informacijos (duomenų), dokumentų tinkamumą, taip pat nustatyti, ar pareiškėjai nukentėjo nuo COVID-19 pagal valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančius ar kitus subsidijų skyrimo ir panaudojimo teisėtumui nustatyti svarbius duomenis, įskaitant ir VMI ir (ar) LVPA prašymu pareiškėjų Aprašo 35 ir 37 punktų nustatyta tvarka pateiktus papildomus duomenis (informaciją), dokumentus.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, Ekonomikos ir inovacijų ministras yra įgaliotas priimti sprendimą dėl subsidijos skyrimo, kuris įforminamas ministro įsakymu, atsižvelgdamas išimtinai į VMI, kaip institucijos, kompetentingos vertinti pareiškėjų atitiktį konkretiems Aprašo punktuose ir (ar) papunkčiuose nustatytiems reikalavimams, atliktą pareiškėjų tinkamumo vertinimą, pateikiant Ministerijai tinkamų pareiškėjų sąrašą. Jeigu VMI įvertina, kad pareiškėjai atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, VMI Ministerijai teikia tik tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Ministerija, priimdama Įsakymą, vadovavosi VMI pateiktais raštais ir jie iš esmės laikytini tarpiniais sprendimais, kurių teisėtumas bei pagrįstumas nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti patikrintas. VMI pareiškėjos 2021 m. sausio 20 d. pateiktos paraiškos pagrįstumo kontrolės pagal Aprašo 35 punktą neįvykdė, tačiau atliekant 2021 m. balandžio 23 d. subsidijų paraiškos ir 2021 m. gegužės 15 d. papildomai pateiktos paraiškos vertinimą buvo nustatyta, kad: 1) pareiškėjos vykdoma pagrindinė veikla dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, buvo apribota; 2) PVM deklaracijų duomenimis, lyginant laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. su laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., vidutinė pareiškėjos vieno mėnesio apyvarta vidutiniškai sumažėjo 99,84 proc.; 3) lyginant minėtus laikotarpius, išrašomų sąskaitų faktūrų skaičius sumažėjo 99,9 proc. (nuo 143 iki 1); 4) priežastys, dėl kurių (palyginus laikotarpio nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. ir laikotarpio nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.) krito Bendrovės apyvarta, buvo ne COVID-19 pandemija, t. y. Bendrovė nuo 2020 m. gegužės 16 d. veiklos nevykdė dėl nutrauktos patalpų, adresu Visų Šventųjų g. 5, Vilnius, nuomos sutarties (nepavykus susitarti dėl nuomos kainos). Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. veikla nebuvo vykdoma ir kitu Bendrovės nurodytu veiklos vykdymo adresu – Naglių 14, Neringa. Nevykdydama veiklos, Bendrovė vykdė investicijas – 2020 m. lapkričio mėnesį iš Bendrovės vadovės sutuoktinio 2021 m. lapkričio 18 d. įsigijo laivą-restoraną už 143 000 Eur. Bendrovė turėjo galimybę vykdyti įsipareigojimus – 2020 m. atsiskaitė su patalpų nuomotoju, dalinai atsiskaitė su vadovės sutuoktiniu, apyvartos kritimo priežastis 2020 m. gegužės mėnesį nevykdyta Bendrovės veikla, pirmojo karantino metu atleisti samdomi darbuotojai, o ne priežastys, susijusios su pandemija ir valstybės taikomomis jos suvaldymo priemonėmis. Bendrovė pagrindinės veiklos nevykdė nuo 2020 m. gegužės mėnesio ir nevykdo šiuo metu. VMI turimais duomenimis, įsigytas laivas-restoranas nuo 2021 m. gegužės 12 d. yra pernuomotas kitam juridiniam asmeniui, kuris nuo 2021 m. gegužės 12 d. deklaravo, kad veikla bus vykdoma pareiškėjos nurodytu vieninteliu veiklos vykdymo adresu – Naglių 14, Neringa, taigi pareiškėja savo pagrindinei veiklai vykdyti neturi veiklos vykdymo vietos. Pagal pateiktas PVM deklaracijas per 2021 m. sausio – birželio mėnesius pareiškėja pardavimo pajamų neturėjo, t. y. pagrindinė veikla 2021 m. nebuvo tęsiama net ir pasibaigus karantinui; 