Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-4-267/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-20
Bylos Nr.
2A-4-267/2011
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-00968-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
Danutei Cemnolonskienei, Danutės Cemnolonskienės
Trečiasis asmuo
Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro, Šiaulių miesto
Ieškovas
Zosės Goštautienės
Advokatai
Gintaras Žičkus, Vanda Laukevičienė
Kategorijos
  • 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Burbulienė NuorašasTeisėjas J. Lisas Civilinė byla Nr. 2A-4-267/2011
Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00968-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 34.4.8., 121.21
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laisvės Aleknavičienės, Birutės Simonaitienės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Gintarui Žičkui, atsakovei Danutei Cemnolonskienei, atsakovės atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Danutės Cemnolonskienės bei trečiojo asmens Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Zosės Goštautienės ieškinį atsakovei Danutei Cemnolonskienei, trečiajam asmeniui Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarui Viktorui Žilinskui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovė Zosė Goštautienė ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu Algirdo Kazimiero Goštauto 2008-10-29 sudarytą oficialų testamentą, patvirtintą ir saugomą Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog testamentas pripažintinas negaliojančiu, nes jo sudarymo metu testatorius buvo beveik nekalbantis sunkus ligonis, gydėsi Kuršėnų ligoninėje. Dėl galvos smegenų ligų bei kitų ligų Algirdas Kazimieras Goštautas testamentą pasirašė negalėdamas suprasti savo veiksmų. Jo veiksmams turėjo įtakos atsakovė Danutė Cemnolonskienė. Minėtą testamentą patvirtino Šiaulių m. 1-ojo notarų biuro notaras Viktoras Žilinskas, tinkami neįvertinęs testatoriaus sveikatos būklės. Šias aplinkybes, ieškovės teigimu, patvirtina medicininiai dokumentai ir liudytojų parodymai.

Atsiliepimas

Atsakovė Danutė Cemnolonskienė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė sutuoktiniu A. K. Goštautu visiškai nesirūpino: nepirko vaistų, nelankė ligoninėje, šeimos tarp jų nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad dėl ieškovės iniciatyva sudarytos butų mainų sutarties Algirdas Kazimieras Goštautas buvo perkeltas prievarta ir dėl to jo sveikata ypač pablogėjo. Apie testamento sudarymą ieškovė sužinojo iš sutuoktinio jau 2008 m. lapkričio 1– 2 dienomis. Brolis norėjo su ieškove nutraukti santuoką, tačiau apie tai sužinojusi ieškovė padavė teismui pareiškimą dėl sutuoktinio pripažinimo neveiksniu. Atsakovė teigė, kad testamento sudarymo dieną ji brolį pasiėmė iš ligoninės, o po pietų nuvežė pas notarą dėl testamento sudarymo.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiu Algirdo Kazimiero Goštauto 2008-10-29 surašytą testamentą, patvirtintą Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko, kuriuo jis visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, paliko savo seseriai Danutei Cemnolonskienei. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovės Danutės Cemnolonskienės 2432 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ir 9,88 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Nurodė, kad atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat į ištirtuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, darytina išvada, jog A. K. Goštautas ginčijamo sandorio sudarymo metu (2008-10-29) buvo ypatingai blogos psichinės ir fizinės sveikatos būklės – jam buvo diagnozuoti įvairūs, sunkaus pobūdžio sutrikimai, nuo kurių jis buvo gydomas. Teismas pripažino, jog sunki testatoriaus psichinės ir fizinės sveikatos būklė, be kita ko, darė neigiamą įtaką ir jo gebėjimui sąmoningai priimti valinius sprendimus, suvokti priimamų sprendimų turinį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatavo, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad testatorius A. K. Goštautas sudarė testamentą dėl psichikos sutrikimo būdamas tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Testamentu nuo paveldėjimo nušalinta testatoriaus sutuoktinė, o visas turtas paliktas atsakovei, kuri, kaip nustatyta iš trečiojo asmens, atsakovės ir liudytojos R. Jocaitės parodymų, organizavo ir kartu dalyvavo sandorio sudaryme. Teismas nusprendė, kad tokią valią testatorius išreiškė jau atsiradus psichikos sutrikimams, o iki tol iš byloje surinktų įrodymų tokios testatoriaus valios nebuvo matyti. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju sandoris (testamentas) neatitiko tikrosios testatoriaus valios, juo nuo paveldėjimo nušalintas testatoriui artimas asmuo, todėl toks vienašalis sandoris su valios trūkumais teisinių pasekmių sukurti negali.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus esmė.

Apeliacinia skundu atsakovė Danutė prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes testatorius, nors ir gulėjo ligoninėje, tačiau galėjo judėti, buvo sąmoningas ir bendravo su palatos kaimynais. Nuvykus pas notarą, pats su juo bendravo ir pasakė savo valią. Teismas šių įrodymų neįvertino.

2. Teismas nevertino, kad testatorius 2008-08-23 dalyvavo mainų sandorio sudaryme. Šio sandorio ieškovė neginčija. Apeliantė mano, kad sudarydamas šį sandorį testatorius buvo visiškai veiksnus.

3. Testatorius po testamento sudarymo sudarinėjo ir daugiau sandorių: tvarkėsi pensijos pervedimą banke ir siekė nutraukti santuoką su ieškove.

4. Apeliantė mano, kad teismo apklaustas liudytojas Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas nėra psichiatrijos specialistas, kurio žinių pakaktų testatoriaus sveikatos būklei nustatyti.

5. Apeliantė mano, kad jai nebuvo suteikta tinkama teisinė pagalba, todėl ji negalėjo pasinaudoti galimybe prašyti teismo atlikti pomirtinę A. K. Goštauto teismo psichiatrinę ekspertizę, siekiant gauti objektyvius įrodymus apie testatoriaus sveikatą. Papildomai apeliantė norėjo teismui pateikti rašytinius įrodymus apie tai, kad ieškovė nesirūpino sutuoktiniu, tačiau jai buvo paaiškinta, kad tokie duomenys byloje nereikalingi.

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras Viktoras Žilinskas prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo išvados, kuriomis grindžiamas sprendimas nėra pagrįstos nenuginčijamais įrodymais. Notaro nuomone, Šiaulių apskrities ligoninės neurologijos skyriaus gydytojų epikrizėje esantys duomenys yra nuginčijamas įrodymas, nes pas jį atvykęs testatorius aiškiai nurodė savo amžių, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, sesers vardą ir pavardę, taipogi papasakojo apie nesutarimus su ieškove.

2. Teismas nepareikalavo visų su testatoriaus sveikata susijusių dokumentų, todėl objektyviai negalėjo spręsti apie velionio gebėjimus išreikšti savo valią.

3. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad gydytojo Aloyzo Repševičiaus išvadas dėl testatoriaus sveikatos būklės galima vertinti kaip medicinos eksperto išvadas.

4. Teismas Šiaulių apskrities ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simonavičiaus pasirašytą 2008-11-05 raštą įvertino kaip medicinos eksperto išvadą. Tačiau notaro nuomone, generalinio direktoriaus, t. y. administratoriaus pareigas einančio asmens nuomonė negali būti vertinama kaip kompetentingo psichiatrijos srities specialisto išvada.

5. Teismas savo išvadas pagrindžia 2009-03-03 Kuršėnų poliklinikos išduota pažyma apie velionio A. K. Goštauto sveikatos būklę. Notaro nuomone, negalima grįsti savo išvadų duomenimis, kurie atsirado praėjus 4 mėnesiams po testamento sudarymo.

6. Teismas grindžia savo išvadas liudytojų: Zitos Janušienės, Birutės Pocyno, Stefanijos Tanskienės, Meilutės Banienės bei Reginos Gricienės parodymais. Notaro nuomone, šių liudytojų parodymai yra apie bylai nereikšmingas aplinkybes, nes nė viena iš liudytojų nedalyvavo testatoriui rašant testamentą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės Danutės Cemnolonskienės ir trečiojo asmens Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko apeliacinius skundus ieškovė Zosė Goštautienė prašo atmesti apeliacinius skundus ir palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą nepakeistą. Tuo pačiu ieškovė prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Byloje surinkti duomenys (2008 m. spalio 21-30 d. epikrizė, 2009-03-06 Šiaulių r. sav. administracijos soc. paramos sk. įsakymas dėl A. K. Goštautui nustatytų didelių specialių poreikių lygio) liudija, jog velionis buvo sunkios būklės ne tik 2009-03-03, bet ir daug anksčiau.