5) nuo 2020 m. gegužės mėnesio darbuotojų prastovose nebuvo, nes nuo 2020 m. gegužės 4 d. darbuotojai (išskyrus buhalterę) buvo atleisti. Vertinimo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, pareiškėjai už 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesius už prastovas išmokėta 3 502,64 Eur; 6) kreditorinis įsiskolinimas 2020 m. gruodžio 31 d., lyginant su 2019 m. gruodžio 31 d., padidėjo 91,62 proc. (117 067 Eur), bet įvertinus skolą vadovės sutuoktiniui už laivą, kreditorinis įsiskolinimas padidėjo tik 67 Eur, debitorinis įsiskolinimas, lyginant tuos pačius laikotarpius, sumažėjo tik 82,89 Eur (11 028 Eur). Per 2020 m. lapkričio, gruodžio, 2021 m. sausio mėnesius Bendrovės vadovės sutuoktiniui už laivą išmokėta 33 000 Eur.
Pagal Aprašo 12 punktą, remiama veikla yra apibrėžta kaip įmonės likvidumo palaikymas ir dalies įmonės pastoviųjų išlaidų padengimas. Kaip ir minėta, vadovaujantis Aprašo 14.1 papunkčio nuostatomis, nustačius, kad pajamos nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka sąlygos ir jam subsidija negali būti skiriama. Atsižvelgdama į pareiškėjos finansinės būklės vertinimo metu surinktus duomenis, VMI nustatė, kad Bendrovė nuo 2020 m. gegužės mėnesio veiklos nevykdė, neturėjo samdomų asmenų (išskyrus buhalterę), pastovių išlaidų nepatyrė, kreditorinis įsiskolinimas tiekėjams (išskyrus vadovės sutuoktinį) sumažėjo 67 Eur, pateikti dokumentai, informacija ir paaiškinimai neįrodė, kad pareiškėja nukentėjo nuo COVID-19, taigi pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai negali būti skiriama subsidija.
Pažymėtina, jog Ministerija, priimdama individualius administracinius aktus (sprendimus), taip pat turi laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos priimamuose sprendimuose turi būti nurodyti teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A556-2134/2012, Nr. A-1150-502/2018, Nr. A556-1334/2013, Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.
LVAT yra konstatavęs, kad, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011, 2016 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2455-662/2019).
Nagrinėjamu atveju įvertinus Įsakymo turinį galima daryti išvadą, kad Įsakyme ir visoje jo priėmimo procedūroje nėra padaryta pažeidimų, kurie padarė reikšmingą įtaką Įsakymo turiniui. Be to, pareiškėja, įstatymų nustatyta tvarka realizuodama teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš skundžiamo Įsakymo turinio ir kitų sudėtinių sprendimų turinyje (VMI raštai) nurodyto teisinio pagrindo turėjo suvokti faktines ir teisines priežastis. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka VAĮ nuostatų reikalavimų.
Atsižvelgus į anksčiau nurodytą reglamentavimą dėl valstybės institucijų kompetencijų pasiskirstymo subsidijų skyrime darytina išvada, kad Ministerija pagrįstai vadovavosi VMI nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos apyvartos sumažėjimą lėmė ne Vyriausybės dėl karantino taikytos specialios veiklos vykdymo sąlygos bei pareiškėjai negalėjo būti skirta subsidija, nes pareiškėja neatitiko Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nepaneigė VMI nurodytų aplinkybių, todėl Įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Ministerija tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ginčijamą Įsakymą nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pareiškėjos UAB „Meksikos studija“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios, remiantis 2022 m. birželio 9 d. pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sudaro 726 Eur. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Meksikos studija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.