2. Teismas, prieš baigiant nagrinėti bylą iš esmės, atsakovės klausė, ar ji pageidauja, kad būtų atlikta ekspertizė byloje, tačiau tuomet apeliantė vienareikšmiškai atsisakė ekspertizės skyrimo. Esant tokiai situacijai, apeliantė melagingai teigia, jog jai nebuvo siūlyta prašyti atlikti ekspertizę.

3. Teismas, vertindamas įrodymų visumą, įsitikino, kad pakanka duomenų daryti išvadai, kad testatoriaus neveiksnumo faktas egzistavo. Kadangi, testatoriui gydantis nuo 2008-10-15 iki 2008-10-21 Kuršėnų ligoninėje, nuo 2008-10-21 iki 2008-10-30 Šiaulių apskrities ligoninėje ir pas šeimos gydytoją V. Rupeikienę jam buvo atlikta eilė tyrimų ir nustatyta diagnozė – psichiatrinė negalia.

4. 2009-09-23 nekilnojamojo turto mainų sandoris buvo sudarytas A. K. Goštauto interesais, nes jis nebegalėjo užlipti į penktą aukštą, todėl šeima persikėlė gyventi į butą, esantį pirmame aukšte. Be to niekas nepareiškė ieškinio dėl šio sandorio nuginčijimo.

Šalies argumentai

5. Apeliantė nurodė, kad velionis sudarė ir kitus sandorius. Tačiau pirmos instancijos teismas konstatavo, kad būtent atsakovė, slapta nuo ieškovės, paėmusi A. K. Goštauto pasą ir sudarė šiuos sandorius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliancinės instancijos teismo posėdyje atsakovė Danutė Cemnolonskienė ir jos atstovė advokatė Vanda Laukevičienė palaikė apeliacinį skundą, prašė skirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę byloje. Apeliantės atstovė nurodė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė psichiatrinės ekspertizės, kuri būtina bylos teisingam ir išsamiam išsprendimui.

Ieškovės Zosės Goštautienės atstovas advokatas Gintaras Žičkus prašė apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Nagrinėjamu atveju ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus Algirdo Kazimiero Goštauto atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, nors byla dėl šio asmens pripažinimo neveiksniu Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo iškelta 2009-03-09 (prijungta civilinė byla Nr. 2-604-776-20090). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad tokiais atvejais testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr.3K-3-20/2007; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443-2010). Todėl atmestini trečiojo asmens notaro Viktoro Žilinsko apeliaciniame skunde pateikti argumentai, susiję su testatoriaus valios negerbimu, nes nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijamas Algirdo Kazimiero Goštauto testamentas turėjo valios trūkumų.

Apeliantė Danutė Cemnolonskienė nurodo, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jai nebuvo suteikta tinkama teisinė pagalba, ji negalėjo pasinaudoti galimybe prašyti teismo atlikti pomirtinę A. K. Goštauto teismo psichiatrinę ekspertizę, siekiant gauti objektyvius įrodymus apie testatoriaus sveikatą. Notaras Viktoras Žilinskas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes apylinkės teismas nepareikalavo visų su testatoriaus sveikata susijusių dokumentų, todėl objektyviai negalėjo spręsti apie velionio gebėjimus išreikšti savo valią.

Atmesdama šiuos apeliantų argumentus teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 12, 13 ir 17 straipsnio nuostatomis, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas nerenka įrodymų savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų duomenys leidžia spręsti, kad apeliantai pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, t. y. reikšti prašymus dėl įrodymų pateikimo, ekspertizės skyrimo ir pan., tačiau jomis nesinaudojo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą ir vertindamas ginčo šalių pateiktus įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų, o su tuo susiję apeliantų argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Be to, reikia įvertinti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliantės Danutės Cemnolonskienės prašymą, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pareikalvo iš VšĮ „Kuršėnų ligoninė“, VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro bei VšĮ „Šiaulių ligoninė“ Algirdo Kazimiero Goštauto, ligos istorijas ir jas pateikė ekspertams. Teisėjų kolegija pavedė ekspertams atsakyti į šiuos klausimus:

1. Ar Algirdas Kazimieras Goštautas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, ligas ir psichinę būseną, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti 2008-10-29, t. y. testamento sudarymo metu?

2. Kuo pasireiškė 2008-10-29 Algirdui Kazimierui Goštautui, nustatytos ligos: lėtinė išeminė galvos smegenų liga, vaskuliarinė encelopatija, mišrios etiologijos demencija? Ar yra nustatyta kitų Algirdo Kazimiero Goštauto ligų 2008-10-29 datai ir kuo jos pasireiškė? Kokią įtaką nustatytos ligos turėjo Algirdo Kazimiero Goštauto elgesiui ir gebėjimui suvokti savo veiksmus ir išreikšti savo valią?

Atsakydama į teismo pateiktus klausimus ekspertų komisija konstatavo, kad Algirdas Kazimieras Goštautas, miręs 2009-04-28, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, ligas ir psichinę būseną, 2008-10-29, t. y. testamento sudarymo metu, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (160-164 b. l.).

Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas negaliojančiais pripažįstami testamentai, sudaryti asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo sandorio sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad sudarant ginčijamą testamentą velionis A. K. Goštautas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichikos ir kitų sveikatos sutrikimų. Pagal CPK 218 str. eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais. Su tuo iš esmės sutinka ir apeliantai, pateiktuose apeliaciniuose skunduose nurodę, kad, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtinas išsamus ekspertinis testatoriaus sveikatos būklės ir psichinės būsenos ginčo sandorio sudarymo metu tyrimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje. Todėl Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams. 2011 m. sausio 14 d. ekspertizės akte Nr. 82 TPK - 6, Kauno II teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisija padarė išvadą: psichikos sutrikimo etiologijoje yra daug simptomų, kuriuos galėjo sukelti ir turėjo įtakos ne vienos rūšies etiologiniai faktoriai: aukštas kraujospūdis ir gausus alkoholio vartojimas, galvos smegenų kraujotakos sutrikimas ir pavieniai simptomai – būdingi Alzheimerio ligai. Todėl nustatyta diagnozė: nepatikslinta demencija, lėtinė išeminė galvos smegenų liga ir prostatos hiperplazija. Ekspertų komisija konstatavo, kad Algirdas Kazimieras Goštautas, a. k. 33905170780, miręs 2009-04-28, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, ligas ir psichinė būseną, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2008-10-29, t. y. testamento sudarymo metu. Komisija pažymėjo, kad lėtinė išeminė galvos smegenų liga, vaskuliarinė encelopatija, mišrios etiologijos demencija 2008-10-29 pasireiškė testatoriaus dezorientacija laike, vietoje, daline dezorientacija savyje. Mąstymas buvo pilnai sutrikęs, netekęs produktyvumo, ypač ryškiai sutrikęs žodynas ir kalbos raiška, nes nesugebėjo pasakyti rišlaus sakinio, gramatiškai teisingo žodžio, juos labai iškraipė. Atsakymus bandė pateikti, tačiau jie labai iškraipyti gramatiškai, todėl neįmanoma jų suprasti. Tiriamajam pastebėti Alzheimerio ligai būdingi aleksijos požymiai. Sutrikusios pažintinės funkcijos. Šią diagnozę patvirtina galvos smegenų kompiuterinė tomografija (hidrocefalija, smegenų atrofija, vaskuliarinė encefalopatija), galvos smegenų kraujotakos sutrikimas ir magnetinis galvos smegenų rezonansas (lėtiniai išeminiai židiniai smegenų pusrutuliuose). Be to A. K. Goštautas daug metų sirgo aukšto kraujospūdžio liga, II tipo cukriniu diabetu, nuo 2006 metų jis leidosi insuliną dėl aukštos glikemijos. Kaip komplikacija buvo diagnozuota ir diabetinė polineuropatija, bei prostatos hiperplazija. Diabetas yra sisteminė liga, kuri pažeidžia kraujagysles, ypač periferines. Tačiau taip pat, testatorius gausiai naudojo alkoholį, kuris galėjo turėti neigiamą poveikį viso organizmo kraujagyslėms ir ypač galvos smegenų kraujagyslių funkcijai. Magnetinio rezonanso tyrimo metu randami pakitimai gali turėti įtakos demencijos vystimuisi. Testatoriaus elgesiui, gebėjimui suvokti savo veiksmus ir išreikšti savo valią turėjo įtakos visas kompleksas galvos smegenų pažeidimų ir ligų (aukštas kraujospūdis, alkoholis, cukrinis diabetas). Dėl lėtinės galvos smegenų išemijos poveikio, susiformavo plačios išeminės zonos smegenyse, išsiplėtė vingiai, Silvijaus vagos, skilveliai, sutriko mityba – atsirado smegenų atrofija.

Dėl ekspertizės išvadų vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs taisykles, nurodydamas, kad eksperto išvada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymai, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum Group“ v. UAB „Sermeta, bylos Nr. 3K-3-54/2009).

Vertindama teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teisėjų kolegija įvertina tai, kad ekspertizė patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų Zitos Janušienės, Reginos Gricienės, Birutės Pocyno, Birutės Tanskienės, Meilutės Banienės parodymus, gydymo įstaigų pateiktuose dokumentuose esančius duomenis dėl testatoriaus psichinės būklės, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismui pateikti medicininiai dokumentai apie testatoriaus būklę yra nekompetentingų psichiatrijos srities specialistų išvados ir jų žinių nepakanka testatoriaus sveikatos būklei nustatyti – atmestini, kaip neįtakojantys skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo.

Apeliantai teigia, kad testatorius buvo sąmoningas ir bendravo su palatos kaimynais bei nuvykęs pas notarą pats su juo bendravo ir liga netrukdė jam išreikšti savo tikrąją valią sudarant testamentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei demencija ir lėtine išemine galvos smegenų liga sergantis žmogus yra sąmoningas, t. y. kontaktuojantis su žmonėmis, orientuotas erdvėje tuo atveju, kai ligų simptomai yra mažiau išreikšti, žmogus gali atrodyti normaliai. Tačiau tai nereiškia, kad jo psichika nėra sutrikusi. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisme liudiję atsakovės kviesti liudytojai Stanislava Paulinienė ir Rūta Jocaitė, o taip pat proceso šalys ir tretysis asmuo – notaras neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių, todėl jiems sunku spręsti apie kito asmens psichinę būklę, atpažinti ar kitas asmuo turi kokių nors psichinės sveikatos sutrikimų ar ne. Ši aplinkybė labai svarbi vertinant liudytojų ir notaro parodymus ir paaiškinimus, nes minėti asmenys nuolat nebendravo su sergančiu A. K. Goštautu. Tokioje situacijoje teisėjų kolegija šių asmenų parodymais, susijusiais su testatoriaus psichine būsena, nesivadovauja.

Apeliantų argumentai, susiję su 2008-08-23 mainų sandorio ir kitų sandorių sudarymo aplinkybėmis, nenagrinėtini šioje byloje, nes tai reikštų byloje pareikštų reikalavimų peržengimą ir CPK 265 straipsnio 2 dalies ir 320 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose surinkti įrodymai, juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, sudaro pakankamą teisinį pagrindą spęsti, kad ginčijamas Algirdo Kazimiero Goštauto testamentas turėjo valios trūkumų, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinius skundus atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinius skundus, priteisia iš apeliantų ieškovei lygiomis dalimis, t. y. po 742 Lt, apeliacinėje instancijoje ieškovės Zosės Goštautienės patirtas ir teismui pateiktais dokumentais įrodytas atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas (136, 137, 179, 180 b. l.) Be to, atmetus apeliacinius skundus, iš apeliantų valstybei lygiomis dalimis priteistinos 20,62 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (121 b. l.), t. y. po 10 Lt 31 ct (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Danutės Cemnolonskienės, a. k. 44609010049, adresas Daugėlių g. 80-8, Kuršėnai, Šiaulių r., ir trečiojo asmens notaro Viktoro Žilinsko, a. k. 35912040038, notaro buveinės adresas Varpo g. 22, Šiauliai LT-76297, ieškovei Zosei Goštautienei, a. k. 42802010702, adresas Vydūno g. 1-6, Kuršėnai, po 742 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt du Lt) už advokato pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovės Danutės Cemnolonskienės, a. k. 44609010049, adresas Daugėlių g. 80-8, Kuršėnai, Šiaulių r., ir trečiojo asmens notaro Viktoro Žilinsko, a. k. 35912040038, notaro buveinės adresas Varpo g. 22, Šiauliai LT-76297 po 10,31 Lt (dešimt Lt 31 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėBirutė SimonaitienėNuorašas tikrasTeisėjaDanutė Burbulienė